Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) net dviejose bylose prieš Lietuvą nustatė, kad mūsų šalies policijos pareigūnai kankino žmones. Vienam nukentėjusiajam teismas įpareigojo Lietuvą sumokėti 15 000 eurų neturtinei žalai ir 1872 eurus patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti, o kitam – atitinkamai 10 000 ir 237 eurus.

Abiejų bylų fabula gana panaši. Policininkai, ieškodami nusikaltėlių, sulaikė ne tuos ir, šiems neprisipažinus, sumušė. Nors nukentėjėliai skundėsi, tačiau jų skundai Lietuvoje buvo pripažinti neteisėtais. Galų gale žmonės kreipėsi į Strasbūrą ir ten surado teisybę. EŽTT pripažino, kad dėl policijos jėgos panaudojimo sulaikymo metu pareiškėjai patyrė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsniu (kankinimo uždraudimas) aptariamą draudžiamą elgesį. Šiame straipsnyje sakoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba tokiu būdu būti baudžiamas. Teismas taip pat vertino, ar pareiškėjų skundų dėl policijos netinkamo elgesio tyrimas atitiko minėtos Konvencijos 3 straipsnio keliamus procesinius reikalavimus. Logiška, kad teismo sprendimas mūsų institucijoms, kurios tyrė nukentėjusiųjų pareiškimus, irgi buvo nepalankus: jos nepaisė procesinių reikalavimų.

Ukrainoje gimusiam, tačiau nuo 2006-ųjų Kaune gyvenusiam Marijanui Jusivui tuo metu, kai jis patyrė policininkų smurtą, buvo vos 16 metų.

Vėlų 2011 metų spalio 22-osios vakarą gatvėse patruliavę Panemunės policijos nuovados pareigūnai sulaukė pranešimo, kad netoli geležinkelio stoties grupė jaunuolių sumušė ir apiplėšė vyrą. Pareigūnai iškart nuvyko prie stoties ir netoliese pamatė einantį Marijaną, kuris atitiko vieno iš plėšikų aprašymą. Išgirdęs reikalavimą sustoti ir ištraukti rankas iš kišenių, jaunuolis pasielgė atvirkščiai – puolė bėgti.

Pareigūnai pasileido iš paskos ir ties autobusų stotele sučiupo bėglį. Sulaikomas 16-metis priešinosi, krito ant žemės, keikė pareigūnus, nesileido surakinamas antrankiais, todėl pareigūnai tramdė jį lazdomis. Nuvežus M. Jusivą į Panemunės policijos nuovadą paaiškėjo, kad ukrainietis nieko bendro su plėšikais neturi, todėl apie 1 valandą nakties buvo iškviesta jo motina. Ji sūnų pasiėmė ir, kaip vėliau savo pasiaiškinimuose rašė, visi policininkai, net padėkojo už jo sutramdymą. Sūnui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas už pasipriešinimą policijos pareigūnams ir jų įžeidinėjimą necenzūriniais žodžiais.

Sumušė automobilyje

Rytą Marijano motina išvydusi mėlynes ir kraujosruvas ant sūnaus kūno nubėgo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl sumušimo, o dar kitą dieną nuvedė sūnų pas medicinos ekspertą. Jo išvados buvo nepalankios policijos pareigūnams. Nustatyta, kad M. Jusivui kietu buku daiktu į įvairias kūno vietas suduoda ne mažiau kaip 18 kartų, be to, kairės rankos nykštyje nustatyta plėštinė žaizda. M. Jusivo teigimu, sužalojimai jam buvo padaryti ne jį sulaikant gatvėje, o policijos automobilyje. Esą vienas pareigūnų grasino jam elektrošoku, o kitas daužė gumine lazda per įvairias kūno vietas.

Turėdama rankose pažymą, kad jos sūnui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, M. Jusivo motina pareikalavo nubausti jį sumušusius pareigūnus. Pagal jos pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu, kurį atliko policijos tyrėja, M. Jusivui buvo suteiktas nukentėjusiojo statusas, jis buvo apklaustas bei buvo surengtos kelios akistatos su policijos pareigūnais. Taip pat buvo apklausti liudytojai bei papildomai užklausta specialisto dėl vaikino sužalojimų. Tačiau kaltinimai policijos pareigūnams nebuvo pareikšti, nes esą jaunuolis pats kaltas – bėgo, priešinosi, todėl jį sulaikę pareigūnai buvo priversti paauklėti neklaužadą.

Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad policijos pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių. Nustatyta, kad policijos pareigūnų jėgos panaudojimas neperžengė teisėtų ribų, nes pareiškėjas nepakluso teisėtiems pareigūnų nurodymams. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad akivaizdžių duomenų, leidžiančių pareigūnams suprasti, kad M. Jusivas yra nepilnametis, nebuvo. Pareiškėjo motinos skundai dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą aukštesniam prokurorui, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teismui buvo nesėkmingi.

