Dėl antradienio rytą Panevėžyje įvykusios užtvankos avarijos popietę vandens lygis Nevėžio upėje pakilo ir Kėdainiuose. Čia vanduo rūpesčių pridarė tiek sodininkams, tiek statybininkams, tiek vietos gyventojams.

Atjungė vandentiekį

Netoli Nevėžio įsikūrusiose sodininkų bendrijose teko atjungti vandens tiekimą, nes buvo siekiama apsaugoti elektros siurblį nuo potvynio grėsmės.

„Dėl Panevėžyje įvykusios užtvankos avarijos, stipriai pakilo Nevėžio vandens lygis ties mūsų sodais, tikėtina, kad dar kils ir daugiau. Todėl, nelaukdamas pasekmių, išjungiau elektros tiekimą į siurblinę.

Vakare žiūrėsim, kokia situacija ir, greičiausiai, kai bus galima, atnaujinsim siurblinės darbą“, – informavo sodininkų bendrijos „Justinava“ vadovas Marius Čižeika.

AB HISK (buvusi bendrovė „Panevėžio keliai“), ryte dar leidusi pėsčiųjų eismą laikinuoju tilteliu per Nevėžio upę ties Vilainiais, popiet eismą uždraudė, mat vanduo jį apsėmė ir pėstiesiems ten eiti buvo nesaugu.

Laikinasis tiltelis vėl veiks, kai vandens lygis susinormalizuos. Laikinuoju tilteliu pėstiesiems teks eiti iki gruodžio 15 dienos. Iki tos dienos bus uždarytas automobilių eismas tiltu per Nevėžį, kelyje Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai ir nukreiptas numatyta apylanka Šėtos ir Tilto gatvėmis.

Kaimas ir vytinė

Beje, Dotnuvos seniūnijos Šlapaberžės kaimo gyventojai pastebėjo, kad antradienį labai patvino Nevėžio dešinysis intakas Kruostas.

Net ilgamečiai kaimo gyventojai teigė nepamenantys, kada upelis buvo taip stipriai ištvinęs, apsėmęs laukus.

„Kruostas šiemet virtęs Nevėžiu. Taip dar nėra buvę“, – konstatavo ilgametė vietos gyventoja Nijolė Laurinavičienė.

Sirutiškio gyventojas Mindaugas Nefas įspūdingai patvinusį Nevėžį užfiksavo ties buvusia Kruosto hidroelektrine.

Nevėžio vandens lygį antradienį akylai stebėjo ir Kėdainių kultūros centro darbuotojai, kurie prižiūri ir saugo vytinę „Vėtrą“. Pasak darbuotojų, vytinei ir didesni potvyniai buvo nebaisūs, ji saugiai prišvartuota uostelyje.