Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Stabdys pavasarinį potvynį Seime

Šis pavasaris Lietuvai gana draugiškas: po sniegingos žiemos išvengėme rimtų nuostolių pridarančio potvynio. Pavasarinių permainų ženklų pasirodė ir Seime – valdančiosios daugumos atstovai žada pristabdyti „įstatymdavystės“ konvejerį, iš inercijos kasmet tvindantį valstybę šimtais naujų įstatymų.

Lopas ant lopo

Pavasario sesiją pradėjęs Seimas užsibrėžė iki liepos priimti 473 įstatymus – tiek jų projektų įrašyta pirminėje sesijos darbų programoje. Tačiau valdančioji dauguma pagal svarstyti teikiamų teisės aktų projektų skaičių šįkart atsidūrė mažumoje: trys valdančiosios Seimo frakcijos ir Vyriausybė į sesijos darbų programą įrašė 167 įstatymų projektus, o opozicinės kartu su Seimo mažuma – net 194. Už Seimo darbotvarkių formavimą atsakingas pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas, paraginęs stabdyti projektų teikimo lenktynes Seime, atkreipė dėmesį, kad dabar situacija visiškai priešinga tai, kuri buvo susidariusi pirmojoje praėjusios kadencijos Seimo pavasario sesijoje. Tada svarstyti buvo pateikti iš viso 425 įstatymų projektai: ankstesnė valdančioji dauguma į sesijos darbotvarkę įtraukė 203, opozicija – tik 133.

Opozicijos užmojai sparčiau sukti įstatymų malūno girnas nedžiugina J.Razmos: jo teigimu, reikėtų daryti priešingai – mažinti „įstatymdavystės“ iniciatyvų apsukas, priiminėti mažiau įstatymų, nes nesibaigiantis jų srautas tik vargina žmones. Esą būtina skatinti tautos atstovų suvokimą, kad šiuo požiūriu mažiau dažnai yra geriau. Pasak politiko, Seimo parlamentinė statistika, lyginant su senesnės demokratijos valstybėmis, išsiskiria aiškia anomalija: Lietuvoje parlamento nariai ir atskiros frakcijos pateikia svarstyti kur kas daugiau įstatymų projektų, nei jų teikia Vyriausybė. J.Razma tai sieja su parlamentinės brandos trūkumu: darbo Seime efektyvumas vis dar vertinamas pagal pateiktų įstatymų projektų skaičių. Svarbesnė vis dar atrodo kiekybė, o ne kokybė: gal dėl to ką tik nuo Seimo konvejerio nukeltus naujus įstatymus po kokio pusmečio vėl tenka lopyti, nes jų brokas nesuderinamas su sveiku protu. Kad naujų įstatymų kokybės kontrolė Seime silpna, pernelyg stebėtis turbūt nereikėtų, turint mintyje projektų srautą ir dalies juos kurpiančių tautos atstovų užsidegimą. Ne be reikalo juokaujama, kad nėra nieko blogiau už iniciatyvų kvailį. Įstatymų leidybos iniciatyva vien Seime gali pasinaudoti 141 žmogus, o kur dar prezidentas, Vyriausybė, pati tauta – tiesa, galimybe teikti svarstyti Seimui įstatymus surinkus 50 tūkstančių rinkėjų parašų ji naudojasi itin retai.

Kažin ar verta stebėtis, kad į Seimą patekę politikai taip sureikšmina kiekybinę, o ne kokybinę teisėkūros darbo pusę: juk net buvęs Seimo pirmininkas dar visai neseniai mėgdavo pasididžiuoti vis naujais „įstatymdavystės“ rekordais. Antai praėjusios Seimo kadencijos viduryje jis džiaugėsi, kad per dvejus metus Seimas priėmė 1 100 įstatymų! Žinoma, siuvimo artelės vadovo noras pasigirti produkcijos apimtimis visiškai suprantamas, tik kad teisinės valstybės rūbas dėl skubančių savamokslių siuvėjų, verčiamų nuolat taisyti savo klaidas, atrodo nekaip: lopas ant lopo, o ir tame lope – skylė...

