Su savaitės pradžia atkeliavusį gausų lietų pirmadienio vakarą palydėjo ir stiprūs vėjo gūsiai, siekę iki 15–20 metrų per sekundę. Prognozuojama, kad antradienį vėjas išliks stiprus ir sieks 15–18 metrų per sekundę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyrius pranešė, kad per parą ugniagesiai Lietuvoje 72 kartus vyko šalinti medžių, užvirtusių ant pastatų, elektros laidų, kelių ir kitų vietų.

Šiemet – jau šešios stichijos

Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas, lyginant praėjusių metų pirmą pusmetį su tuo pačiu laikotarpiu šiemet, gerokai išaugo su gamtos stichijomis susijusių žalų skaičius. Kai pernai per pirmus šešis mėnesius draudimo ekspertai užfiksavo 821 žalą, kurios bendrai įvertintos beveik milijonu eurų, tai šiemet per tą patį laikotarpį užfiksuota 1661 žala, o gyventojams padaryti nuostoliai siekė beveik pusantro milijono eurų.

„Žalų skaičiaus augimas glaudžiai susijęs su tuo, kokios gamtos stichijos krėtė mūsų šalį. Pernai labiausiai žmonių turtą niokojo iškritęs itin didelis sniego ir kitų kritulių kiekis – per didžiausias tris gamtos stichijas gavome pusketvirto šimto pranešimų apie padarytą žalą. Šiemet daugiau problemų kėlė itin smarkus vėjas ir škvalas – per šešias didžiausias audras užfiksuota beveik tūkstantis pranešimų. Dažniausiai jie susiję su dėl vėjo nuplėštais namų stogais, apgadintomis konstrukcijomis ir pavėsinėmis, krušos išdaužytais langais“, – apie tendencijas kalba draudimo specialistas.

Nukenčia ir transporto priemonės

Matiukas primena, kad kone didžiausia gamtos stichija pastaraisiais metais užfiksuota šių metų pradžioje – sausio viduryje visą Lietuvą siaubė katastrofinio stiprumo vėjas, kuris laužė šakas, vertė medžius ir tūkstančius gyventojų paliko be elektros. Tuomet vien ERGO specialistai gavo 260 pranešimų apie žalas, joms padengti išmokėta beveik ketvirtadalis milijono eurų.

Dalis žalų susijusios ir su automobilių stovėjimo vietose paliktomis transporto priemonėmis – štai pernai per pirmus šešis metų mėnesius užfiksuota beveik šimtas su jomis susijusių žalų, o šiemet tuo pačiu laiku jų – jau arti 200. Dvigubai didesnė ir bendra žalų suma, kuri vidutiniškai svyruoja apie 1,4 tūkst. eurų.

„Automobilius kartais apgadina nuo pernelyg didelio sniego kiekio ar vėjo lūžtantys medžiai ir jų šakos, vėjo į orą pakelti reklaminiai stendai ar kiti lengvesni objektai, net konteineriai ir statybinės konstrukcijos. Kartais transporto priemonės nukenčia nuo iš dangaus krentančių ledukų ar pernelyg didelio kritulių kiekio. Tad norint apsaugoti savo automobilį, reikėtų įvertinti vietą, kurioje jis yra paliekamas – ar ji nėra pernelyg žema, kad joje galėtų kauptis vanduo, ar aplinkui nėra medžių ir kitų transporto priemonę galinčių apgadinti daiktų, rimtai vertinti sinoptikų pateikiamą informaciją“, – primena ERGO Žalų administravimo departamento direktorius.

Ko laukti toliau?

Kaip rodo Jungtinių Tautų Organizacijos duomenys, dėl klimato kaitos pasaulyje didėja skurdo, geriamo vandens trūkumo, sausros ir dar smarkesnių audrų tikimybė – manoma, kad jos taps intensyvesnėmis ir dažnesnėmis daugelyje regionų. Dėl aukštesnės vandens ir oro temperatūros garuoja daugiau vandens, iškrenta didesni kiekiai kritulių ir kyla didžiuliai potvyniai. Tuo metu vandenynuose formuojasi uraganai, taifūnai ir ciklonai, kurių nulemti kataklizmai vis dažniau griauna namus ir lemia didžiulius nuostolius.

„Kai pernai iš viso užfiksuotos 1632 žalos, tai šiemet jų per devynis mėnesius – trimis šimtais daugiau. Tačiau metai toli gražu nesibaigė, laukia ruduo, kai pagausėja lietingų ir itin vėjuotų dienų, nežinia, ar žiemą nesulauksime rekordinio kritulių kiekio. Kalbant apie gamtos stichijų padarytas žalas, pernai kompensavome beveik 2 mln. eurų žalų, o šiemet galime tikėtis taip pat dar didesnių skaičių“, –  prognozuoja ERGO atstovas.