Pasibaigus sausiui, Kauno apskritis nužudymų „estafetės“ lazdelę perdavė Klaipėdos apskričiai. Taip vaizdingai būtų galima sakyti apžvelgus sausį ir vasario pradžioje Lietuvoje įvykdytas žmogžudystes. Sausio mėnesį buvo nužudyti 8 žmonės (5 iš jų – Kauno apskr.), kaip skelbia šalies policijos įvykių suvestinės, o per pirmąją vasario savaitę – dar du. Abu – Klaipėdos krašte.
Muštynių auka
Abu nužudymai pajūryje įvykdyti savaitgalį.
Kretingoje, vieno daugiabučio namo laiptinėje, prie laiptų į rūsį, ankstų rytą namo gyventojai rado gulintį nepažįstamą vyrą. Stipriai sumuštas veidas išdavė, kad žmogus patyręs smurtą. Nelaimėlis buvo be sąmonės, bet gyvybė dar ruseno. Namo gyventojai sumuštojo nepažino – tikino, kad jis iš kažkur buvo atėjęs.
Vėliau policininkai nustatė, kad nužudytasis – Šilalės rajono gyventojas (43 m.), pastaruoju metu Kretingoje dirbęs medkirčiu. O medikai nustatė, kad vyras patyręs sunkią galvos traumą. Buvo atlikta operacija, tačiau kitą dieną nelaimėlis ligoninėje mirė.
Namo, kuriame rastas sužalotas medkirtys, gyventojai pareigūnams liudijo naktį girdėję muštynių garsus, sklidusius iš netoliese esančio parko.
Tądien, kai vyras mirė, policininkai jau galėjo pasigirti sulaikę 2 įtariamuosius dėl nužudymo – gerokai jaunesnius vyrus: vienas jų – Kretingos miesto gyventojas (22 m.), kitas (27 m.) – šio rajono. Anot tyrėjų, šiame nusikaltime „dalyvavęs“ ir alkoholis.
Mirtinas gimtadienis
Tą pačią dieną, kai Kretingoje buvo aptiktas minėtas sužalotas vyras, analogiška tragedija įvyko ir Gargžduose (Klaipėdos r.). Atrodo, gargždiškio (63 m.) bute išgertuvės vyko šio vyro gimtadienio proga. Sveikintojų, tiesa, buvo nedaug – tik vienas vyras (46 m.), pastaruoju metu glaudęsis pas geradarį buto šeimininką benamis.
Būtent jis naktį telefonu pranešė policijai, kad bute yra nužudytas žmogus. Pranešėjas teigė buto šeimininko lavoną aptikęs ką tik, kai grįžęs į butą.
Atvykę policininkai pranešėją, buto įnamį, rado stipriai girtą (2,49 promilės alkoholio – beveik sunkus girtumo laipsnis) ir pastebėjo, kad jis išsitepęs krauju. Girto žmogaus kalba buvo nerišli, jis atrodė keistai, įtartinai besielgiantis.
Tarnybinė intuicija pasitvirtino – areštinėje išsiblaivęs sulaikytasis prisipažino dėl buto šeimininko nužudymo. O rimtos priežasties smurtauti lyg ir nebuvę – kaip dažniausiai būna, tik padauginto alkoholio ir nesuvaldytų emocijų „kokteilis“.
Nužudytojo mirtį prišaukė dūriai peiliu į pilvą, veidą ir kaklą. Tokių žaizdų nelaimėlio kūne aptikta kelios. Žmogus dar ir apsmūgiuotas rankomis.
Anot tragedija dabar jau pažymėto namo gyventojų, nužudytasis buvo ramus ir taikus žmogus, o jo priglaustas benamis – už jį gerokai jaunesnis, aukštesnis, stambesnis – mėgdavo daugiau išgerti. Be tėvų užaugęs šis „nuomininkas“ kartais išsiduodavo esąs greitai įsižeidžiantis ir užsidegantis, mat taip sureaguodavęs į savo geradario kartais laidytas pašaipas.
