Vis labiau artėjant žiemos ir senos valdžios išvarymo iš Lietuvos kaimų, miestų ir miestelių apeigoms, pradėta ruoštis žiūrovus iš vėžių išmušti bandysiančioms etnografinių ir politinių persirengėlių eitynėms. Pirmieji tą daryti suskubo Raseinių konservatoriai.

Receptas nuo žioplumo

Iš pradžių – Užgavėnės, o netrukus po jų – ir savivaldos rinkimai: kaukėtų persirengėlių būriai pasipils į miestų ir miestelių aikštes. Net ir sveikos nuovokos piliečiams spygaujančių raganų bei velnių, „čigonų“, „žydų“, „vengrų“, o taip pat arklių, ožių ir kitų kaukėtų personažų apsuptyje gresia prarasti paskutinius per ilgą žiemą kauptus atsargumo likučius ir stačia galva nerti į šventinį šurmulį. O tai gresia nenuspėjamomis pasekmėmis: ar neteks nusivilti pamačius, su kuo sukotės ratelyje, su kuo braukėte eitynėse įsitvėrę už parankės, kuomet kaukės pagaliau nukris? Apsvaigus nuo pabodusios žiemos ir valdžios išvarymo džiaugsmo, su velnių priėdusiais persirengėliais galima nuklysti į tokį raistą, kad teks šauktis savųjų paramos: nei „žydai“, nei „čigonai“ nebepadės.

Nesunku suprasti, kodėl artėjančiam Užgavėnių ir vietos rinkimų karnavalui pirmieji suskubo ruoštis žemaičiai. Jie gerai žino, kad „nu žiuoploma vaistū nier“. Bet pabandyti reikia: kad savi nežioplinėtų, Raseinių konservatoriai iš anksto perspėjo apie persirengėlių keliamą pavojų. Laikraštyje „Alio, Raseiniai“ Raseinių rajono savivaldybės meras konservatorius Andrius Bautronis, dalyvaujantis naujuose savivaldos rinkimuose ir siekiantis dar vienos mero kadencijos, kreipėsi į rajono gyventojus ragindamas balsuoti už jo partiją. Reklaminėje publikacijoje meras A.Bautronis, vadovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Raseinių skyriui, skaitytojams užsiminė, kad Raseinių konservatoriai nenori turėti nieko bendra su Vilniaus konservatoriais. „Raseinių krašto rinkėjus kviečiu netapatinti Raseinių konservatorių su Vilniaus ar Seimo konservatoriais. Vilniaus liberalios konservatorių pažiūros nėra priimtinos Raseinių konservatoriams“, – kraštiečius ragino Raseinių meras.

Gana tiesmukiškas bandymas atskleisti tiesą apie „šituos“ ir „anuos“ persirengėlius, aiškus įvardijimas, kurie konservatoriai yra savi, čionykščiai, o kurie – nelabai, nes iš Vilniaus ir Seimo, beregint susilaukė ne mažiau tiesmukiško partinio atsakymo. Lyg po galingo plaukuotos kojos spyrio iš Vilniaus, Raseinių konservatorių pirmininkas žaibiškai pakeitė plokštelę: pripažino padaręs klaidą, pavadino ją pamoka ateičiai ir pažadėjo daugiau nelįsti ne į savo daržą: „Raseinių savivaldybė, Raseinių skyrius nenulems nei partnerystės įstatymo, nei narkotikų dekriminalizavimo įstatymo, galbūt apsiribosime daugiau rajoninėmis temomis, neimdami nacionalinių temų“, – sakė A.Bautronis, komentuodamas šį įvykį „Delfi“ portalui.

