Nors jonaviškis Andrejus Kudriavcevas (52 m.) nelinkęs pripažinti savo kaltės, tačiau Kauno apygardos teismas šį vyrą neseniai pasiuntė ilgai kalėti už nužudymą. Jau antrą jo biografijoje. Jeigu šie nužudymai būtų įvykdyti tuo pačiu metu, A. Kudriavcevas, ko gero, būtų įkalintas iki gyvos galvos, tačiau abu nusikaltimai įvykdyti skirtingais metais, tad griežčiausios Lietuvoje bausmės išvengta. Bet dvigubas žudikas pripažintas pavojingu recidyvistu.

Apie patį „titulą“

Kaip tampama recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, daugelis turbūt žino. Baudžiamasis kodeksas (BK) skelbia, kad recidyvisto „karjera“ priklauso nuo polinkio kartoti nusikaltimus, kai nusikaltėlis nesimoko iš savo klaidų. Jeigu asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis (ir teistumas dar neišnykęs), vėl padaro nors vieną tyčinį nusikaltimą, teismas tokį asmenį „tituluoja“ recidyvistu.

Jeigu asmuo, būdamas teistas už labai sunkų nusikaltimą, įvykdo naują labai sunkų nusikaltimą, jis teismo nuosprendžiu skelbiamas esąs pavojingas recidyvistas. Tokia „karūna“ gali būti uždedama ir nusikaltėliui, kuris padaro naują sunkų nusikaltimą, o prieš tai jau turėjo 3 teistumus už sunkius nusikaltimus.

Tiesa, teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumų už nusikaltimus, kuriuos tas asmuo padarė būdamas nepilnametis, skaičių, taip pat neatsižvelgia į įvykdytus neatsargius nusikaltimus ir nusikaltimus, už kuriuos teistumas jau yra išnykęs ar panaikintas. Užsienyje padaryti nusikaltimai taip pat neprilipdo pavojingo recidyvisto etiketės asmeniui, nuteisiamam Lietuvoje.

BK numato, kad asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai tik to asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas.

Smurtas prieš savus

Tokiu būdu galima teigti, kad tose Lietuvos kalinimo įstaigose, kuriose bausmę atlieka ne vieną kartą teisti asmenys, gyvena daugybė recidyvistų – asmenų, linkusių vėl ir vėl nusikalsti. Kiek mažiau – pavojingų recidyvistų.

Pastarųjų nusikaltėlių būrį neseniai papildė jau minėtas jonaviškis A. Kudriavcevas, turintis nemenką kriminalinę praeitį.

Lietuvoje gyvenantis rusas, taip ir nesukūręs savo šeimos, kadaise įgijęs vidurinį išsilavinimą, iki šiol yra teistas 3 kartus. Prieš 16 metų jis užsidirbo pirmąjį teistumą už vagystę, bet iš to nepasimokė, nes po dvejų metų jau buvo teisiamas už žiaurų nužudymą ir pasiųstas kalėti 14 metų. Bet ir po tiek metų, kai pernai kovą sugrįžo į laisvę, A. Kudriavcevas nebuvo tinkamai išėjęs pataisos namų mokyklos – kaip atsispindi įstaigos pavadinime: pataisos namai. „Nepasitaisęs“ ir „nepataisytas“ nusikaltėlis jau po beveik 3 mėnesių antrą kartą savo gyvenime tapo žudiku, todėl vėl atsidūrė už grotų, kur tebegyvena iki šiol.

Beje, šis vyras linkęs smurtauti prieš savo artimos aplinkos žmones. Pirmą kartą jis tapo žudiku, kai nužudė savo sugyventinės bičiulį, po to buvo stipriai sumušęs savo tėvą, bet šis kiek vėliau sūnui atleido, o dabar A. Kudriavcevas nuteistas už savo sesers sugyventinio nužudymą 2015-ųjų birželį. Teismas paskyrė šiam pavojingam recidyvistui 18 metų nelaisvės bausmę. Nuspręsta, kad pirmuosius 5 metus žudikas gyvens kalėjime, o likusią bausmę jau galės atlikti kiek lengvesnėmis sąlygomis – pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistasis įpareigotas sumokėti Ligonių kasai beveik 4500 eurų, kurių medikams prireikė 17 parų gydant A. Kudriavcevo veiksmais sunkiai sužalotą jonaviškį Sigitą P. Šis Kauno klinikose mirė taip ir neatgavęs sąmonės, niekam nepaaiškinęs, kas jam lemtingąją naktį nutikę.

Būtent todėl A. Kudriavcevas, apkaltintas pražudęs sesers sugyventinį, savo kaltę neigė ir iškart po įvykio, ir teisme. Bet teismas vadovavosi kita bylos medžiaga ir labai svarbiomis specialistų išvadomis. O jos liudijo teisiamojo nenaudai. Bet savo sprendimą šioje nužudymo byloje dar gali skelbti ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Siekė iškraustyti

Nužudymas Jonavoje būtų labai panašus į daugybę kitų tokių nusikaltimų – kompanija, alkoholis, ginčai ir smūgiai, jeigu ne priežastis, dėl kurios kilo nesantaika tarp tuokart iš „zonos“ į laisvę neseniai sugrįžusio A. Kudriavcevo ir jo sesers Tatjanos sugyventinio Sigito P., kuris jau bene 15 metų gyveno Tatjanos ir A. Kudriavcevo motinos bute kartu su pačia buto savininke – garbaus amžiaus, ligota, nesavarankiška – ir abiem moterims padėdavo bendroje buityje, nes ir Tatjana turi rimtų sveikatos problemų. O vakarykštis kalinys irgi tiesė rankas į motinos butą, kai šis, iškrausčius Sigitą P., esą liksiąs tik buto savininkės vaikams.