Per tą laiką įsiteisėjo ir teismo sprendimas, kuriuo M. Jusivas buvo pripažintas kaltu dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir jų įžeidinėjimo. Jam buvo skirta 150 litų (43 eurų) bauda.

Išklausė tik policininkus

Teisybės Lietuvoje neradusi M. Jusivo motina susirado advokatą ir kreipėsi į EŽTT. Mūsų šalies vyriausybė Strasbūro teismui rašydama atsiliepimą pripažino, kad M. Jusivo patirti sužalojimai pasiekė Konvencijos 3 straipsnio taikymui būtiną lygį, tačiau jie buvo patirti dėl paties pareiškėjo elgesio, priešinantis teisėtiems policijos pareigūnų veiksmams.

Tačiau EŽTT teisėjai atkreipė dėmesį, kad medicinos ekspertai nustatė, jog vaikinui buvo suduota bent 18 smūgių kietu buku daiktu, tačiau tyrimo metu nebuvo vertinta, ar tiek sužalojimų buvo griežtai būtina, ar jie buvo proporcingi siekiant nuslopinti pareiškėjo priešinimąsi. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnai nebuvo sužaloti, taip pat buvo atkreiptas dėmesys į M. Jusivo amžių sulaikymo metu ir tai, kad jis nebuvo ginkluotas. Teismas nebuvo įtikintas, kad jėgos panaudojimas buvo būtinas šiomis aplinkybėmis, todėl nustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, kitaip sakant – nustatė, kad M. Jusivas buvo kankintas.

EŽTT teisėjams užkliuvo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas nė vienas nepriklausomas liudytojas, nors, M. Jusivo teigimu, prie geležinkelio stoties buvo ir jo sulaikymą matė nemažai žmonių. Teismas atkreipė dėmesį, jog policininkų parodymai yra panašūs lyg vandens lašai, o viso tyrimo metu buvo bandoma sumenkinti paauglio liudijimą. Teismui susirūpinimą sukėlė tai, kad nacionalinių institucijų sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų elgesio išimtinai rėmėsi policijos pateikta įvykio versija, o pareigūnų parodymai palyginus su pareiškėjo parodymai nebuvo pakankamai kritiškai vertinami.

Sulaikė sargą

Tą dieną, kai Aleksandras Gedrimas (66 m.) budėjo viename Jonavos garažų masyve, kur jis dirbo sargu, Jonavoje buvo apiplėšta papuošalų parduotuvė. Tai buvo 2008-ųjų balandžio 23-ios naktis. Policijos pareigūnai, tyrę šį nusikaltimą, į Jonavą pasikvietė kinologą su šunimi. Taip jau atsitiko, kad kinologų šuo atsekė pėdsakais iki prie garažų stovinčio automobilio. Štai ką apie šį įvykį parašė tarnybiniame raporte Jonavos policijos komisariato policininkas V. B.: „2008 metų balandžio 23-iąją dirbome kartu su kolega J. D. 4 val. 25 minutės mes atvykome prie garažų masyvo, prie kurio mus pakvietė atvykti pareigūnas N. B. iš Kauno policijos departamento. Jis papasakojo, kad policijos šuo atsekė pėdsakais nuo apiplėštos papuošalų parduotuvės iki automobilio, stovėjusio garažų masyve. Mes pakvietėmė garažų sargą ir paklausėme, kieno čia automobilis. Sargas pasakė, kad tai jo automobilis. Tuomet mes paprašėme jo prisistatyti, pasakyti kur gyvenąs, tačiau sargas atsisakė ir ėmė rėkti bei stumdytis. Jis teigė, kad neturi mums teikti jokios informacijos apie save. Mes jam paaiškinome, kad buvo įvykdytas nusikaltimas ir kad jis turi vykdyti teisėtus mūsų nurodymus. Sargas nenusileido ir toliau šūkavo bei stumdėsi, dėl to teko panaudoti antrankius. O tuomet nugabenome jį į Jonavos policijos komisariatą....“

Lygiai tokį pat raportą tą pačią dieną pateikė ir kitas pareigūnas – J. D.

Suspardė pilvą

Tą pačią dieną, jau paleistas iš areštinės, kurioje išbuvo 3 valandas, į Jonavos prokuratūrą kreipėsi A. Gedrimas. Jo skunde nurodytos aplinkybės buvo kitokios nei kad rašė savo raporte policininkai

„2008-ųjų balandžio 22-23 dienomis budėjau garažų masyve, – rašė A. Gedrimas. – Apie 4.30 ryto į garažų masyvą atvyko trys policijos pareigūnai. Vienas jų manęs paklausė, kodėl aš vairavau išgėręs ir pabėgau. Aš pareigūnams paaiškinau, jog nevairavau – visą laiką buvau savo darbo vietoje (nuo maždaug 9 valandos vakaro) ir nevartojau alkoholinių gėrimų. Jie apžiūrėjo mano automobilį ir toliau kaltino mane nebūtais dalykais – teigė, kad esu girtas ir vairavau išgėręs. Aš jiems ir toliau aiškinau, kad nesu išgėręs, paaiškinau, kad turiu antros grupės invalidumą. Tačiau pareigūnai griebė mane ir nutempė į administracines patalpas, uždėjo antrankius ir paguldę ant grindų, ėmė laužyti rankas. Prašiau liautis, nes man skaudėjo. Vėliau vienas jų spyrė man į pilvą keturis ar penkis kartus ir vis reikalavo prisipažinti. Kadangi aš neprisipažinau, jie nusivežė mane į policijos komisariatą ir liepė papūsti į alkotesterį, kuris parodė nulius“.