Laukia cirko ne tik Raseiniuose

Paklausta, ar šis nemažas bangas viešojoje erdvėje sukėlęs ir greitai užglaistytas įvykis TS-LKD partijos partinėje virtuvėje gali būti ženklas, kad prieš savivaldos rinkimus vertybinė skirtis konservatorių gretose jau tapo akivaizdi, Seimo narė Agnė Širinskienė, Lietuvos regionų frakcijos narė, atsakė taip nemananti. „Manau, kad ne. Mano galva, čia yra rinkiminiai triukai, nes regionuose konservatoriai patys mato, kad su ta liberalia programa jie niekur nepraeis. Apklausos rodo, kad žmonės, skirtingai nei patys konservatoriai, yra konservatyvūs. Todėl imamasi tokių triukų bandant parodyti, neva Vilniaus konservatoriai mūsų nevaldo, mes esame visiškai kitokie, todėl rinkite mus! Bet iš tikrųjų ši partija yra gana monolitiška. Vargu ar galėtume sakyti, kad ji gali skilti, nes ir Seime krikščionys demokratai yra užgožti, pamažu pradeda balsuoti taip, kaip reikia liberaliems vadinamiesiems Vilniaus konservatoriams. Manyčiau, kad praeis rinkimai ir vėl visi Raseinių ar Vilniaus konservatoriai pasidarys Lietuvos konservatoriais, ir bandymų atsiriboti nuo partinio centro iki pat prezidento ir Seimo rinkimų nebebus: tai jau nebus patogu. Todėl dabar, kai patogu, kai norima laimėti balsų (o regionuose juos tikrai lengviau laimėti ne su radikalia darbotvarke), mes ir girdime tokius keistus pareiškimus apie skirtingus vietinius ir Vilniaus konservatorius“, – sakė politikė.

A.Širinskienės teigimu, tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie vertybinę slinktį konservatorių gretose. Esą teoriškai ji būtų galėjusi įvykti pasikeitus šios partijos pirmininkui, jeigu naujasis vadovas būtų išrinktas iš krikščionių demokratų flango. „Gal ir buvo galima turėti tokią viltį, tačiau tik tol, kol Ingrida Šimonytė netapo šios partijos nare. Bet dabar, kai jau ji įstojo – akivaizdu, tam, kad galėtų kandidatuoti į partijos pirmininkus – tai tokių vilčių jau nepuoselėčiau. Manau, kad jei I.Šimonytė kandidatuos, tarp kitų kandidatų nebus nei Pauliaus Saudargo, nei Lauryno Kasčiūno. Pastarasis, beje, jau yra pasakęs, kad bus pirmasis, kuris balsuos už I.Šimonytę. Akivaizdu, kad jau iš anksto partijoje stengiamasi neišsišokti, nepasirodyti konkurentu, kad nesibaigtų taip, kaip Mykolui Majauskui“, – svarstė pašnekovė.

Jei Raseinių konservatorių išsišokimas iš tiesų tėra taktinis savivaldos rinkimų manevras, ką tada reikėtų galvoti apie nacionalinius rinkimus? Juk liberali Vilniaus konservatorių politinė darbotvarkė žavi tikrai ne visus jų rėmėjus. O gal nacionaliniuose rinkimuose bus kitaip?

„Ne, manau, kad nacionaliniuose rinkimuose bus lygiai taip pat. Tie konservatorių kandidatai, kurie bus renkami vienmandatėse apygardose, staiga ims demonstruoti „kitokias“ savo pažiūras. Kitaip tariant, jie tiesiog pradės daugiau kalbėti apie šeimą, tradicines vertybes, ir taip bandys klaidinti žmones. Tuo labiau kad jau buvo matyti, jog konservatoriai atidėlioja kai kuriuos balsavimus Seime, pavyzdžiui, dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės. Jie aiškiai sako, kad per savivaldos rinkimus nereikia pernelyg erzinti rinkėjų. Manau, kad lygiai taip pat bus ir per Seimo rinkimus. Matyt, daugiamandatininkai savo pažiūrų taip nekeis, bet vienmandatėse apygardose, manau, pamatysime tokį pat cirką, kaip ir Raseiniuose, kai kandidatai konservatoriai bandys visokiais būdais atsiriboti nuo to, kas vyko Seime“, – sakė A.Širinskienė.

