Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Stumb­ras Žu­vin­to re­zer­va­te pa­si­ro­dė dau­giau nei po 40 me­tų

Pas­ta­ruo­ju me­tu Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to spe­cia­lis­tai ir ne­ma­žai ap­lin­ki­nių gy­ven­to­jų pa­ste­bi klai­džio­jan­tį di­džiau­sią Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tį žvė­rį – stumb­rą. Re­zer­va­to ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai kon­sta­tuo­ja, kad šio­je sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je toks žvė­ris bu­vo pa­ste­bė­tas tik dau­giau nei prieš 40 me­tų – 1980-ai­siais. O gy­ven­to­jai ne­ri­mau­ja, ar stumb­rai jiems ga­li kel­ti pa­vo­jų.

„Eg­zo­tiš­kai jis at­ro­do sa­vo dy­džiu“

Prie pat Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to esan­čios že­mės ūkio ben­dro­vės „At­ža­ly­nas“ pir­mi­nin­kas Al­gis Žė­kas sa­kė, kad ben­dro­vės val­do­se pas­ta­ruo­ju me­tu stumb­rą pa­ste­bė­jęs tris kar­tus. Ir prie ga­my­bi­nio cen­tro, ir gre­ti­ma­me miš­ke. Pa­sė­liuo­se pa­lik­tos žvė­ries pė­dos iš­si­ski­ria sa­vo dy­džiu.

A.Žė­kas tei­gė, kad kai ku­rie vie­ti­niai stumb­rą yra ma­tę ir dau­giau kar­tų: „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad eg­zo­tiš­kai jis at­ro­do sa­vo dy­džiu. Bet tik­rai ne­si­no­rė­tų, jog jų mū­sų kraš­te at­si­ras­tų dau­giau, kaip yra kai kur Aukš­tai­ti­jos ra­jo­nuo­se. Ta­da jie tie­siog iš­tryp­tų pa­sė­lius.“

Dzū­ki­jos-Su­val­ki­jos sau­go­mų te­ri­to­ri­jų, ku­rioms pri­klau­so Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tas, di­rek­ci­jos Bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to Arū­no Pra­nai­čio tvir­ti­ni­mu, re­zer­va­to apy­lin­kė­se stumb­ras pir­mą­kart pa­ste­bė­tas rug­sė­jo 19-ąją ir tik­rai tai ne­ga­li bū­ti sie­ja­ma su šiais žvė­ri­mis, pa­leis­tais į lais­vę Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke. Mat čia jie į lais­vę iš­ėjo spa­lio 25-ąją.

Re­zer­va­to ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai kon­sta­tuo­ja, kad šio­je sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je pas­ku­ti­nį­kart stumb­ras bu­vo pa­ste­bė­tas dau­giau nei prieš ke­tu­ris de­šimt­me­čius – 1980-ai­siais.

Gal­būt at­kly­do iš Bal­ta­ru­si­jos ar Len­ki­jos

Ti­kė­ti­na, kad da­bar stumb­ras į Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tą at­kly­do iš Bal­ta­ru­si­jos ar Len­ki­jos.

A.Pra­nai­tis tam pa­tei­kė ke­le­tą kon­kre­čių fak­tų. Pa­vyz­džiui, Bal­ta­ru­si­jo­je, Ozio­rų draus­ti­ny­je, vos už 30 ki­lo­met­rų nuo Lie­tu­vos sie­nos, gy­ve­na apie 300 šių stam­bių žvė­rių, apie 30 jų yra Au­gus­ta­vo gi­rio­je, apie 10 – Ro­min­tos gi­rio­je, Len­ki­jo­je, taip pat ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos. Be­je, Bal­ta­ru­si­jo­je da­bar stumb­rai at­si­dū­rę už pa­sie­nio ap­tva­ro, pro ku­rį ne­tu­rė­tų pra­ei­ti nei žmo­nės, nei žvė­rys. Ta­čiau ne­at­mes­ti­na, kad stumb­rai į Lie­tu­vą ga­lė­jo pa­tek­ti ir iki šio už­tva­ro pa­sta­ty­mo ar­ba yra su­si­ra­dę tam tik­ras lan­das.

„Šiuo me­tu su­ži­no­jo­me, kad stumb­ras ga­li bū­ti ir ne vie­nas. Esą gre­ti­mai tuo pa­čiu me­tu yra ap­si­sto­ję dar ke­li ga­liū­nai. Iš kur jie at­kly­dę, tiks­liai pa­sa­ky­ti nie­kas ne­ga­li, nes stumb­rai ne­tu­ri spe­cia­lių žy­mų, liu­di­jan­čių kil­mę“, – sa­kė bio­logas A.Pra­nai­tis.

„At­ei­ty­je ga­li­me ste­bė­ti ir dau­giau šių di­din­gų žvė­rių“

Kaip ofi­cia­liai skel­bia­ma, da­bar Lie­tu­vo­je yra apie 280 stumb­rų, gy­ve­nan­čių lais­vė­je ir ne­lais­vė­je, ap­tva­ruo­se. Įdo­mu tai, kad Dzū­ki­jos re­gio­ne jie lais­vai gy­ve­no Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės lai­kais, pas­ku­ti­niai stumb­rai iš­ny­ko XVI­II am­žiaus vi­du­ry­je. Į Lie­tu­vą vėl bu­vo at­vež­ti 1969-ai­siais ir ne­tru­kus įra­šy­ti į ša­lies Rau­do­ną­ją kny­gą kaip sau­go­ti­na gy­vū­nų rū­šis.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu stumb­rų Lie­tu­vo­je dau­gė­ja, tad grei­čiau­siai at­ei­ty­je ga­li­me ste­bė­ti ir dau­giau šių di­din­gų žvė­rių ne tik Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­te, bet ir kai­my­ni­nė­se apy­lin­kė­se. O gy­ven­to­jus, ku­rie jų bai­mi­na­si, ga­liu nu­ra­min­ti. Jo­kie lau­ki­niai gy­vū­nai – nei stumb­ras, nei brie­dis, nei el­nias, net­gi vil­kas – ne­puo­la žmo­gaus, kol jiems pa­tiems ne­ke­lia­mas pa­vo­jus. Pa­ma­čius lau­ki­nį gy­vū­ną miš­ke ar lau­ky­mė­je, rei­kė­tų elg­tis ra­miai. Ne­bai­dy­ti ar ki­taip ne­gąs­din­ti gy­vū­no. Pa­lauk­ti, kol jis nu­eis sa­vo ke­liais. Nors stumb­rai iš iš­vaiz­dos at­ro­do ga­lin­gi, ta­čiau yra la­bai baikš­tūs“, – pa­ta­ri­mais, kaip elg­tis su lau­ki­niais gy­vū­nais, da­li­jo­si Dzū­ki­jos-Su­val­ki­jos sau­go­mų te­ri­to­ri­jų di­rek­ci­jos Bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas A.Pra­nai­tis.

Jis pri­si­mi­nė, kaip maždaug prieš šim­tą me­tų Lie­tu­vo­je pra­dė­jo gau­sė­ti brie­džių ir kaip jų bai­min­ta­si, bet grei­tai ap­si­pras­ta. Ga­li taip at­si­tik­ti ir su stumb­rais.

Stumb­rai yra žo­lia­ė­džiai ir di­džiau­si Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys žvė­rys. Pa­ti­nai ga­li bū­ti iki 1,9 met­ro aukš­čio, sver­ti 1000 ki­log­ra­mų, pa­te­lės – iki 1,6 met­ro aukš­čio, sver­ti 400–500 ki­log­ra­mų.

Rekomenduojami video