Noras įkvėpti visuomenę palaikyti smurtą patiriančias moteris virto susipriešinimu tarp institucijų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos socialinė akcija „Palaikyk“ ypač papiktino kunigus. Reklamą keistoka vadina ir policijos pareigūnai. Akcijos sumanytojai sako nenorintys nieko įžeisti, tik paskatinti žmones palaikyti smurtą patiriančias moteris. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sako, kad reklamoje skambantys kaltinimai duos priešingą efektą.
„Šeima – brangiausias turtas. Privalai klausyti vyro“, – tokią frazę iš kunigo išgirdo smurtą patyrusi moteris. Tai citata, paimta iš interviu su pagalbos ieškojusia moterimi. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip tikėjosi atkreipti visuomenės dėmesį, kad smurto auką reikia ne kaltinti, o palaikyti. Tačiau ne visi šią reklamą suprato būtent taip.
Filosofą Vytautą Ališauską ypač papiktino kunigų, kaip esą palaikančius smurtautojus, vaizdavimas reklamoje. V. Ališausko nuomone, tai ne tik iškraipo Bažnyčios požiūrį, bet priešina visuomenę.
„Šita reklama, mano nuomone, ne tik, kad nepasieks tikslo, bet ji kompromituoja pačią kovos su smurtu idėja. Joje blogai pristatoma Bažnyčios krikščioniškos šeimos vizija, blogai suprantamas Bažnyčios atleidimo supratimas, ir galiausiai kunigo, kaip atstovaujančio tam tikrai pasaulėžiūrinei, tikinčiųjų grupei, prezentacija“, – paklaustas, kaip reaguoja į reklamą, LRT TELEVIZIJAI sakė filosofas.
Kunigo Algirdo Toliato teigimu, prasmingiau būtų buvę sukviesti dvasininkus ir pakalbėti apie smurto problemą. „O dabar iš šitos reklamos galima būtų suprasti, kad Bažnyčia taiko priešingą poziciją: ne, ne tu kentėk, nespręskim, tylėkim. Bet taip nėra. Aš manyčiau, kad reklama kiek klaidinanti, bet idėja svarbi“, – sakė kunigas.
Kampanijos kūrėjai teigė nesiekę nieko įžeisti ir stebisi tokia reakcija.
„Mes nebandome kreiptis į jokią konkrečią instituciją, nebandome diskredituoti jų daromo darbo. Mes kreipiamės į asmenis, kurie, kaip mūsų atliktas tyrimas rodo, yra linkę kaltinti, o ne palaikyti moteris, patiriančias smurtą.
Bažnyčią ir kunigus aukos supranta kaip tam tikrą užuovėją, į kurią kreipiamasi pagalbos. Tai, ką kunigai pasako, kokius žodžius parenka, yra labai svarbu. (...) Reikia pripažinti, kad aukos
Reikia pabrėžti, kad mes tikrai nemanome, kad visi kunigai yra kaltinantys, nepadedantys, palaikantys smurtautoją. Mes tiesiog norime parodyti, kad yra ir tokių, kurie nepalaiko ir yra linkę kaltinti moterį. (...) Taip pat nenorime pasakyti, kad policija savo daro darbą prastai“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė.
Policijos atstovai pripažįsta, kad kai kuriuos pareigūnus ši socialinė reklama gali įžeisti.
„Nemanau, kad <ši reklama> yra tinkamas būdas valstybinei įstaigai kreiptis per ekraną į policininką ir sakyti, kad tu ne taip elgiesi. Manau, kad turime kitus formatus, kaip gerinti bendradarbiavimą. Čia gal labiau į visuomenę nukreiptas dalykas.
Pati reklama gana keistoka, tačiau nepasakyčiau, kad labai įžeidi ar ką. Kai kuriais atvejais egzistuoja abejingas požiūris, bet daug daugiau atvejų, kai aukai padedame“, – teigė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas prognozuoja, kad skirtingi žmonės skirtingai interpretuos pačio reklamos turinį. „Tačiau svarbiausia turbūt dalykas, kad ji yra nukreipta į labai aiškias profesijas arba labai aiškius žmones, kurie dalyvauja
Jo manymu, trumpalaikėje perspektyvoje tokia reklama galėtų „sujudinti vandenis“, bet ilgainiui ji bus traktuota kaip kaltinimas įvairioms institucijoms.
„Esu įsitikinęs, kad ir teisėjų bendruomenė, ir policija, ir visi kiti pagalvojo – palaukit, bet mes lygiai taip pat jaučiamės, kaip dabar sako besijaučiantys kunigai. Ta pati Kontrolieriaus tarnyba, kuri mėgino agresyviais veiksmais išprovokuoti agresyvią diskusiją, po savaitės ar kitos nebeturės į ką atsiremti, kad galėtų daryti tolesnius žingsnius.
Tad iš šios pozicijos žiūrint, mano manymu, tas kaltinimas
Specialisto teigimu, be kunigo vaizdavimo reklama nebūtų buvusi tokia paveiki ir stipriai aptarinėjama, ypač po popiežiaus Pranciškaus vizito.
„Jie