Paklausta, ar, jos manymu, galimos pedofilijos skandalas Seime turės kokį nors poveikį Seimo konservatorių taktikai įgyvendinant savo politinę darbotvarkę, Seimo narė atsakė esanti tikra, kad Kristijono Bartoševičiaus atvejis konservatorių darbotvarkės tikrai nepakeis. „Prisiminkime, kaip vyko vadinamasis konservatorių vadovybės atsiprašymas dėl šio skandalo. Jau nekalbu apie tai, kad partija sugebėjo atsiprašyti visuomenės tik ketvirtą dieną nuo jo pradžios. Bet neišgirdome, kad reikia padėti nusikaltimo aukoms, jog konservatoriai padarys viską, kad būtų pakeisti įstatymai, kad joms būtų užtikrinta valstybės pagalba. Aš labai tikėjausi, kad jie tą pasakys, gal net sušauks neeilinę Seimo sesiją, kaip, atsimenate, buvo padaryta dėl vadinamosios Mantuko reformos. Nužudžius vaiką iškart buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija. O šiuo atveju nieko neįvyko, priešingai – jie pradėjo kalbėti, kad „padės prokuratūrai“ panaikindami Seimo narių imunitetą. Tačiau Seimo nario imuniteto panaikinimo procedūra garantuoja viešumą. Ji saugo ne tik Seimo narį, bet tam tikra prasme ir visuomenę, nes ji laiku informuojama. O konservatoriai pirmiausia pasišovė naikinti tą procedūrą, kartu ir galimybę visuomenei sužinoti, ką galimai galėjo padaryti K.Bartoševičius. Visi šitie dalykai man rodo, kad tų vertybinių poslinkių, kitokių požiūrių nebebus. Tiesiog formaliai atsiprašius toliau stengiamasi išlaikyti savo veidą, panaikinti Seimo procedūrą, suteikiančią viešumo. Tokiu atveju kyla klausimas – o ko jūs bijotės? Gal dar kokie kiti ikiteisminiai tyrimai gresia? Tai, manau, rodo partijos poziciją. Taip pat reikėtų prisiminti buvusio vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio viešus svarstymus, jei neklystu, trečią skandalo dieną, kad tokius nusikaltimus sunku ištirti, daug bylų subliūkšta. Tai kokia žinia šitaip siunčiama visuomenei? Tarsi bandoma sumenkinti tai, kas įvyko, kita vertus, tokie žodžiai daro poveikį ir nusikaltimų aukoms. Juos galima suprasti taip: gal jūs geriau nesikreipkit, kam čia vargti, vis vien niekas nebeištirs... Man tai atrodo ir nevertybiškai, ir nejaukiai, tarsi būtų mėginama netiesioginiu būdu pasakyti, kad čia nieko neįvyko, nors įvyko labai daug. Politinę krizę išgyvena visa politinė sistema, nes tokie įtariami atvejai Seime yra labai nemalonūs ne tik patiems konservatoriams, bet ir bet kuriam Seimo nariui“, – teigė A.Širinskienė.

Nemato bandymų telkti

Seimo narys Lukas Savickas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas, sutiko, kad skirtis Seimo konservatorių gretose pastebima ir iš šalies. „Tikriausiai kaip ir daugeliui kitų kolegų parlamente man tenka bendrauti ne tik su opozicijos, bet ir su valdančiųjų atstovais. Galiu pasakyti, kad jau nebe pirmi metai, kai matome išryškėjusias kelias stovyklas konservatorių frakcijoje, ir kažkokių bandymų ieškoti kompromiso juos skaldančiais klausimais, kuris tas stovyklas telktų, kol kas nematyti. Akivaizdu, kas tas susiskaldymas yra ne tik frakcijoje – tai turbūt būtų lengvesnė problemos sprendimo dalis. Manau, kad susiskaldę ir konservatorių rinkėjai. Turbūt ypač tai išryškėjo Raseinių konservatorių kreipimosi į rinkėjus kontekste. Pamatėme, kad aštrios diskusijos vyksta ne tik politikų virtuvėje – jos jau persikėlė į viešus komentarus ir netgi į užsakytą politinę reklamą, kurioje akivaizdžiai atsiribojama nuo partijos vadovybės pozicijos. Norime to ar nenorime, bet tai pirmiausia kelia sumaištį tarp rinkėjų, nes tampa nelabai aišku, ką jie nori paremti ir ką jie renka, jeigu partijos skyriaus vadovybė atsiriboja nuo partijos vadovų pozicijos. Tai, be jokių abejonių, siunčia žinią, kad rinkėjas nuo šios partijos nusisuka, ir vietinis skyrius, bandydamas jį išlaikyti, imasi tikrai desperatiškų veiksmų. Manau, kad tai mažų mažiausiai paveiks taktinius, jei ne strateginius, klausimus: konservatorių vadovybė turės ieškoti būdų, kaip juos apeiti ar spręsti“, – sakė L.Savickas.

