Šią savaitę įsteigta Maisto taryba, kurios tikslas, kaip teigė žemės ūkio ministras, – siekti tvarios, sąžiningos ir skaidrios maisto prekybos bei pagrįsto socialinio dialogo, lygiaverčio bendradarbiavimo tarp visų grandinės dalių. Maisto taryba vienys 27 įvairių sričių atstovus, tačiau net ir daliai jų vis dar kyla klausimų dėl šios institucijos veiklos.

Tarybos funkcija – analizė ir stebėsena

Šios Vyriausybės programoje numatyta, o dabar veiklą jau pradėjusi Maisto taryba vykdys nuolatinę maisto sektoriaus rinkos stebėseną ir rezultatų analizę, t.y. vertins rinkos rezultatus ir siūlys sprendimus, prisidedančius prie didesnio kainodaros skaidrumo, svarstys teisės aktus, teiks išvadas bei rekomendacijas. Taip pat ši institucija turėtų palaikyti ryšius tarp tiekimo grandinės atstovų – ūkininkų, perdirbėjų bei verslo atstovų. Taigi, tai ne reguliavimo galias turinti, o rekomendacijas ir įžvalgas teiksianti institucija.

„Maisto taryba teiks siūlymus, kurie prisidės prie didesnio rinkos skaidrumo ir didesnio vartotojų pasitikėjimo. Labai svarbu ieškoti priemonių teisingam kainų paskirstymui maisto grandinėje, kad būtų pasiekta rinkos dalyvių interesų pusiausvyra – visi jos dalyviai pagrįstai gautų priklausantį pelną“, – spaudos konferencijoje minėjo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Tiesa, net ir ministras, bendraudamas su žurnalistais, atsargiai pripažino, kad tiesioginės įtakos maisto kainoms ši taryba gali ir neturėti, nes kainas pas mus reguliuoja rinka. Tuo tarpu ekspertai bei patys Maisto tarybos nariai irgi yra atsargūs su vertinimais. Pasak specialistų, efektyvi maisto politika reikalauja glaudaus įvairių institucijų bendradarbiavimo. Jei tarp jų nėra aiškios komunikacijos ar bendrų tikslų, tai gali trukdyti Tarybos sprendimų įgyvendinimui.

Sveikai konkurencijai trukdo ir biurokratai

„Mes turėtume ieškoti kainų augimo priežasčių. Tik tada galima iš esmės keisti situaciją. Kartais atrodo, kad pas mus konkurencijos dėsnių jau nėra, liko tik didieji. Buvo šimtai mėsos perdirbimo įmonių, skerdyklų, bet ši grandis išnyko. Reguliavimo mechanizmai ir visa perdėta kontrolė sunaikino smulkiąją ir vidutinę grandį, paliko tiktai industrinį žemės ūkį, industrinį perdirbimą ir ant pirštų suskaičiuojamą įmonių monopolį. Konkurencija būtų tada, jeigu ministerija nekalbėtų apie trumpąsias grandis, jos turėtų atsirasti pačios. Kaip Pietų Europoje, kur vietos ūkininkai tiesiogiai parduoda savo produkciją. Tad reikia keisti ne pelno paskirstymą, o pačius modelius ir kontrolės mechanizmą“, – sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Po keturis atstovus Maisto taryboje turės ŽŪR ir Lietuvos žemės ūkio taryba. Išvis ši institucija vienys net 27 įvairių sričių atstovus. Nuo Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, universitetų pramonininkų, perdirbėjų iki „Maisto banko“ atstovų. Kaip yra teigęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, tikimasi, jog taryba padės kurti lygiavertį bendradarbiavimą tarp maisto rinkos dalyvių ir gerinti konkurencinę aplinką smulkiems rinkos dalyviams. Tačiau jau minėjome, kad ši institucija bus įgali tik patarti. Ir tai jei gebės rasti susitarimą organizacijos viduje.

„Atliekant analizę turėtų paaiškėti, kur yra problemos, kodėl tos kainos didesnės, kokios priežastys tą nulemia. Galbūt galima ieškoti būdų, kaip jas sumažinti“, – šią savaitę pristatydamas Maisto tarybos veiklą sakė I.Hofmanas.

Taryba nepakeis ilgalaikės strategijos

Dar 2022–2023 metais maisto produktų kainos smarkiai išaugo, o šio šuolio tuomet negalėjo paaiškinti nei žaliavų, nei energijos išteklių brangimas. Nors 2024 metais kainos ženkliai nekito, daugelis gyventojų nėra patenkinti, nes prieš tai jos padidėjo daugiau nei trečdaliu. Šiuo metu kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje yra tokios pat kaip Vokietijoje. Dalis šių kainų pokyčių turi objektyvių priežasčių, tačiau dalis – tikrai nepagrįsta. Tad specialistai pastebi, kad šioms problemoms spręsti reikėtų analitinių įžvalgų, o ne tik diskusijų tarybose.

„Turi būti ilgalaikė strategija. Be abejo, praverstų ir kitų šalių patirties analizė, kaip jie visa tai reguliuoja. Tada atsirastų priemonės, kaip suvaldyti monopolio tendencijas, ir leistų atsirasti tai trumpai grandinei tarp ūkininko ir vartotojo. Nes dirbdami kaip pas mus, ironizuoju, italai iš bado numirtų ir savo kulinarinę kultūrą prarastų. Trumpos grandinės principai pas mus neveikia, nes susiduria su biurokratiniais sunkumais“, – teigia ŽŪR pirmininkas A.Svitojus.

Jau vasario 20 dieną pirmajame posėdyje Maisto taryba analizuos pagrindinių maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos ar grūdų produktų, kainas ir aiškinsis, ar jų kainodara teisinga. Visgi, įsteigtos Maisto tarybos tikslas yra savaip mistinis – be jokių sprendimo galimybių, tik dialogo pagalba siekti tvarios, sąžiningos ir skaidrios maisto prekybos. Žemės ūkio ministras sako norintis, kad visi maisto tiekimo grandinės dalyviai gautų panašų atlygį. Kokia iš to nauda galutiniam vartotojui – dar nėra aišku. Būtent didesnio dėmesio vartotojams šios tarybos veikloje pasigenda ir jos dalyviai, ir visuomenė.