Parodė pavyzdį

Įstatymų „siuvyklos“ perprodukciją pirmasis Seimo pirmininkės pavaduotojas J.Razma laiko rimta problema. „Jeigu planuojame priimti tiek įstatymų projektų, kiek surašyta sesijos darbų programoje, t. y. apie 500, pagalvokime apie eilinį pilietį, nebūtinai turintį teisinį išsilavinimą. Kaip jam susigaudyti toje besikeičiančių įstatymų raizgalynėje?“ – klausė politikas. Pasak J.Razmos, jei lygintume su išsivysčiusių demokratinių šalių praktika, nesunkiai pastebėtume, kad įstatymų Lietuvoje priimame bent kelis kartus daugiau. „Tai tikrai nėra normalu, ir šioje kadencijoje esame iškėlę politinį uždavinį gerokai sumažinti tą projektų srautą. Jau pačioje pirmojoje sesijoje šiek tiek pavyko tą padaryti. Nors laiko buvo nedaug, reikėjo priiminėti įstatymus dėl biudžeto, stengėmės sujungti tų pačių įstatymų keitimus ir priimti jau vieną teisės aktą, o ne skubotai vieną po kito. Dabar stengsimės bent dalį įstatymų sujungti į vieną, į tam tikrą kodeksą. Yra planų visus su rinkimais susijusius įstatymus sudėti į vieną Rinkimų kodeksą. Jei ateityje kiltų poreikis kažką rinkimų įstatymuose keisti, konsoliduoto įstatymo keitimas garantuotų, kad bus mažesnis srautas“, – svarstė pašnekovas.

J.Razmos teigimu, konservatorių frakcija dabar parodė pavyzdį – būdama pati didžiausia Seime į pavasario sesijos darbų programą pasiūlė mažiausiai projektų. „Deja, matau, kad kitos frakcijos dar bando lenktyniauti ir viešai skelbti, kad jos neva dirba tuo efektyviau, kuo daugiau pasiūlo įstatymų projektų. Niekaip nuo šitos logikos nesugebama nutolti. Tai šiek tiek liūdina“, – sakė pirmasis Seimo vicepirmininkas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras pasiūlė prisiminti pirmąją pavasario sesijos dieną. „Lėkė opozicija prie mikrofonų – „Ką, jūs nemokat dirbti? Žiūrėkit, tik tiek projektų užregistruota!“ Bet mes aiškiai esame Seime pasakę: žinokit, tokio niekalo, koks buvo praeitoje kadencijoje, tikrai nesvarstysime. Paruoškite projektus kokybiškai. Tada Seime dirbsim taip pat neskubėdami ir kokybiškai“, – sakė politikas. Jo teigimu, skamba anekdotiškai, bet tai tiesa: kol Seime spėjama priimti maždaug 100 įstatymų, Didžiosios Britanijos parlamentas priima vos 1. „Galiu suprasti, kodėl taip buvo kokiais 2004-aisiais, kai vyko stojimas į ES ir reikėjo suderinti įstatymus, bet dabar, kai nepriklausomybei 30 metų... Čia kažkoks lenktynių įprotis, turbūt noras pasirodyti prieš rinkėjus, registruoti bet ką ir bet kaip. O po turi dirbti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Seimo komitetai, gaišti laiką Seimas plenariniuose posėdžiuose, ir projektas dažnai keliauja į šiukšlių dėžę arba, jeigu ir priimamas paskubomis, po pusmečio jį jau reikia taisyti“, – teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

Slepia pasimetimą?

S.Šedbaras atkreipė dėmesį, kad Vakarų šalyse pagrindinis įstatymų projektų teikėjas yra Vyriausybė. Ji turi programą, kurią patvirtino parlamentas, ministerijas su didžiuliu aparatu, ji vertina, kur reikia pakeisti reguliavimą, vykdo stebėseną ir rengia atitinkamus įstatymų projektus. „Po to ateina į parlamentą, o jo nariai, pastebėję kokią klaidelę, ją gali savo ruožtu pataisyti. Tuo tarpu Lietuvoje viskas priešingai: pagrindinis projektų srautas – iš Seimo narių, kuriems reikia nereikia norisi pasirodyti. Tikrai galiu tarti pagiriamąjį žodį Vyriausybei – ir ne todėl, kad ji mūsų, o dėl to, kad protingiau, aiškiau mato problemas. Jei reikės, galės bet kada pateikti naują įstatymo projektą, nebūtinai registruotą sesijos darbų programoje. Gal ji galėtų būti dar perpus mažesnė, bet tiek to, čia pirmas žingsnelis, pažiūrėsime, kaip toliau bus“, – svarstė politikas.

