Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sukčiams atiduodame vis daugiau savo pinigų

Vis daugiau laiko praleidžiant internetinėje erdvėje, paskui mus į skaitmeninę erdvę persikėlė ir naujoves greitai perkandę sukčiai. Nors apie juos viešai kalbama išties nemažai, nusikaltėlių „uždarbiai“ nė kiek dėl to nemažėja. Priešingai, sukčiams pinigus atiduoda vis daugiau žmonių, o išviliojamos sumos muša naujus rekordus.

Nustebo dėl įžūlumo

Šią vasarą ne vienas mūsų sulaukėme skambučių iš telefoninių sukčių, kurie prisistatė „Swedbank“ konsultantais. Pastarieji kalbėjo rusų kalba, todėl daug kam iškart sukėlė įtarimą. Tokio skambučio sulaukusi Kristina Šležaitė sako nepasimetusi: „Man paskambino po 17 val. Iškart pasidarė keista, nes skambina po darbo valandų. Dar keisčiau, kad operatorius kalbėjo ir prisistatė rusiškai. Iškart lietuviškai paklausiau, kodėl jie nekalba lietuviškai, jei skambina iš Lietuvoje veikiančio banko. Tada moteris laužyta lietuvių kalba pasiteiravo, ar galėtume bendrauti rusiškai. Pasakiau, kad rusiškai nekalbu ir ji tik atsiprašė už sutrukdymą, padėjo ragelį. Po kelių savaičių žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie tokio pobūdžio sukčius. Esu apstulbusi dėl tokio įžūlumo. Neabejoju, kad buvo žmonių, kurie pasidavė manipuliacijai“, – vasaros pavakarę sulauktą nusikaltėlių skambutį prisimena Kristina.

Pašnekovė sako po gero mėnesio sulaukusi ir el. laiško iš pažįstamo asmens, kuris neva dalijosi mokslinio straipsnio nuoroda. Spustelėjus nuorodą kompiuteris užstrigo ir kurį laiką jokių veiksmų mergina tikina atlikti negalėjusi. „Nesu patikli, nieko nebūčiau spaudusi, jei tai nebūtų laiškas iš tikrai pažįstamo žmogaus. Tačiau jo paštu buvo pasinaudota. Darbe paprašiau kolegos, kad pažiūrėtų kompiuterį, ar jis nebuvo užkrėstas virusais. Laimei, nieko nespėta padaryti, bet iškart pasikeičiau slaptažodį. Dabar bet kokius laiškus atidarau atsargiau, jei kyla bent menkiausias įtarimas – jokių nuorodų nespaudžiu“, – kelias sukčių atakas atlaikiusi patirtimi dalinasi K.Šležaitė.

Apsigauna kas antras

Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, tobulėja ir sukčiai bei jų naudojamos priemonės. Prisiminus dar ne tokią seną praeitį, anksčiau sukčiai atvykdavo tiesiai į namus ir įvairiomis manipuliacijomis, psichologinio spaudimo priemonėmis išsireikalaudavo nemažas pinigų sumas. Vėliau sukčiai pasuko paprastesniu keliu – pradėjo skambinti ir emociškai paveikti aukas, kurios greitai atverdavo banko sąskaitas prašalaičiams. Šiandieną sukčiavimo būdų visa aibė: skambučiai, SMS žinutės, el. laiškai, sukčiai taip pat bando mus apvynioti aplink pirštą ir socialiniuose tinkluose. Pasirodo, budrumo mums iš tiesų trūksta.

Telekomunikacijų įmonės „Bitė Lietuva“ užsakymu bedrovė „Spinter tyrimai“ šiemet atliko gyventojų apklausą, kuri parodė, kad šiandien sukčių siunčiamų žinučių neatpažįsta kas antras lietuvis. Apklausos dalyviams buvo rodomi realūs apgavysčių pavyzdžiai ir tikrinama, ar šie atpažįsta sukčiavimą. Tokio pobūdžio žinutėmis siekiama ne tik pasisavinti turtą, bet ir asmens duomenis. Apsukresniems pastarieji tampa nesudėtingu keliu ir iki jūsų banko sąskaitos.

„Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas aiškina, kad didžioji dalis apklaustųjų neatpažino būtent didžiausiais naujienų portalais apsimetusių sukčių. Nemažai žmonių lengviau apsigauna, jei jiems rašo žinomas, patikimas asmuo ar organizacija – sukčiai tuo naudojasi. Įprastai žinutėse būna nuoroda, kurią siūloma paspausti: ten neva bus naujiena, sąskaita ar kita „deganti“ informacija. Paspaudus nuorodą, patenkama į puslapį, kur prašoma įvesti duomenis ar slaptažodžius. Tokio prašymo tikslas – gauti prieigą prie elektroninės piniginės, įvairių paskyrų ar pavogti asmens duomenis.

Vertinkite kritiškai

Policijos atstovai pabrėžia, kad naudojantis COVID-19 situacija, kai žmonės dar jautresni, sukčiai gali apsimesti Pasaulio sveikatos organizacija, LR Vyriausybe, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija ir t.t., dėl to reikia būti itin budriems. Neatidarinėkite jokių trumposiomis žinutėmis gautų nuorodų. Taip pat niekada neatsakykite į žinutę, kurioje prašoma nurodyti PIN kodą, internetinės bankininkystės slaptažodį ar bet kuriuos kitus privačius duomenis. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips SMS žinute, el. paštu su prašymu atskleisti asmeninę informaciją. Svarbiausia – nuolatos būti atidiems, neskubėti, skirti laiko kritiškai įvertinti gautą informaciją.

Praleistas skambutis – spąstai

Prieš kelerius metus tarptautiniai sukčiai daugelį žmonių įvėlė į plataus masto aferą. Jei radote iš egzotiškos šalies praleistą skambutį – labai tikėtina, kad būtent jus sukčiai bandė užkabinti ant kabliuko. Praleistas skambutis yra masalas – sugalvoję perskambinti, įkliūsite į pinkles. Toks sukčiavimo būdas vadinamas „Wangiri“ ataka. Paprasčiau sakant, tai vienas populiariausių sukčiavimo būdų pasaulyje. Tai labai trumpi skambučiai, paprastai iš gana egzotiškų užsienio valstybių. Sukčiai tikisi, kad radęs praleistą skambutį žmogus perskambins, o tada bus nukreiptas brangiai kainuojančiu numeriu. Paprastai viena laukimo minutė būna itin brangi, kartais vien sujungimas kainuoja 17 eurų.

Minėta apklausa parodė, kad radę nežinomo numerio iš užsienio skambutį, perskambintų tik 3 proc. apklaustųjų. Kadangi Lietuvoje telefono ryšiui naudojama daugiau kaip pusketvirto milijono SIM kortelių, nuo „Wangiri“ sukčių gali nukentėti net 100 tūkst. piliečių.

Išviliota 8 milijonai eurų

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys rodo, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų nei per antrąjį. Nors dalį dėl manipuliacijų atliktų mokėjimų finansų ir kredito įstaigoms sėkmingai pavyksta sustabdyti, o pinigus – grąžinti, iš viso iš gyventojų šiemet jau išvilioti 8 mln. eurų. Tokia suma verčia sunerimti, nes šiemet išviliota dvigubai daugiau pinigų nei per visus praėjusius metus! Pernai žmonės apgaule neteko 4,8 mln. eurų. Pastaruoju metu sukčiai gyventojus dažniausiai atakuoja suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis.

Trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 2,9 mln. eurų, tai yra 40 proc. daugiau nei per šių metų balandžio–birželio mėnesius. Dalį mokėjimo operacijų finansų ir kredito įstaigoms pavyko sustabdyti – gyventojams sugrąžinta apie 0,5 mln. eurų.

