Ketvirtadienį, beveik vidurdienį, gaisras kilo Vabalninko mieste. Ugniagesiai skubėjo į Bartkūnų gatvę, kur ugnis pasiglemžė ūkinį pastatą.

Palaikis medinis, skarda dengtas ir iš dalies šiferio lapais apkaltas statinys supleškėjo nebeatstatomai. Statinio šeimininkė – garbaus amžiaus moteriškė, šiuo metu besigydanti ligoninėje. Nedidelį namą ir vos per metrą nuo jo buvusį ūkinį pastatą prižiūrėjo kiek jaunesnis moters brolis. Vyras ketvirtadienį tvarkė sodybos aplinką – pjovė veją, surinko smulkias šiukšles, šakas. Visą šį turtą žmogus nusprendė sudeginti namų valdos patvoryje.

Ketvirtadienis buvo smagiai vėjuotas, todėl vyras sakė ugniai sukurti ieškojęs užuovėjos. Tinkama vieta lauželiui žmogui pasirodė prie tujų gyvatvorės, už kokių dešimties metrų nuo pastato kampo.

Sutrikęs vyras sakė, kad netikėjo, jog žaliuojanti gyvatvorė gali užsidegti. Tačiau krūmai užsiliepsnojo, vėjo genama ugnis nusliuogė žalia gyvatvorės siena kelis metrus. Labiausiai degė gyvatvorės viduryje buvusios sausos šakelės ir lapai.

Pakilusias liepsnas ir žiežirbas vėjas nešė tiesiai ūkinio pastato link. To užteko, kad ugnis įsisuktų į sausą medinio pastato pastogę. Jau vėliau, gaisrininkams nuo stogo plėšiant degančios skardos lakštus, paaiškėjo, kad pastatas anksčiau buvo dengtas lentelėmis (gontais). Skarda buvusi uždėta ant viršaus. Po skardos stogu buvusios sausos kaip parakas medinės lentelės tapo gera terpe užsiplieskusiai ugniai.

Vabalninkiečių liudijimu, gaisrą numalšinti padėjo ir pačių gyventojų veiksmai. Išvydę, kad atvykusiems ugniagesiams ne itin gerai sekasi tramdyti ugnį, žmonės ėmėsi iniciatyvos. Netoliese gyvenantis ūkininkas traktoriumi cisternose vežė vandenį.

Laužą užkūręs žmogus džiaugėsi tik tuo, kad nesupleškėjo visai greta stovintis gyvenamasis namas. Pasak ugniagesių, jei gaisras būtų kilęs naktį, vargu ar kas jį būtų labai greitai pastebėjęs. Ugniai persimetus į gyvenamąjį namą, kitus gatvės pastatus gaisro pasekmės galėjusios būti tragiškos.

Liūdna istorinė statistika, tačiau gaisrai Vabalninką niokojo ne kartą. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad per XVII – XIX amžius miestelį gaisras nusiaubė net 6 kartus.

Didžioji dalis miestelio nudegė ir per Pirmąjį pasaulinį karą.

Antanas Vaičeliūnas