Be to, kaip nustatė teismas, daug metų už grotų gyvenęs A. Kudriavcevas buvo itin nepakantus žmonėms, kurie jam dėl ko nors paprieštaraudavo ar drįsdavo pakelti balsą. O vakarykščio kalinio sesers sugyventinis, taip pat ragavęs kalinio duonos, nepaisė tokio A. Kudriavcevo „statuso“ – jeigu jautė, kad turi ką nors pasakyti, tai ir sakė, jeigu suvokė, kad jo adresu paleistas nemalonus žodis, tai ir atsikirsdavo.

Tokiai tos pačios moters – sesers ir sugyventinės – siejamų dviejų vyrų nesantaikai reikšmės tą lemtingąjį vakarą turėjo bendras laikas, praleistas prie alkoholio butelio.

Viešėdami susipyko

Tą 2015-ųjų birželio 10-osios pavakarę A. Kudriavcevas su savo sugyventine atėjo paviešėti pas motiną. Susidariusi keturių žmonių kompanija, nes kartu dalyvavo ir A. Kudriavcevo sesuo su savo sugyventiniu Sigitu P., sėdo girtauti. Visi kartu praleido kelias valandas.

Anot A. Kudriavcevo sesers, jokio konflikto nebuvo. O pats A. Kudriavcevas ir jo sugyventinė tikino, kad begeriant kilo konfliktas, nes A. Kudriavcevas kelis kartus pakartojo, kad jo sesuo su sugyventiniu privalanti išsikraustyti iš jų motinos buto. Ši tema abi puses esą dažnai sukiršindavusi – tai nebuvo pirmasis kartas.

Kilus konfliktui, Sigitas P. esą su plaktuku rankoje šokinėjęs prieš A. Kudriavcevą ir nestipriai sudavęs ne tik jam, bet ir šio svečio sugyventinei. Įsižeidusi pora kaipmat išėjo ir nupėdino tiesiai į Jonavos policiją. Čia abu girti asmenys pradėjo skųstis patyrę smurtą, tačiau budėtojas nelabai suprato pareiškėjus ir patarė ateiti jiems skųstis kitą dieną, kai šie išsiblaivysią. Mat policininkas matė, kad didelio smurto pora nepatyrusi.

Dabar galima sakyti, kad tai buvo policininko klaida. Mat įtūžęs vakarykštis kalinys sunkiai tramdėsi – jo mintyse jau virė keršto planas sesers sugyventiniui, išdrįsusiam prieš jį pakelti ranką, išvaryti iš motinos buto.

Sugyventinio negynė

Naktį A. Kudriavcevas, jo sugyventinės liudijimu, ragino ją vėl eiti kartu į jo motinos butą ir „užmušti Sigitą“. Sugyventinė atsisakė, todėl A. Kudriavcevas jai smogė. Tačiau moteris vis tiek nėjo.

Tuomet A. Kudriavcevas vienas nuėjo į motinos butą. Vyras jau buvo kiek prasiblaivęs. Užlipęs daugiabučio namo laiptais, atsidarė motinos buto duris, nes šios dažniausiai būdavo laikomos atrakintos, lengvai nutildė vieną kartą amtelėjusį sesers šunį, nes šis pažinojo buto savininkės sūnų, ir, priėjęs prie miegančios neblaivios sesers, paklausė, kur rasti cigarečių. Moteris atsakė, kad rūkalai ant stalo, ir vėl užsnaudė, nesuvokusi, kad naktį bute brolio neturėję būti.

Netrukus moteris suprato, kad jos brolis smurtauja prieš jos gulintį sugyventinį, nes šis vis klausė: „Ką tu, Andrejau, darai?“ ir ragino apsiraminti, baigti. Brolis smūgiavo savo priešininkui tylėdamas. Mušamo vyro sugyventinė bijodavo brolio, todėl gulėjo tyliai, neišsiduodama, kad viską girdi. Moteris suprato, kad jos brolis smūgiavo ant stalo rastu ąsočiu, kuris net sudužo. Turbūt ir alkoholio apsvaigintas protas moteriai trukdė sudrausminti smurtaujantį brolį, tad šis netrukdomas nunešė fiziškai silpnesnį sesers sugyventinį Sigitą iš kambario į balkoną ir paprasčiausiai išstūmė į lauką iš balkono antrajame aukšte.

Netrukus smurtautojas, palikdamas auką lauke, po balkonu, išėjo.

Rytą A. Kudriavcevas jau buvo suimtas, nes per balkoną išmestas Sigitas P. patyrė sunkių galvos ir kitokių traumų bei prarado sąmonę. Nelaimėlis atsidūrė ligoninėje, o po beveik 3 savaičių mirė.

Teisme kaltinamasis A. Kudriavcevas ragino teisėjus aiškintis, ar ne jo girta sesuo per balkoną išstūmusi savo sugyventinį, o gal dar kas nors buvęs užėjęs, tačiau tokių duomenų teismas neturėjo.

Buvo tiriami daiktai ir drabužiai, ant kurių rasta kraujo pėdsakų, iškalbingos dėmės buvo aptiktos ir ant buto balkono krašto, ir daugiau bylos faktų liudijo prieš A. Kudriavcevą, tad būtent jį teismas ir pripažino kaltu dėl Sigito P. nužudymo. Pats teisiamasis tikino, jog lengva apkaltinti jį, jau kalėjusį už nužudymą ir esą kažkodėl apkalbėtą ir sesers, ir sugyventinės.

Irena ZUBRICKIENĖ