Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Slaugytojų stoka – smūgis sveikatos sektoriui: darbuotojai išsekę, prastėja paslaugų kokybė

Pandemija apnuogino ne vieną sveikatos priežiūros sistemos trūkumą Lietuvoje. Bene skaudžiausiai atsieina slaugos specialistų stygius. Ilgos darbo valandos, viršytos rekomenduojamo darbo krūvio normos, emocinė perkrova – tik keli šios sisteminės spragos atspindžiai. Jei situacija nesikeis, nukentės ne tik darbuotojai, bet ir pacientai – bus sudėtinga užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sakė tv3.lt kalbinti pašnekovai.

Lietuvos slaugytojus vienijančios organizacijos atstovė Aušra Volodkaitė apgailestavo, kad tenka išgirsti liūdnų istorijų, kaip vienai slaugytojai tenka budėti prie 30 pacientų. Slaugytojų trūkumas sukuria nežmoniško darbo krūvio sąlygas, o tai atbaido norinčius praktikuoti slaugą specialistus, pažymėjo ji.

  Pasakė, kur glūdi problemos šaknys Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė A. Volodkaitė pasakojo, kad apskritai slaugytojų trūkumas jaučiamas tiek Europos šalyse, tiek Lietuvoje. „Trūkumas jaučiamas visur. Į rajonus sunkiau prisikviesti jaunus žmones, bet ir didžiosiose įstaigose jau girdime, kad yra trūkumas specialistų slaugytojų“, – padėtį Lietuvoje apibūdino ji.

Slaugytojų stygius ypač išryškėjo užklupus pandemijai. A. Volodkaitė paaiškino, kad nemaža dalis slaugytojų pasitraukė iš darbo siekdamos apsisaugoti. „Vyresnio ir pensinio amžiaus sulaukusios slaugytojos išėjo iš darbo tiesiog nenorėdamos rizikuoti savo sveikata. Be abejo, kai dirba mažiau slaugytojų, likusiems darbuotojams padidėja darbo krūvis. Situacija darosi gana sudėtinga, ypač rajonuose, periferijos įstaigose“, – tvirtino ji.

SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjas Artūras Šimkus atskleidė, kokia ateitis laukia sveikatos priežiūros sistemos, jei su slaugytojų stygiumi nebus tvarkomasi. „Jeigu viskas vyks kaip šiuo metu, pagal tendencijas, tai prognozuojama, kad 2028 m. turėsime slaugytojų trūkumą šiek tiek daugiau nei 7 tūkst.“, – Vyriausybės strateginio planavimo centro prognozę komentavo jis.

Paklaustas, kokios yra slaugos specialistų trūkumo priežastys, A. Šimkus išvardijo: pirma, į slaugą stoja nepakankamas kiekis studentų, antra, profesijos patrauklumas bei karjeros galimybės yra ribotos. Taip pat slaugytojų netenkina gaunamas darbo užmokestis, darbo aplinka, visuomenėje sumenkintas profesijos prestižas, sakė SAM atstovas.

Jis pridūrė, kad neretas slaugos studijų absolventas renkasi darbą užsienyje arba renkasi kitą sveikatos priežiūros specialybės pakraipą. „Kartais žmonės baigia studijas, bet nepasilieka slaugoje. Paskutiniu metu buvo užėjusi banga, kai į kosmetologiją daug kas perėjo. <...> Be abejo, prisidėjo ir emigracija. Buvo tarpas kai praktiškai stojo į slaugą vien tam, kad vėliau išvažiuotų dirbti daugiausiai į Norvegiją, Didžiąją Britaniją“, – komentavo jis.

  Darbo krūviai ženkliai viršija rekomenduojamą ribą

Pandemijos sąlygomis slaugos specialistams darbas neretai apkarsta, minėjo A. Volodkaitė. „Dėl didelio krūvio, dėl sudėtingų santykių darbe kartais slaugytojoms tenka patirti ir mobingą, ir ne visai etišką bendravimą tiek iš kolegų, tiek iš administracijos pusės“, – sakė LSSO vadovė. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra parengusi teisės aktus, kurie nurodo rekomenduojamą darbo krūvio apimtį skirtingų medicinos sektorių slaugytojams.

Tačiau šių normatyvų ribos neretai peržengiamos, sakė A. Volodkaitė. „Kartais išgirstame liūdnų istorijų, kad mažesnėse ligoninėse, slaugos skyriuose, su 30 pacientų dirba viena slaugytoja ir viena padėjėja. Kai yra tokia situacija, apie kokybišką slaugą, priežiūrą iš tikrųjų kalbėti labai sunku“, – apgailestavo ji. SAM atstovas paantrino, kad slaugytojai renkasi dirbti ilgesnes valandas, norėdami padoriau uždirbti.

„Žmonės, kad gautų didesnį darbo užmokestį, dirba ne po 1 etatą, o didesniais krūviais“, – sakė A. Šimkus. Be to, slaugos specialistams tenka dirbti ir viršvalandžius, jei kolegos užsikrečia COVID-19 liga ir turi izoliuotis. Taip pat dėl darbuotojų perkėlimo į COVID-19 skyrius, kiti skyriai netenka ankstesnio darbuotojų skaičiaus, o tai vėlgi reiškia papildomą darbo krūvį likusiems slaugytojams.