Politikas nemano, kad Raseiniai šiuo požiūriu yra kažkuo unikalūs. „Mūsų visuomenė įvairi, daugeliu klausimų girdime skirtingų nuomonių. Manau, kad pagrindinė klaida, kuri atvedė konservatorius prie tokios situacijos, kaip Raseiniuose, buvo ta, kad jie pasirinko ne telkiančią, kompromiso ir sutarimo poziciją, o skaldymo į teisingą ir neteisingą poziciją nuostatą. Skilimas visų pirma turbūt įvyko visuomenėje – pamačius, kad jai iš aukšto dėstoma, kaip čia viską reikia daryti, įsitikinus, kad neįsiklausoma į žmonių nuomonę, nediskutuojama jiems svarbiais klausimais. Atviras valdžios ir piliečių dialogas būtinas, kad visuomenės baimės ir nuogąstavimai būtų suprasti ir išsklaidyti. Kad būtų ieškoma sprendimų, leidžiančių jei ne visiems, tai bent jau daugumai susitarti. Manau, jog tai, kas įvyko per tuos kelerius metus, kai įtampos dėl politinių sprendimų vis didėjo, galų gale atvedė į situaciją, kuomet pradėjo kilti įtampa ir tarp pačių konservatorių, ir tarp jų rinkėjų“, – svarstė Seimo narys.

Gali paveikti sprendimus

Aurelijus Veryga, Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas, mano, kad išties būtų galima kalbėti apie vertybinės slinkties konservatorių partijoje ženklus. „Reikėtų pažvelgti į tai, kas vyko nuo šio Seimo kadencijos pradžios, per dvejus praėjusius metus. Ar save konservatoriais vadinanti partija yra bent kiek konservatyvi? Jeigu pasižiūrėtume į sprendimus, kurie arba buvo siūlomi Seimui, arba net ir buvo priimti, pavyzdžiui, dėl pavardžių rašymo asmens dokumentuose išdarkant lietuvių kalbą, įvedant jai nebūdingas raides, ar dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo, dėl įvairių su narkotikais susijusių klausimų, siūlymų liberalizuoti alkoholio prekybą ir panašiai, tai galima konstatuoti, kad čia nieko nėra konservatyvaus. Visa tai yra absoliučiai liberalūs dalykai. Suprasčiau, jeigu tą siūlytų ne konservatoriai, o Liberalų sąjūdis – jie juk ir vadinasi liberalais. Apie Laisvės partiją nekalbu, nes tai, sakyčiau, išvis nesusipratimas – tai keliais klausimais angažuota žmonių grupė, kuri turbūt išvis jokios ideologijos neturi, tik leftistinius kraštutinės kairės siekius“, – pridūrė Seimo narys.

Pasak jo, konservatoriai su tam tikromis krizėmis susiduria ne tik dabar. „Prisiminkime M.Majausko istoriją. Kai iškilo įtarimai dėl K.Bartoševičiaus, buvo prisimintas ir prieš kelerius metus už seksualinį vaikų išnaudojimą nuteistas šios partijos narys. Visuomenė tada sužinojo apie istorijas pirtyse ir taip toliau. Čia nėra didelė naujiena. Matyt, tas įvykis Raseiniuose – neabejoju, kad ir kituose šios partijos skyriuose, ypač regionuose, kur konservatizmas žmonėms vis dar siejasi su gimtąja kalba, lietuviška kultūra, patriotiškumu, ne globaliomis, o tradicinėmis mūsų pačių vertybėmis, moraliniais principais – patvirtina, kad nėra komfortiška jaustis tokios politinės bendruomenės dalimi. Juk šios partijos viršūnėlės yra absoliučiai suliberalėjusios. Nežinau, kaip ten jaučiasi krikščionys demokratai, kurie tokiais save laiko. Matome, kad Seime vieną kitą kartą jų balsavimai nesutampa su bendrąja frakcijos kryptimi, bet vienas dalykas – balsavimai, o kitas – principai. Manau, kad jeigu tie žmonės nuoširdūs, jiems tiesiog reikėtų eiti lauk iš ten, nes dabar tokį susitapatinimą reikėtų vadinti tiesiog žmonių apgaudinėjimu“, – pabrėžė A.Veryga.