Laiškais ir SMS – pusę milijono

Iš viso per trečiąjį metų ketvirtį LBA priklausantys finansų ir kredito rinkos dalyviai fiksavo 1 261 sukčiavimo atvejį elektroninėje erdvėje. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, sukčiavimo atvejų skaičius išaugo dvigubai.

„Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja ir savo veiklą organizuoja lyg verslininkai – siekdami į savo pinkles įvilioti kuo daugiau asmenų, nusikaltėliai išbando skirtingas rinkas ir sukčiavimo metodus. Itin padažnėjusios sukčių atakos siejamos su tuo, kad gyventojai elektroninėje erdvėje praleidžia vis daugiau laiko. Šiuo metu būtina itin atidžiai vertinti informaciją, gaunamą nuotolinėmis ryšio priemonėmis“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Kaip pastebi LBA, trečiąjį šių metų ketvirtį daugiausiai išaugo apgaulingų pranešimų elektroniniu paštu ir telefonu skaičius. Suklastotais elektroniniais laiškais ar SMS žinutėmis per trečiąjį metų ketvirtį iš gyventojų išviliota 6 kartus daugiau lėšų nei balandžio–birželio mėnesiais. Skambučiais telefonu per tą patį laikotarpį išviliota dvigubai daugiau lėšų nei antrąjį metų ketvirtį–beveik 950 tūkst. eurų.

Vien suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis per liepos–rugsėjo mėnesius sukčiams iš gyventojų pavyko išvilioti beveik 0,5 mln. eurų. Dažniausiai tokio tipo atakose gyventojams siunčiami elektroniniai laiškai ar SMS žinutės, kurios atrodo panašios į banko ar kitų institucijų, siekiant gauti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis arba patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus.

Vertinkite kritiškai

Pasak E.Čipkutės, tobulėjant finansinių nusikaltėlių metodams, gyventojai ir įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų raštingumui – svarbu mokėti atpažinti suklastotą elektroninį laišką, SMS žinutę, internetinę svetainę. Finansiniai nusikaltėliai taikosi ir į bendroves, tad šioms patariama daugiau dėmesio skirti saugumo sistemoms.

Pasak jos, finansinių nusikaltimų augimo tendencija rodo, kad gyventojai ir įmonės vis dar nėra pakankamai atidūs. Kuo daugiau asmenų sukčiams pavyksta apgauti Lietuvoje, tuo daugiau resursų nusikaltėliai skiria atakų organizavimui. „Vienintelis būdas nuo jų apsisaugoti – kritiškai vertinti informaciją ir niekam neatskleisti savo slaptažodžių, prisijungimo prie internetinio banko duomenų, netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote“, – pabrėžė E.Čipkutė.

Romantika, paskui – šantažas

Romantinės apgavystės – labiausiai internetinėse pasimatymų svetainėse paplitęs būdas, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti ne iš karto: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų.

Nepraraskite budrumo ir pirkdami prekes ar paslaugas internetu. Sukčiai įsilaužia ir į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo, ir, sulaukę patogaus momento, informuoja mokėtoją apie neva pasikeitusią banko sąskaitą.

Sunku išaiškinti

Nuo metų pradžios iki rugsėjo sukčiai apgavo net 374 juridinius asmenis, iš viso dėl jų užregistruota net 2 764 nukentėjusių asmenų. Per visą šį laiką sukčiavimu įtariami kiek daugiau nei 604 asmenys. Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Lauros Grondskės teigimu, sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimas yra gana sudėtingas, tačiau sukčiavimų ištiriama nemažai – 2020 m. ištirta 60,5 proc. tokio sukčiavimo atvejų. Kiek šiemet tokių bylų jau išnarpliota, specialistė nenurodė, tačiau pabrėžė, kad nuo sukčių nukentėję asmenys turi nedelsdami kreiptis į policiją, tai padaryti galima ir internetu, www.epolicija.lt svetainėje. Pranešę policijai, padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius – visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.

Rekomenduojami video