Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Skurdo banga kyla: kas penktas gyventojas – žemiau ribos, kuri siekia 430 eurų

Pirmadienį pristatyta Nacionalinio surdo mažinimo organizacijų parengta apžvalga. Pasak jos, kas penktas Lietuvos gyventojas pernai gyveno žemiau skurdo ribos, kuri yra laikoma 430 eurų mėnesinės pajamos vienam asmeniui.

Pirmadienį vyko Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) pristatymas „Skurdo ir socialinės atskirties apžvalga Lietuvoje 2021“. Pristatymo metu apžvelgti naujausi skurdo rodikliai ir jų pokyčiai lyginant su ankstesniais metais, taip pat skurdą patiriančių asmenų iššūkiai ir rekomendacijos skurdo problemoms spręsti.

Kas penktas gyventojas susiduria su skurdo rizika NSMOT atstovė Aistė Adomavičienė pristatė naujausius skurdo rodiklius ir pagrindinius pokyčius. Pasak apžvalgos, 2020 m. skurdo rizikos riba vienam asmeniui siekia 430 eurų. Žmonės, negaunatys šių pajamų, sakoma, susiduria su skurdo rizika.

 Pernai metais 585 tūkst. gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos. Tai specialistė įvardija kaip „liūdą rodiklį“. „Lietuva niekada nenutolo nuo 20 porc. ribos ir apie penktadalis gyventojų susiduria su skurdo rizika“, – teigia A. Adomavičienė.

Skurdo rizikos lygis 2020 metais šalyje siekė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. Rizikos grupės išlieka tos pačios. Pastebima, kad 2,7 proc. sumažėjo skurdo riziką patiriančių vaikų – tokių vaikų pernai buvo 20 procentų. „Deja, matome, kad kitos grupės – nėra teigiamų proveržių ir tikrai turime visi, apie ką pagalvoti“, – sako A. Adomavičienė. Nuo pat pandemijos pradžios 11 proc. gyventojų teigė, kad jiems trūko pinigų maistui.

14,2 proc. teigė, kad jiems trūko pinigų būsto nuomai ir (ar) komunaliniams mokesčiams. 28,8 proc. teigė, kad patyrė ženklų pajamų sumažėjimą karantino metu.

Skurdo rizikos riba 2020-aisiais buvo 430 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 904 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Asmenys, kurių pajamos nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD), laikomi gyvenančiais absoliučiame skurde. 2020 metais patvirtintas MVPD – 257 eurai.

FNTT: daugėja pranešimų apie gaunamus vokelius

Rugpjūčio nedarbo lygis – 12,2 proc. NSMOT atstovė Rimgailė Baltutė pristatytė bedarbių situaciją šalyje. Bedarbių skurdo rizikos lygis yra vienas aukščiausių.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2021 m. antrąjį ketvirtį nedarbo lygis siekė 7,4 proc. Rugpjūtį registruotas nedarbo lygis siekė 12,2 proc. Registruotų bedarbių skaičius 2021 m. rugpjūtį siekė 211 tūkst., o registruotų laisvų darbo vietų skaičius – 22 tūkst. R. Baltutė sako, kad padėti įsidarbinti gyventojams riekėtų individualizuojant pagalbą.

„Dabartinė sistema nėra sukonstruota taip, kad galėtų aprėpti individualias situacijas“, – sako R. Baltutė. Pasak R. Baltutės, reikėtų didinti draudimų ir paramos adekvatumą ir prieinamumą, taip pat plėsti atvejo vadybą, diferencijuoti bedarbius pagal jų poreikius, vertinti žmoguas kompetencijas ir pajėumus, pildyti socialinių paslaugų katalogą ir skirti dėmesio išorės barjerams.

2020-ieji galėjo būti rekordiniai

Lietuvos raudonojo kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė pristatė duomenis apie migracijos iššūkius. 2020 m. žymėjo pandemiją, o 2021 m. susidūrėme su migrantų krizę. „Migracijos srityje nei vieni metai nebūna tokie patys <…> juos sunku suverti ir rasti rodiklius, kaip palyginti ankstesnius metus“, – sako E. Samuchovaitė.

Vis dėlto, 2020 m. perpus krito prieglobsčio prašytojų skaičius. Spėjama, kad jis keitėsi dėl pandemijos ir uždarytų sienų. Didesnioji dalis 2020 m. asmenų atvyko atroje metų pusėje, spėjama, dėl įvykių Baltarusijoje pernai rugpjūtį. „Jeigų tų įvykių nebūtų buvę, turėtume rekordiškai mažą prieglobsčio prašytojų skaičių 2020 m.“ – sako E. Samuchovaitė.

Pastebima, kad 2020-aisiais apsunkėjo šeimų susijungimas – sienos buvo uždarytos. Net jei čia gyvenantys žmonės padudoavo dokumentus, jų šeimų nariams dėl judėjimo apribojimų nepavyko padsuoti dokumetų nacionalinei vizai gauti. Šeimų nesusijungimas galėjo trukti kartais ir pusę metų.