Jis retoriškai klausė, ką gi reiškia toks raseiniškių konservatorių pasakymas – mums ne pakeliui su Vilniaus ar Seimo konservatoriais? „Tai jeigu jums ne pakeliui, eikit lauk. Pasivadinkit kitaip, kad atitiktų jūsų konservatyvią politinę kryptį, ir darykit taip, kaip turėtų daryti tikrieji konservatoriai. Neapsimeskite, kad jums ne pakeliui su kažkuo, kas daroma Seime, nes, kaip yra teisingai pastebėjęs kažkas iš politologų, kalbėjimas apie tai, kad jiems ne pakeliui, yra melagystė. Juk Seime priimti sprendimai yra privalomi vykdyti Raseiniuose. Raseiniai negali vykdyti kažkokios savo, tikrai konservatyvios, politikos. Jeigu bus priimti partnerystės, kanapių dekriminalizavimo įstatymai, tai, nepaisant to, kad jie savęs netapatina su Vilniumi, jie vis tiek bus privalomi Raseiniuose. Čia tiesiog yra žmonių apgaudinėjimas“, – pridūrė pašnekovas.

A.Verygos teigimu, atsakyti į klausimą, ar vertybinė skirtis paskatins Raseinių konservatorių bendruomenę keisti savo partijos politinį kursą ir grįžti prie tikrojo konservatizmo, gali tik jie patys. O jeigu to nebandytų daryti, tai, pasak Seimo nario, jis neatmestų galimybės, kad ir kitur išgirsime panašių pareiškimų, „šitų“ atsiribojimo nuo „anų“. „Gal ateityje šitos partijos rajonų skyriai ims eiti lauk. O tai, tiesą sakant, būtų logiška“, – pripažino politikas.

Jo teigimu, pastarųjų rezonansinių įvykių TS-LKD stovykloje kontekstas ir artėjantys vietos bei nacionalinės valdžios rinkimai gali vienaip ar kitaip paveikti konservatorių sprendimus ateityje. „Man sunku įsivaizduoti, kaip jie teiks Seimui svarstyti kažkokius liberalius siūlymus po viso šito pedofilijos skandalo. Jau nekalbu apie tai, kad šioje kadencijoje turbūt jau nebebus siūloma leisti keturiolikmečiams pasikeisti lytį. Dabartiniame fone būtų galima klausti – o kam gi prireikė įteisinti tokius dalykus? Manau, kad dalis tokio pobūdžio siūlymų nebepasieks Seimo, bet turėkime galvoje, kad jie bandys išlaikyti valdančiąją daugumą ir turės ieškoti kompromisų su savo partneriais. Kaip sakoma, nuėjęs su velniu obuoliauti turėsi galvoti, ką reikės daryti toliau. Nemanau, kad Laisvės partija su visomis savo nesąmonėmis paliks konservatorius ramybėje. Galų gale valdantiesiems yra svarbu išlaikyti daugumą Seime, išsaugoti savo įtaką, susidėlioti pinigus, susistatyti savo žmones, kad vėliau išėję iš Seimo galėtų kaltinti naujus valdančiuosius nemokant valdyti valstybės“, – apibendrino A.Veryga.

