Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Siūloma nauja pareigybė savivaldybėse: neįgaliųjų reikalų koordinatorius

Siekiant pagerinti neįgaliųjų socialinę integraciją,  koordinuoti savalaikę pagalbą neįgaliesiems kiekvienoje savivaldybėje siūloma įsteigti neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę.

Tai numatančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais parlamentarais.

Numatoma, kad neįgaliųjų reikalų koordinatorius rengs ir įgyvendins neįgaliųjų socialinės integracijos politikos programas ir priemones, analizuos neįgaliųjų ir jų organizacijų padėtį savivaldybėje, plėtos savivaldybės institucijų ir įstaigų, dirbančių neįgaliųjų socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą, palaikys ryšius su užsienio neįgaliųjų organizacijomis.

Pasak Seimo narės M. Ošmianskienės, neįgaliųjų reikalų koordinatoriai savivaldybėse užtikrintų, kad būtų galima išvengti neįgaliųjų teisių pažeidimų (pvz., konsultuojant savivaldybės administraciją dėl viešųjų pirkimų sąlygų, jog perkamos prekės/paslaugos atitiktų universalaus dizaino kriterijų ir būtų tinkamos neįgaliesiems naudotis, dalyvaujant statybos projektų viešinimo procese ir užtikrinant projektuojamų pastatų atitikimą neįgaliųjų poreikiams ir kt.).

Neįgaliųjų reikalų koordinatorius taip pat užtikrintų kompleksinių savivaldybės teikiamų paslaugų neįgaliesiems tvarumą, koordinuotų jų teikimą, užtikrintų „vieno langelio“ principo savivaldybėje įgyvendinimą dėl neįgaliųjų klausimų.

Įstatymo projektu siekiama, kad neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigas einantis asmuo turėtų pakankamas administracines, vadybos ir teisines kompetencijas, gebėtų tinkamai taikyti teisės aktus, koordinuoti skirtingų savivaldybės administracijos padalinių ir institucijų darbą. Todėl, įstatymo projekto iniciatorių manymu, savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigos turėtų būti priskirtos ne žemesniam kaip A lygiui, 11,5 kategorijai pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

Europos Komisija,  2021 m. kovo mėnesį patvirtinusi   2021–2030 m. Neįgaliųjų teisių strategiją, paragino visas Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas, agentūras ir delegacijas paskirti savo institucijų ir su negalia susijusių strategijų neįgalumo koordinatorius.

„Atsižvelgiant į Strategiją, taip pat į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją bei siekiant tinkamos neįgaliųjų interesų apsaugos būtina įtvirtinti neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę kiekvienoje savivaldybėje. Šios pareigybės tam tikrose savivaldybėse galėtų virsti administracijos padaliniu, atsižvelgiant į tos savivaldybės gyventojų skaičių“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame nurodoma, kad šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra įsteigtos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybės, kurių paskirtis koordinuoti savivaldybėje teikiamas švietimo pagalbos, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams nuo gimimo iki 18 metų ir asmenims, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų ir jų tėvams ar globėjams.

Kaip pažymi Seimo narė M. Ošmianskienė, įstatymo projektu siūloma įsteigti neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybė būtų skirta daug platesniam asmenų ratui atsižvelgiant į žmonių amžių, negalios ir specialiųjų poreikių skirtingumą. Taip pat neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus veikla yra reikalinga, anot jos, daugelyje savivaldybės veiklos sričių (ne tik švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, tačiau ir aplinkos pritaikymo, viešojo transporto ir kitose srityse).

Nėra užtikrinamas vienodas neįgaliųjų teisių apsaugos lygis skirtingose savivaldybėse

Šiuo metu neįgaliųjų teisių užtikrinimas vykdomas centralizuotu lygiu per Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (LGKT), nagrinėjant neįgaliųjų, kurių teisės buvo pažeistos, skundus.

„Toks neįgaliųjų teisių mechanizmas nėra efektyvus, nes LGKT su savo turimais resursais neturi galimybės efektyviai užtikrinti neįgaliųjų teisių apsaugos visose savivaldybėse – LGKT neturi teritorinių padalinių, kurie leistų greitai ir efektyviai reaguoti į daromus pažeidimus. Be to, LGKT kompetencija siejama jau su padarytų neįgaliųjų teisių pažeidimų konstatavimu, tačiau ne su jų prevencija. Taip pat nėra užtikrinamas vienodas neįgaliųjų teisių ir interesų apsaugos lygis skirtingose savivaldybėse“, – sako projekto autorė.

Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai reikės parengti savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymą.

Manoma, kad savivaldybių biudžetams neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybė per metus iš viso savivaldybėms bendrai kainuotų iki 1 500 000 EUR.

Tokie skaičiavimai atlikti pagal tai, kad Lietuvoje  yra 60 savivaldybių, taigi būtų 60 neįgaliųjų reikalų koordinatorių pareigybių. Planuojama, kad vieno neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių galėtų sudaryti maždaug 2 tūkst. eurų.

 Šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nėra numatytos neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės.

Pasak M. Ošmianskienės, dėl savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatorių buvo atsiklausta keturių merų – Klaipėdos, Kazlų Rūdos, Šiaulių ir Vilniaus. Anot jos, visi pritarė, kad tokia pareigybė reikalinga ir turi būti reglamentuota įstatymu.

Siūloma, kad įstatymo pataisos  įsigaliotų  nuo 2023 m. sausio 1 d.

Rekomenduojami video