Gedrimas tą pačią dieną apsilankė ir pas medikus. Gydytojai pastebėjo, jog liečiant vyro pilvas buvo jautrus, išorinių mėlynių nebuvo matyti, tačiau pečiuose buvo jaučiamas spaudimas. Tad galutinė gydytojų diagnozė skambėjo taip – pilvo sumušimas, sąnarių raiščių patempimas. Balandžio 24-ąją prokuroro nurodymu A. Gedrimą apžiūrėjo teismo medicinos ekspertai, kurie patvirtino, jog vyras tikrai susižalojo ne pats.

Piktnaudžiavimo neįžvelgė

Tą pačią dieną Aleksandrui pateikus skundą dėl policijos neteisėtų veiksmų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (Piktnaudžiavimas). Po kurio laiko tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad policijos pareigūnų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių.

Nors tokius nutarimus, kurie buvo priimti net 5 kartus A. Gedrimas skundė, tačiau paskutinį kartą atnaujinus tyrimą dėl esminių proceso pažeidimų ir atlikus papildomus tyrimo veiksmus, prokurorė priėmė nutarimą koks jau buvo ne kartą priimtas – nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant policijos pareigūnų veikose piktnaudžiavimo požymių. Aleksandro skundai dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą aukštesniam prokurorui, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teismui buvo nesėkmingi.

Teisėjų neįtikino

Ieškodamas teisybės žmogus irgi kreipėsi į Strasbūrą. EŽTT teisėjai nusprendė, jog tyrimo metu nustatyti A. Gedrimo sužalojimai buvo patirti dėl policijos pareigūnų veiksmų sulaikymo metu, kadangi nebuvo įrodyta, jog šie sužalojimai galėjo atsirasti iki sulaikymo ir dar kartą pabrėžė, jog bet koks policijos pareigūnų fizinės jėgos panaudojimas, kuris nebuvo būtinas dėl asmens elgesio, prilygsta Konvencijos 3 straipsnio draudžiamam elgesiui. Teismas nesutiko su Lietuvoje padarytomis išvadomis, kad A. Gedrimo parodymai dėl jo sulaikymo aplinkybių buvo nenuoseklūs ir nepatikimi, Teismo manymu, pareiškėjas teikė ne prieštaringus parodymus, tačiau pildė savo parodymus ir tikslino aplinkybes apie policijos pareigūnų jėgos panaudojimą.

Teismas taip pat nurodė, kad negali sutikti su nacionalinių institucijų išvadomis, kad policijos pareigūnai pateikė nuoseklią ir logišką įvykių versiją, kadangi jų parodymai buvo prieštaringi ir savo pirminiuose parodymuose pareiškėją sulaikę pareigūnai neužsiminė apie užgaulų ir agresyvų pareiškėjo elgesį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu nebuvo pateikta jokio paaiškinimo dėl pareiškėjo patirto pilvo sumušimo. Galiausiai EŽTT pažymėjo, kad sulaikymo metu pareiškėjas nakties metu buvo savo darbo vietoje, jis nebuvo ginkluotas, tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta jokių policijos pareigūnų sužalojimų, todėl jo manymu, net jei pareiškėjas ir užgauliojo pareigūnus ir atsisakinėjo atsakyti į pateiktus klausimus bei bandė vienam iš pareigūnų suduoti, nėra įtikinama, kad keliems kvalifikuotiems pareigūnams reikėjo panaudoti jėgą, siekiant didesnio sargo bendradarbiavimo. Teismas nebuvo įtikintas, kad jėgos panaudojimas buvo būtinas šiomis aplinkybėmis, todėl nustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Kaip ir M. Jusivo atveju EŽTT, vertindamas pareiškėjo skundų tyrimo veiksmingumą, priminė, kad tais atvejais, kai asmenys pagrįstai skundžiasi patyrę Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiantį elgesį dėl policijos ar kitų valstybės pareigūnų veiksmų, valstybei kyla pareiga užtikrinti veiksmingą oficialų įvykio ištyrimą ir nustatyti, ar jėgos panaudojimas buvo pateisinamas.

EŽTT teisėjai nebuvo įtikinti dėl atlikto tyrimo kruopštumo ir išsamumo. Teismui susirūpinimą sukėlė tai, kad nacionalinių institucijų sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų elgesio pareiškėjo sulaikymo atveju, išimtinai rėmėsi policijos pareigūnų pateikta įvykio versija.

Živilė KALINAUSKAITĖ