2021 m. vasario 23 d. vyko pirmasis Finansų ministerijos Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimas, kuriame buvo pristatyti visuomenės pateikti siūlymai bei ministerijos atliktos pirminės mokesčių lengvatų peržiūros rezultatai.
Primename, kad Finansų ministerija, atsižvelgdama į XVIII-osios Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, dar sausio pradžioje informavo apie kuriamą mokesčių darbo grupę ir pakvietė visuomenę telktis bei pateikti konkrečius pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė informavo, kad dėmesio centre yra maždaug trečdalis 2,2 mlrd. eurų per metus kainuojančių lengvatų. Tačiau ministrė informavo, kad atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumo lygį dėl pandeminės situacijos, pavasario sesijos metu atitinkami įstatymų projektai Seimui teikiami dar nebus.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pažymėjo, kad svarbu užtikrinti tokias sąlygas, kurios galioja bendroje ES rinkoje.
„Žemės ūkis – ne tik ekonominė veikla, bet tiesiogiai susijęs su kaimo plėtra, socialiniais dalykais. Kalbant apie smulkius ir vidutinius ūkius, reikia atsižvelgti į socialinius aspektus. Turime surasti sprendimus, naudingus visai valstybei”, – kalbėjo K.Navickas.
LR ŽŪR pasiūlė:
- palikti šiuo metu galiojančią ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 str. 3 d. nurodytą dyzelinio akcizo mokesčių lengvatą žemės ūkio produkcijos gamintojams. Atkreiptinas dėmesys, kad šia lengvata yra siekiama sumažinti/kompensuoti žemės ūkio produkcijos kaštus/sąnaudas, todėl ši lengvata yra taikoma didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių. Vienos šalys taiko akcizo mokesčio lengvatas perkant dyzeliną, kitos – taiko galimybę susigrąžinti sumokėtą akcizo mokestį ar jo dalį. Pvz. Kroatija visai netaiko akcizo mokesčio kurui, naudojamam žemės ūkyje; Čekija kompensuoja iki 40 proc. dyzelinio kuro akcizo augalininkystėje, o gyvulininkystėje nuo 40 iki 87 proc. dyzelino akcizo; Estija mažina dyzelino akcizo mokestį savo ūkininkams iki 73 proc.; Suomija ir Prancūzija taip pat taiko mažesnį akcizą dyzelinui, įsigyjamam žemės ūkio darbams; Ispanijoje sumažinti akcizo mokesčiai už dyzeliną, naudojamą traktoriams ir žemės ūkio mašinoms ir t.t. Laikytina, kad šios lengvatos panaikinimas mažintų Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Taip pat Rūmai, reaguodami į žemės ūkio ir kaimo verslų sektoriaus problemas susijusias su COVID-19 viruso plitimu t. y. aplinkybes, kad sumažėjo žemės ūkio produkcijos kainos ir eksportas (ženkliai krito gyvulininkystės (kiaulienos, paukštienos, jautienos) ir augalininkystės produkcijos (daržovių, vaisių) kainos), dalis žemės ūkio sektorių (kaimo turizmas, kailinė žvėrininkystė ir kt.) dėl atsiradusių veiklos apribojimų visiškai negauna pajamų. Todėl bet koks mokestinės aplinkos pakeitimas (galiojančių mokestinių lengvatų panaikinimas) tikėtina ženkliai pablogintų žemės ūkio sektorių ekonominį gyvybingumą ir iškiltų grėsmė daugelio žemės ūkio subjektų veiklai.
- Į mokesčių lengvatų sąrašą papildomai įtraukti – lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) būtiniausiems maisto produktams. Kaip numatyta Tarptautinės ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) 2020 m. ataskaitoje, Lietuva kartu su Bulgarija, Danija ir Estija yra vienintelės Europos Sąjungos narės, kuriose nėra taikomas lengvatinis PVM tarifas pagrindiniams maisto produktams. Tuo tarpu, kaimyninėje Lenkijoje taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas šiems produktams: duonai, mėsai, šviežiems vaisiams ir daržovėms, pieno produktams; kitoje kaimyninėje valstybėje – Latvijoje, 5 proc. lengvatinis tarifas taikomas: vaisiams, uogoms, daržovėms ir 12 proc. tarifas taikomas vaikams skirtiems produktams; nuo 3 iki 7 proc. PVM tarifas pagrindiniams maisto produktams taikomas Liuksemburge, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre, Olandijoje. Akivaizdu, kad sumažinus PVM tarifą, didėtų vidaus vartojimas ir pagerėtų atskirų žemės ūkio sektorių ekonominis gyvybingumas.