Gali būti, kad panašių pašaipų „nuomininkas“ išgirdęs ir lemtingąją naktį, todėl ir nesuvaldęs savo smurto protrūkio. Tačiau tikslesnę nužudymo priežastį stengiasi nustatyti policijos tyrėjai.
Jau įvyko lūžis?
Kodėl Lietuvoje tiek daug smurto ir smurtautojų, itin aktyviai pradėta kalbėti po vadinamosios Kėdainių tragedijos, kai sausio pabaigoje Kauno klinikose mirė iš Kėdainių atvežtas mažametis Matas (4 m.), mirtinai sužalotas, kaip įtariama, savo patėvio ir motinos. (Apie tai „Akistata“ jau rašė.) Po šio įvykio Lietuvoje kilo ne tik pasipiktinimo banga dėl kasdienio smurto, bet ir gausiais žmonių susibūrimais įvairiose šalies vietovėse bei žvakelių liepsnelėmis buvo pranešta, kad taikiosios ir sveikai mąstančios visuomenės kantrybės taurė, girdint apie šiurpias smurto pasekmes, jau visiškai perpildyta.
Prieš smurtą aktyviai pasisakantys politikai teigia, kad kėdainiškio Matuko tragedija buvo lūžis daugumos žmonių galvose – esą pagaliau atėjo supratimas, kad prieš smurtą privalo kovoti kiekvienas pilietis. To įrodymas – policijos įvykių suvestinėse tiesiog pasipylę smurto prieš vaikus atvejai. Iki tol tokie atvejai neretai būdavo nutylimi, „nepastebėti“. Šie faktai liudija, kad smurtas kasdien liejasi šalies mokyklose, šeimose, gatvėse...
Kartu tie faktai liūdnai liudija, kokie žiaurūs yra smurtautojai. Štai – vos vienos vasario dienos pranešimai policijos įvykių suvestinėje: Kėdainių rajone tėvas (50 m.) sumušė 17-metę dukrą, Tauragės rajone brolis (20 m.) pelenų semtuvu sužalojo jaunesnį brolį (16 m.), Šakių rajone motina (30 m.) rankomis apsmūgiavo ir dar apspardė sūnų (11 m.), Marijampolės rajone motina (33 m.) savo dukrą (13 m.) talžė šepečio kotu, smogdama per galvą...
Štai tokiuose įvykiuose turbūt ir slypi atsakymas į klausimą, kodėl įvyksta žmogžudystės ir kodėl jos būna žiaurios – juk smurtu kvėpuojama nuo pat ankstyvos vaikystės, ir tą smurtą lieja net ir pačios motinos, demonstruojančios žiaurumą.
Supjaustė sugėrovą
Neįprastu žiaurumu neseniai (sausio pabaigoje) nušiurpino žmogžudystė tvarkingame ir jaukiame, daugybe kultūros renginių gyventojus džiuginančiame Liudvinave (Marijampolės sav.). Nors praėjo jau pusė mėnesio, bet iki šiol netyla kalbos apie vadinamąją galvažudystę, kai buvo nužudytas miestelio gyventojas Arūnas B. (48 m.), o jo kūnas, kad kuo ilgiau nusikaltimas būtų neišaiškintas, buvo supjaustytas dalimis, o šios išslapstytos Vidgirio kaime – griovyje, šulinyje.
Dėl šios žmogžudystės už grotų dabar gyvena 2 įtariami nužudytojo bičiuliai, sugėrovai – Liudvinavo gyventojai Aurimas I. (24 m.) ir Petras G. (48 m.). Marijampolės teismas nutarė juos laikyti suimtus mažiausiai 3 mėnesius. Vėliau suėmimo terminas gali būti tęsiamas.
