Kėdainių rajono savivaldybė nešykšti pinigų socialiniams būstams – perka juos nepigius, geruose miesto mikrorajonuose, tad kai kurie rajono tarybos nariai jau piktinasi, kad per tokį socialiai remtinų žmonių poreikių užtikrinimą nelieka butų tiems, kurie juos nori įsigyti už savo pinigus ar už pasiskolintus iš banko. Be to, ir laukiančiųjų socialinio būsto eilė išlieka stabili ir siekia apie 240 asmenų. Panašu, kad Kėdainiuose socialinių būstų dalybos yra tartum pageidavimų koncertas – savivaldybės atstovai sako, kad laukiantieji socialinio būsto yra išrankūs – gyventi kaime nenori, esą todėl savivaldybei ir tenka pirkti gerokai brangesnius butus mieste, kad įtiktų jų norams.

Pirks dar du butus

Paskutiniame rajono tarybos posėdyje vėl buvo svarstomas sprendimas pirkti du butus Kėdainių mieste už bendrą 105 tūkst. 300 eurų sumą. Nors tai – strateginio plano dalis, kai kuriems tarybos nariams kilo klausimų dėl tokio lėšų panaudojimo.

Pristatytas Socialinio būsto pirkimo komisijos sprendimas skelbiamų derybų būdu pirkti 2 kambarių butą (52,43 kv. m) Liepų al., 4 aukšte, plytų mūro 1971 m. statybos name už 51 tūkst. Eur ir 3 kambarių butą (63,22 kv. m) J. Basanavičiaus g., 5 aukšte, blokiniame 1978 m. statybos name už 54,3 tūkst. eurų.

Metų pradžioje savivaldybė nupirko ir dar vieną būstą, kurio kaina siekė daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Kaip jau tada sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas, įpirkti normaliai įrengtus ir tvarkingus butus savivaldybei darosi vis sunkiau dėl itin išaugusių nekilnojamojo turto kainų.

„Rasti butus tvarkingus, kuriems nereikėtų remonto, dabar yra labai sudėtinga. O tvarkingi butai yra labai brangūs“, – neslėpė jis.

Eilė stabili, norai – dideli

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė tarybos narius informavo, kad situacija dėl laukiančiųjų socialinio būsto yra stabili.

„Šiuo metu laukia eilėje apie 240 asmenų“, – teigė ji. Tačiau būtent šių asmenų pageidavimai ir lemia, kur savivaldybė ieško būstų.

Tarybos narė Erlenda Turskienė tiesiai paklausė, kodėl neieškoma pigesnių variantų aplinkinėse gyvenvietėse ir kaimuose, kuriuose tikrai yra sočiai laisvų pastatų, namukų, butų.

G. Vainauskienė paaiškino, kad viskas remiasi į pačių socialinio būsto eilėje laukiančių gyventojų prašymus.

„Atsižvelgiama į tai, kad žmogus pateikia prašymą ir jis pats nurodo, kokioje vietoje jis norėtų gyventi.

Jeigu gyventojai nepageidauja gyventi kaimiškosiose vietovėse ir pageidauja gyventi mieste, tuomet, na, būstas yra perkamas mieste“.

„Pageidavimų koncertas“ už mokesčių mokėtojų pinigus

Toks paaiškinimas papiktino dalį tarybos narių, o E. Turskienė situaciją pavadino „pageidavimų koncertu“.

„Aš manau, kad socialinis būstas yra tai, kad jeigu žmogus ar šeima neturi kur gyventi, tai jai yra suteikiamas stogas virš galvos. Tai jokiu būdu neturi būt pageidavimų koncertas, kad visi nori gyventi mieste ir mes tenkinam jų pageidavimus. Tai prasilenkia su bet kokia logika“, – griežtai kalbėjo politikė.

Jai pritarė ir konservatorė Lina Šlamienė, kuri atkreipė dėmesį į nesąžiningumą mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

„Tie žmonės, kurie savo jėgomis bando kurtis kažkur, jie ieško galimybių ir kartais pasirenka gyventi kaimiškoj seniūnijoj, neturėdami daugiau lėšų, negalėdami įpirkti buto mieste. O mes visą socialinį būstą būtinai kreipiam į geriausius rajonus, būtinai į miestą. Tas pageidavimų koncertas atrodo labai neteisingas ir nesąžiningas mokesčių mokėtojų atžvilgiu“, – pabrėžė L. Šlamienė.

Būsto gali atsisakyti, vietos eilėje neprarasdami

Diskusijoje paaiškėjo ir dar viena įdomi detalė. Paklausta, kas nutinka, kai eilėje esantis asmuo atsisako jam pasiūlyto būsto, pavyzdžiui, kaime, G. Vainauskienė patvirtino, kad jis tiesiog… laukia toliau naujo būsto.

„Tas, kuris atsisakė, išlieka laukiančiųjų eilėje“, – teigė vedėja, patikslindama, kad asmuo nėra nukeliamas į eilės pabaigą.

Tarybos narys Paulius Aukštikalnis pasiteiravo, ar šiuo metu savivaldybė turi laisvų būstų kaimo teritorijose.

Paaiškėjo, kad yra du tokie būstai, tačiau pasiūlius juos laukiantiesiems, šie jų atsisakė, dėl darbo ar kitų motyvų.

Saulius Grinkevičius priminė, kad dar jo rajono valdymo metais buvo apsispręsta būstų socialinėms reikmėms kaimuose nebepirkti. Anot jo, savivaldybė anksčiau turėjo socialinių būstų kaimuose, tačiau juos teko išparduoti, nes niekas juose nenorėjo gyventi.

Tiesa, keista, kad įnoringai atsisakantieji būsto tiesiog toliau išlieka eilėje, mat savivaldybė, siūlo būstus ne aklai, o siūlydama būstą atsižvelgia į laukiančiojo poreikius.

„Perkant būstus žiūrima į laukiančiųjų eilę, į eilės pradžią, kokius poreikius turi žmonės. Jei yra žmonės, laukiantys su mažais vaikais, ar neįgalūs asmenys, tuomet, aišku, ieškome buto pirmame aukšte.

Jei laukia žmonės jauni, sveiki ar vidutinio amžiaus, tai jiems tinkami butai ir 4-ame ar 5-ame aukštuose.

Žinoma, žiūrime ir į tai, kokia yra nekilnojamojo turto pasiūla tuo metu“, – aiškino savivaldybės administracijos direktorius G. Muznikas.

„Išsinuomoti socialinį būstą be eilės asmenys/šeimos laukia nuo kelių mėnesių iki vienerių metų.

Eilėje laukiantys asmenys/šeimos socialinio būsto gali laukti iki 5 metų, priklausomai nuo asmenų šeimoje skaičiaus: vieni gyvenantys asmenys socialinio būsto laukia apie 4–5 metus, šeimos, kuriose yra daugiau asmenų, socialinio būsto laukia apie 3–4 metus“, – sako Gintarė Vainauskienė, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus l. e. p. vedėja.