„Jau niekas nieko nebebijo“

„Tai kad ta slinktis ne bręsta, o jau tiesiog yra akivaizdi. Ta įtampa tarp centro ir regionų, matyt, dabar, prieš rinkimus, konservatorių partijoje pasiekė kulminaciją. Žmonės konservatoriams užduoda paprastą klausimą – ar jūs iš tiesų mąstote taip, kaip jūsų kolegos Vilniuje?“ – sakė Gintautas Paluckas, Seimo socialdemokratų frakcijos narys. Pasak jo, politinės ideologijos požiūriu kolegos konservatoriai jau yra toli nuriedėję nuo tikrojo konservatizmo obels. „Viena vertus, jų nuostatos labai liberalios, perimtos iš liberaliųjų ideologijų, o tai iš esmės prieštarauja konservatizmui – tradicijoms ir atsargiam požiūriui į permainas, kurios gali griauti nusistovėjusią tvarką. Tokia nuostata yra tam tikra vertybė. Kita vertus, įvairių nuostatų yra perimta ir iš politinės kairės, nes tai patogu, toks dabar žmonių poreikis. Jie nori stipresnio valstybės, jos institucijų vaidmens teikiant pagalbą sunkmečiu. Taigi, išeina toks, net nežinau, kaip pavadinti, mišinys iš viso to, ko prisirankiota. Jie kaip kempinė susiurbia daugybę įvairiausių dalykų, ir nežinau, ar tokią politinę organizaciją galima vadinti konservatoriška, o jos narius – konservatoriais. Todėl, kaip sakiau, ta skirtis didėjo jau daug metų“, – teigė Seimo narys.

Jis pripažino, kad patiems politikams ji kur kas geriau matoma, nei visuomenei. „Esame arčiau visų politinių įvykių ir procesų, kurie ne visada prasiskverbia į viešumą ir dažnai lieka po kilimu. Ne paslaptis, kad visi politikai bendrauja, ir Vilniuje, ir rajonuose, matome vieni kitų iššūkius ir problemas. Ta įtampa tarp Vilniaus ir regionų konservatorių partijoje tikrai yra didžiulė. Jeigu net rinkimų kampanijos metu vienas iš partijos skyrių viešai kreipiasi į rinkėjus, prašydamas jų nepainioti su Vilniaus konservatoriais, nes jie esą kitokie, vadinasi, jau niekas nieko nebebijo. Paprastai per rinkimų kampaniją visi būna griežtai išrikiuoti, disciplina – geležinė, jokių improvizacijų ir nukrypimų. O jeigu rinkimų kampanijos metu apie tai atvirai kalbama, tai reiškia, kad problema ramiuoju politiniu laikotarpiu, kai nevyksta rinkimai, yra dar didesnė“, – konstatavo G.Paluckas.

Jis pritarė prielaidai, kad artėjantis naujas rinkimų ciklas gali pagilinti vidinius prieštaravimus Tėvynės sąjungoje, tačiau nesutiko dėl priežasties. „Politiniai oponentai visada laukia, kad jų varžovai susilpnėtų, bet konservatorių partiją tikrai ne vertybės laiko kartu. Tik labai racionalus, paprastas išskaičiavimas. Stiprių ar bent apystiprių partijų politinio spektro dešinėje iš esmės nėra. Krikščionių demokratų, politinių tremtinių politines organizacijas prisijungę konservatoriai neleidžia atsirasti jokia kitai dešiniajai partijai, nes abi liberalų partijos yra silpnos ir fragmentiškos, kankinamos įvairiausių skandalų bei problemų. Tuo tarpu centro kairėje turime aibę politinių organizacijų. Be abejo, esu linkęs manyti, kad socialdemokratai yra stipriausi, bent jau sprendžiant iš visuomenės nuomonės apklausų. Taigi, konservatorius kartu laiko siekis nepalikti erdvės ir galimybės atsirasti kitoms dešiniosioms politinėms jėgoms. Tačiau pačios partijos viduje ta vertybinė skirtis ir grupinis susiskirstymas yra išlikę. Mes tą puikiai žinome ir matome. Manau, kad ir Lietuvos žmonės tą vis labiau pastebi“, – sakė Seimo narys.

Svarstydamas apie galimus pokyčius konservatorių politinėje darbotvarkėje, jis atkreipė dėmesį į cinišką, bet politikoje dažnai taikomą principą – mes esame draugai tol, kol tu neturi problemų. Kai jas išspręsi, vėl būsime draugai. „Todėl esu įsitikinęs, kad ažiotažą visuomenėje keliantys klausimai į Seimo salę negrįš. Jie negali grįžti, nes nesulauks palaikymo. Tiesiog niekas nenorės stovėti šalia konservatorių ir bičiuliautis, kol jie neišspręs dabartinės situacijos dėl skandalo ir kaltinimų“, – prognozavo G.Paluckas.