A. Šimkus pažymėjo, kad jeigu nebus rastas būdas, kaip sumažinti slaugytojų trūkumą Lietuvoje, nukentės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Jo teigimu, slaugytojų trūkumo padariniai matomi plika akimi. Pavyzdžiui, nusidriekusios ilgos eilės pas specialistus, persidirbę darbuotojai. Paslaugų prieinamumas jau dabar nėra pakankamas, vyrauja „profesinis perdegimas“ sistemoje, papildė SAM atstovas. Ligoninė Nuovargį lydi psichologinis perdegimas Kita visuotinio slaugytojų trūkumo pasekmė – prastėjanti darbuotojų psichologinė savijauta. A. Volodkaitės teigimu, svarstoma slaugos specialistams teikti psichologų konsultacijas ir netgi burti slaugytojų savitarpio pagalbos grupes.

 „Žmonės tiesiog skambina ir prašo, kad galėtų ateiti, išsikalbėti apie patiriamus tam tikrus neteisingus sprendimus, apie spaudimą iš administracijos pusės, apie blogą psichologinį klimatą įstaigose. Taip pat apie bendravimo problemas su administracija, su kuria ne visuomet sekasi susitarti. Priimami sprendimai tiesiog nuleidžiami iš viršaus, nederinami su darbuotojų atstovais, o tai atsiliepia patiems slaugytojams“, – teigė LSSO prezidentė.

Prie bendrai suprastėjusios emocinės savijautos prisideda ir menkas atlygis, ir ne visada tinkamas slaugytojo darbo įvertinimas, pridūrė A. Volodkaitė. „Ne visuomet slaugytoja vertinama kaip baigęs studijas profesionalus specialistas o tarsi stengiamasi šiek tiek ir sumenkinti. Be abejo, atsiliepia ir dideli darbo krūviai, sudėtingas darbo organizavimas“, – slaugos sektoriaus bėdas įvardijo ji. Apskritai slaugytojo profesija – ne iš lengvųjų. Darbas su sergančiu žmogumi reikalauja nemažai jėgų ir asmeninių savybių. Šie iššūkiai gali atbaidyti nuo slaugytojo darbo, kalbėjo LSSO prezidentė.

„Reikia labai didelio žinių, gebėjimų bagažo, pasiryžimo išgirsti visą sunkią ligos istoriją. Ateina tie, kurie labai nori dirbti, ir iš tikrųjų pasiruošę tą daryti. Bet kai susiduria su tikrai dideliais darbo krūviais, viršvalandžiais, kartais tiesiog pasirenka ar kitas sritis, ar darbą užsienio šalyse. Užsienyje turbūt ir atlyginimai kelis kartus didesni, ir profesija labiau gerbiama“, – svarstė pašnekovė.

 SAM ieško problemos sprendimo būdo

A. Volodkaitė atskleidė, kad norint į slaugos sektorių pritraukti daugiau darbuotojų, reikėtų spręsti šias problemas: menko darbo užmokesčio ir didelio darbo krūvio klausimus, psichologinės įtampos darbovietėje problemą. Jos teigimu, SAM rengia diskusijas, kur sprendžia, kaip galėtų pritraukti daugiau slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų į darbo rinką. „Vyko diskusija, stengiantis surinkti socialinių partnerių nuomones, kokiomis kryptimis galėtų SAM dirbti. Kalbėjome ir apie darbo krūvius, ir apie atlyginimus, ir apie specialistų parengimą darbo rinkai“, – pasakojo A. Volodkaitė.

 Ji sakė iš ministerijos laukianti konkrečių sprendimų artimiausiu metu.

Šiuo metu vyksta derybos dėl Nacionalinės sveikatos sistemos šakos sutarties atnaujinimo, minėjo LSSO prezidentė. SAM atstovas papildė, kad pagrindinis uždavinys – kelti slaugytojo profesijos prestižą. „Prestižas yra neapčiuopiamas dalykas, bet turi daug įtakos slaugytojų bendruomenės viduje. <...> Planuojame sukurti karjeros laiptus, kad žmonės, eidami į slaugą, matytų tam tikras galimybes platesnes negu šiai dienai yra. Kad žmogus galėtų savo specialybei tinkamas savybes realizuoti ir iš to turėti profesinį pasitenkinimą ir tuo pačiu didesnį darbo užmokestį“, – svarstė A. Šimkus.

Prie minėtų būdų gerinti darbo sąlygas prisidėtų ir kvalifikacijos tobulinimo mokymai, didesnė slaugytojų padėjėjų įtrauktis į darbo procesus. „Slaugytojo padėjėjai dažnai nepagrįstai painiojami su valytojais. Jiems yra išsamios studijų programos parengtos, jie turėtų būti dažniau įtraukiami į klinikinius procesus. Turėtų būti slaugytojo tikraisiais padėjėjais ir nuimti rutininius darbus nuo slaugytojo <...>. Tuomet turėtų sumažėti darbo krūvis slaugytojui, nes dalį jų galėtų pavesti slaugytojo padėjėjui atlikti“, – teigė A. Šimkus. Jo žodžiais tariant, šios kompetencijos yra plečiamos, bet daug kas priklauso ir nuo sveikatos priežiūros įstaigų administracijos požiūrio ir darbų organizavimo.

Vyriausybės strateginio analizės centro STRATA duomenimis, Didžiausias nominalus sveikatos specialistų trūkumas 2030 m. prognozuojamas Bendrosios praktikos slaugytojams – jų stygius viršys 3 tūkst.

Rekomenduojami video