Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino Profesinio mokymo įstaigų stiprinimo planą. Numatytiems pokyčiams pritaria darbdavių atstovai. Planuojamam kokybiniam šuoliui numatoma skirti ir 110 mln. eurų investicijų.

Keliami aukšti tikslai

Profesinio mokymo įstaigoms keliami tikslai aktyviau plėsti galimybes mokyti profesijos kartu su viduriniu ugdymu, didinti profesinio mokymo programų pasiūlą turintiesiems specialiųjų ugdymosi poreikių, aktyviai įgyvendinti pameistrystės mokymo formą.

Profesinės mokyklos bus stiprinamos sutelkiant ir efektyviau panaudojant jų išteklius. Regionuose mažėjant mokinių skaičiui ir didėjant atotrūkiui tarp didžiausių ir mažiausių profesinio mokymo įstaigų, iškyla būtinybė visiems mokiniams užtikrinti prieigą prie moderniausių praktinio mokymo bazių. Dėl to numatomas mažesnių profesinių mokyklų prijungimas prie didesniųjų, turinčių geresnę praktinio mokymo infrastruktūrą.

Toks prijungimas leis profesinėms mokykloms, susiduriančioms su mažėjančiais mokinių srautais, neužsidaryti – tapusios didesnių profesinio mokymo įstaigų padaliniais, jos galės išsaugoti savo veiklos tęstinumą, toliau priimti norinčiuosius mokytis regionuose ir taip išlaikyti profesinio mokymo prieinamumą visiems.

Geresnės sąlygos įsidarbinti

Numatoma, kad profesinio mokymo naujovės sudarys sąlygas absolventams greičiau įsidarbinti: sustiprintos profesinės mokyklos galės pasiūlyti platesnes mokymosi pameistrystės būdu galimybes, kokybiškesnes ir darbo rinkoje paklausiausias mokymo programas.

Ruošiant profesinio mokymo įstaigų stiprinimo planą, remtasi profesinio mokymo programų atitiktimi kintantiems darbo rinkos poreikiams: programų pasiūla sieta su šalies ir regionų ūkine, socialine ir kultūrine raida. Įvertinti demografiniai pokyčiai, analizuotas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų, mokyklų tipų išdėstymas ir įvairovė tam tikroje savivaldybės, regiono ar šalies teritorijoje.

Ypač siekiama stiprinti inžinerijos ir technologijų pramonės krypčių mokyklas, nes šių sričių specialistų poreikis darbo rinkoje yra ryškus, o specialistų parengiama nepakankamai net ir didžiuosiuose miestuose.

Jungsis prie didesnių

Vilniaus mieste, siekiant sustiprinti inžinerinės pramonės ir IT sričių darbuotojų rengimą, Vilniaus technologijų mokymo centras bus jungiamas su Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru. Stiprinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją į darbo rinką, prie profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ bus jungiamas Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centras.

Kauno mieste ir rajone, stiprinant inžinerinės pramonės bei gamybos ir statybos sričių profesinį mokymą, į vieną centrą bus jungiamas Kauno technikos profesinio mokymo centras, Vilkijos žemės ūkio mokykla ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras. Siekiant sumažinti programų dubliavimą, prie Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro bus jungiama Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla.

Klaipėdos apskrityje, norint sustiprinti šio regiono profesines mokyklas, efektyviai panaudoti mokymo bazes ir sumažinti tų pačių programų dubliavimą skirtingose įstaigose, prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro bus jungiama Kretingos technologijos ir verslo mokykla, o prie Klaipėdos technologijų mokomo centro – Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla.

Šiaulių mieste ir rajone bei Panevėžio mieste esančios profesinio mokymo įstaigos bus jungiamos į stiprius centrus, tikslingai investuojant į infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius. Atsižvelgta į tai, kad šiuose regionuose prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas, o profesinio mokymo įstaigos konkuruoja dėl tų pačių mokinių ir dalis praktinio mokymo bazių dubliuojasi.

Alytaus regione profesinio mokymo paslaugos bus stiprinamos prie Alytaus profesinio rengimo centro prijungiant Varėnos technologijos ir verslo mokyklą. Kaip ir visais kitais mokyklų jungimo atvejais, Varėnoje profesinis mokymas ir toliau vyks, tačiau bus labiau atsižvelgiama į rajono darbo rinkos poreikius.

Iki 2027 m. profesinio mokymo įstaigoms stiprinti numatyta apie 110 mln. eurų investicijų iš įvairių Europos Sąjungos priemonių ir projektų.