Tačiau Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė, mano, kad valdančiųjų kalbomis apie įstatymų projektų srauto mažinimą bandoma paslėpti valdžios pasimetimą ir kompetencijos trūkumą. „Iš tiesų yra ne visai reikalingų arba galinčių palaukti įstatymų projektų, bet dabar pandemija, reikia patvirtinti priemones jai suvaldyti. Tai sveikatos ir ekonomikos problemoms spręsti skirti teisės aktai. Seimo pavasario sesijoje pasigendu būtent tokių valdančiųjų iniciatyvų. Jie yra prisirašę labai daug įstatymų projektų, kurių nesugebėjo iki šiol parengti. Antai nurodoma, kad yra neregistruotas projektas, bet jis kada nors pavasarį bus pateiktas. Pavyzdžiui, Laisvės frakcijoje vien apie tokius projektus kalbama, jie visiškai nieko realaus neturi“, – pabrėžė pašnekovė.

A.Širinskienės teigimu, tai, kad nėra pateikta tokių ekonominių ir socialinių įstatymų projektų, tikrai yra problema. „Diskusijose iš valdančiosios daugumos atstovų teko girdėti, kad pagalba verslą pasieks pavasario pabaigoje. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad tas verslas, kuris jau dabar dūsta ir yra ant bankroto ribos, ir toliau gaudys orą, jam niekas nepadės, o tie, kurie sugebės išgyventi, sulauks pagalbos tik prieš vasarą. Šiuo atveju, manau, tokie įstatymų projektai turėjo būti pateikti jau kovą, kai tik Seimas susirinko į naują sesiją. Galbūt reikėjo ir anksčiau rinktis, tas problemas iš tikrųjų spręsti. Lygiai tas pat su darbo rinkos reguliavimu: labai keista, bet Užimtumo įstatymo pataisas, kurios numato subsidijas ir garantijas darbuotojams, per pirmąjį sesijos posėdį siūlė ne valdantieji, o opozicija“, – sakė politikė.

Ragina stabdyti traukinį

Pasak A.Širinskienės, nevertėtų skubėti tvirtinti, kad visi įstatymų keitimai yra pertekliniai. „Galbūt tikrai pandemijos metu būtų galima susilaikyti nuo Partnerystės ar nuo Alkoholio kontrolės įstatymo keitimų, nes auga girtavimo lygis. Taip, šitie dalykai yra pertekliniai, tos diskusijos gali palaukti geresnių laikų, bet panašu, kad būtent tokios iniciatyvos tampa Seimo prioritetu. O ekonomika, socialiniai reikalai, socialinė gerovė, deja, dabar tikrai ne prioritetas, nes tokių įstatymų projektų iš esmės nėra“, – apibendrino pašnekovė.

Įstatymų priiminėjimo traukinys yra įsibėgėjęs, ir bandyti sustabdyti kelių šimtų vagonų sąstatą nėra pats lengviausias dalykas, mano advokatas, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus. Anot jo, tam tikrų stabdymo požymių jau matyti, bet tai nėra didelis ir ženklus pasikeitimas. „Perteklinis reguliavimas ne tik pavojingas tuo, kad žmonės nebežino, kaip elgtis, kas yra taisyklė, o kas – ne. Jis stabdo inovacijas, reikiamus pokyčius, svarbių sprendimų, kurių reikia greitai, priėmimą. Žala nuo perteklinio reguliavimo mums yra visokeriopa. Ne tik teisininkams tai jau tapo problema“, – sakė G.Bartkus.

Advokatas pabrėžė, kad perteklinis teisinis reguliavimas akivaizdžiai skatina korupciją. „Kai matome, kad koks nors reikalavimas yra perteklinis, sunkiai įvykdomas arba išvis neracionalus, tai tampa paskata duoti kyšį. Mes tą aiškiai matome aplinkosaugos bei kitose srityse. Ką tada žmogui belieka daryti? Jam paprasčiau pasiūlyti kyšį. O tas, kas jį paima, valdininkas arba pareigūnas, gali būti tuo pertekliniu reguliavimu labai suinteresuotas, nes jam tai pajamų šaltinis, nors ir nelegalus. Mes bandome priversti visus vykdyti įstatymo raidę nuo A iki Z, iki menkiausių smulkmenų, skiriame tam didžiulius resursus, o per tai net nepastebime didesnių dalykų. Reikia tikėtis, kad naujasis Seimas aktyviau diegs pokyčius teisėkūroje, ir jie palengvins mums tą perteklinio reguliavimo sukuriamą naštą“, – vylėsi G.Barkus.

Rekomenduojami video