Taip pat pastebėta, kad išaugo ir materialinės paramos poreikis. Atkreipiamas dėmesys į studentus, čia negalėdami išlaikyti savęs jie ateidavo į centrus ir prašydavo finansinės paramos. Taip pat susidurta ir su iššūkiais gaunant valstybės paramą. „Sisteminė problema, kuri metai iš metų kartojasi, kalbant ir apie Lietuvos piliečius, ir užsieniečius – būsto nuoma. Užsieniečių atžvilgiu, nuostatos prisideda prie to, kad yra labai sunku išsinuomoti būstą ir paprastai žmonės sutinka su visomis įmanomomis sąlygomis, kad tik išsinuomotų būstą ir jame gyventų“, – sako E. Samuchovaitė.

Taip pat į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams trūko informacijos jiems suprantama kalba. 2021 m. įvyko daug pasikeitimų migrantų klausimu 2021 m., kaip žinia, atnešė daug staigių pasikeitimų migracijos srityje Lietuvoje. Susidurta su migrantų krize. Jei anksčiau dėl prieglobosčio kreipdavosi apie 300 ar 600 žmonių, tai šiemet atvykę virš 4000 asmenų kelis kartus išaugino šiuos skaičius.

"Skaičius išaugo bent kelis kartus ir keliasdešimt kelis kartus išaugo neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių žmonių skaičius. Ką turiu mintyje? Iki 2021 m. Irgi būdavo žmonių, kurie kirsdavo sieną neteisėtai, bet jų skaičius buvo mažas palyginus su šiais metais. Iki 100 žmonių paprastai kirsdavo sieną neteisėtai, o šiemet žmonių banga – didžioji dauguma sieną krito neteisėtai“, – sako E. Samuchovaitė.

2021-aisiais kelis išaugo prieglobsčio prašančių žmonių skaičius. 26 proc. atvykusių yra vaikai, 29 proc. moterys, apie pusė atvykusių yra pažeidžiami žmonės. „Valstybė koncentravosi ir dėjo visas pastangas, kaip apsaugoti valstybės sieną, bet tai yra valstybės reikalas saugoti sieną. Vienas pagrindinių iššūkių kilęs – apgyvendinimas. Lietuvoje paprastai skaičiuodavome, kad turime reguliarių agyvendinimo vietų apie 500, bet gavosi taip, kad sulaukėme kelis kartus didesnio skaičiaus žmonių. Tai iš karto tapo iššūkiu“, – sako E. Samuchovaitė.

Šiuo metu žmonės keliami į nuolatines sulaikymo vietas, kur gyvens didelis skaičius žmonių. Pasak specialistės, jų skaičius taip pat kels iššūkių, tačiau juos aptarti bus galima pristatant kitų metų duomenis.

Kitas iššūkis – suregistruoti atvykusius migrantus, kai žmonės neturi dokumentų, galinčių padėti juos identifikuoti, nustatyti jų pažeidžiamumo lygį. Be to, trūksta specialistų, galinčių dirbti su migrantais, vertėjų. Siūloma kalbėti apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ne tik reaguojant į krizes, bet dar joms rengiantis.

 Neigiamai paveikė pandemija

NSMOT ir Lietuvos vartotojų aljanso užsakymu 2020-ųjų balandį ir liepą bei šių metų kovą agentūra „Spinter tyrimai“ parengė tris reprezentatyvias Lietuvos visuomenės apklausas, siekiant išsiaiškinti karantino poveikį gyventojų socialinei-ekonominei būklei ir psichologinei savijautai. Pasak ataskaitos, 2020-ųjų balandžio ir liepos duomenys apie ekonominę gyventojų situaciją statistiškai reikšmingai nesiskyrė, labai panašius rezultatus atskleidė ir 2021 metų, antrojo karantino, duomenys.

 Šių metų kovą atliktoje apklausoje 9 proc. apklaustųjų teigė praradę darbą, dar per 33 proc. tvirtino, kad darbą prarado jų artimieji ar jų pajamos dėl COVID-19 pandemijos nulemtų priežasčių sumažėjo. Beveik 29 proc. tvirtino, jog jų pajamos ženkliai sumažėjo, 11 proc. respondentų nurodė, kad jiems trūksta pajamų maistui, 14 proc. trūko pinigų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Pirmojo karantino apklausų duomenis apie 5 proc. respondentų teigė dėl COVID-19 praradę darbą, 35 proc. patyrė ženklų pajamų sumažėjimą, 38 proc. nurodė, kad jų šeimos nariai prarado darbą arba jų pajamos ženkliai sumažėjo.

Ugnė Paulauskaitė

Rekomenduojami video