Aplinkos ministerija (AM) parengė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimus, kurie leis užkardyti piktnaudžiavimo atvejus, kai ūkinė veikla pradedama vykdyti neatlikus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ar atrankos dėl PAV procedūrų.

Lietuvos nacionalinėje teisėje tokie atvejai šiuo metu neapibrėžti. Minėtų įstatymų pataisomis siekiama ištaisyti šias spragas ir užtikrinti, kad, kai tai privaloma, galima būtų įpareigoti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių atlikti PAV ar atranką dėl PAV net ir tada, kai veikla jau vykdoma.

Rengiant įstatymų projektus atsižvelgta ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimais formuojamą praktiką. Atliekant jau vykdomos veiklos PAV keliamas papildomas reikalavimas – įvertinti ne tik planuojamą poveikį, bet ir tai, kaip ūkinės veiklos vykdymas jau paveikė aplinką, nustatyti priemones padarytam poveikiui sumažinti ar kompensuoti.

Svarbu, kad jau vykdomos veiklos PAV atlikimas būtų galimas tik išimtiniais atvejais. Kai ūkinė veikla pradedama vykdyti neatlikus atrankos arba PAV, taip pat kai nesilaikoma PAV sprendime arba atrankos išvadoje nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ar išvengti, siūloma nustatyti atsakomybę už tokius pažeidimus.

Rengiant Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas jo nuostatos suderintos su 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančiais Statybos įstatymo pakeitimais, o sąvokos – su Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo sąvokomis.

PAV – viena svarbiausių prevencinių aplinkosauginių priemonių, leidžianti sumažinti ūkinės veiklos sukeliamą poveikį aplinkai ar visuomenės sveikatai arba net jo išvengti. PAV proceso metu abipusiu sutarimu nustatoma, kurioje vietoje ir kokiomis sąlygomis galėtų būti vykdoma planuojama ūkinė veikla. Svarbu, kad jame dalyvauja ne tik valstybės ar savivaldybės institucijos, bet ir visuomenė.

Parengta pagal AM