Trijulės išgertuvės, pasibaigusios sugėrovo nužudymu ir kūno išniekinimu, vyko Petro G. namuose. Šie, anot miestelio gyventojų, jau buvo paversti landyne, nes alkoholiui vergaujantis Petras G., prieš gerą pusmetį išvežus jo kartu gyvenusią motiną į slaugos ligoninę, liko vienas ir nuolat priiminėjo užsukusius girtuoklius. Dėl šių jau ir kaimynai neturėjo ramybės.
Petras G. apibūdinamas kaip tylus ir ramus žmogus, tik sugadintas alkoholio, tad daugelis miestelio žmonių netiki, jog šis vyras irgi žudė Arūną B. bei pjaustė jo kūną. Pats Petras G. tyrėjams aiškino, kad per išgertuves jis užmigęs, o prabudęs tik tada, kai Aurimas I. jau grūdo žmogaus kūno dalis į maišus ir liepė Petrui G. važiuoti kartu tas dalis slėpti...
Žudikas pravirko
Liudvinavo gyventojai pasakojo, kad chuligano Aurimo I. daug kas miestelyje privengė, nes bijojo. Juk šis jaunas vyras jau teistas dėl vagysčių, ūmaus būdo, agresyvus, girtaujantis; prieš kurį laiką jis peiliu buvo sužalojęs tą patį Petrą G., o prieš metus pasikėsino kirviu nužudyti jaunuolį. (Pastaroji byla jau nagrinėjama Kauno apygardos teisme.)
Tačiau potraukis alkoholiui Aurimo I. sugėrovus turbūt paversdavo drąsuoliais – jie nevengdavo girtauti kartu su teigiamai vertinamoje šeimoje (mama – vaikų darželio auklėtoja, tėvas – vairuotojas) užaugusiu vaikinu.
Kas įvyko tą vakarą vienišiaus Petro G. namuose, kad pradėta žiauriai smurtauti, detaliai aiškinasi tyrėjai, tačiau žinoma, kad girtas (o gal ir kvaišalų vartojęs) Aurimas I., prisiminęs kažkokias nuoskaudas, staiga pradėjo elgtis lyg pamišęs – užkapojo dvigubai vyresnį Arūną B. žarstekliu.
Tuomet smurtautojui kilo mintis nusikaltimą slėpti, todėl jis ir supjaustė kūną – atskyrė visas galūnes.
Abu sugėrovai naktį išvežė maišus su kūno dalimis į Vidgirių kaimą (už 10 kilometrų) ir galūnes suvertė į laukuose esantį šulinį, o likusią kūno dalį nustūmė į melioracijos griovį. Tuomet Aurimas I. nuvežė Petrą G. pas jo giminaitę į kitą kaimą, o pats parvyko namo.
Bet tuo metu vienišiaus Arūno B. jau ieškojo jo pasigedęs brolis. Sužinojus, su kuo Arūnas B. buvo matytas paskutinį kartą, pradėta rimčiau eiti spėto nusikaltimo pėdsakais.
Policininkams prireikė pusantros valandos, kad surastų slėptas nužudytojo kūno dalis; ir abu įtariamieji jau buvo pareigūnų rankose.
Policininkams vedant Aurimą I. į teismo salę dėl suėmimo skyrimo, šis nusikaltėlis dangstėsi veidą, o salėje... pravirko. Kaltę jis pripažino.
Anksčiau neteistas Petras G. kaltę pripažino iš dalies. Girtaujantis vyras sunkiai laikėsi ant kojų, tirtėjo – turbūt jį veikė ir baimė, ir priverstinė abstinencija.
Beje, po šios tragedijos Liudvinavo gyventojai keiksnoja teisėsaugą: esą jeigu Aurimas I. po išpuolio kirviu 2015-ųjų pabaigoje būtų buvęs suimtas, Arūnas B. šiandien būtų gyvas...
Už žiaurų nužudymą kaltiesiems gresia net ir įkalinimas iki gyvos galvos.
Irena ZUBRICKIENĖ