Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus gerai prisimena: į šias pareigas jį paskyrė šviesios atminties tuometinis rajono meras Algirdas Balčytis 2000 m. balandžio 26 d. Pirmasis darbas buvo – iš Šilutės centrinės Lietuvininkų gatvės padaryti nuorodas į atsišakojančias gatves. Prireikė dešimties metų, kad Šilutė ir jos seniūnijos kaimiškojoje dalyje atsirastų vienodos gatvių pavadinimų lentelės, nuorodos, namų numeriai.

Kai su Šilutės seniūnu Raimondu Steponkumi kalbėjomės antradienio popietę, dominavo tema apie vaikus. Tiesa, tik pokalbio pabaigoje seniūnas pasidžiaugė, kad dukra Gintarė grįžta iš Kinijos, kur baigė ekonomikos ir finansų magistro studijas. Į tolimą šalį išvyko Vilniuje baigusi ekonomikos bakalauro studijas. R. Steponkus tarsi ragino stebėtis, kaip dabar jaunimas sugeba pritapti net ir milijardą gyventojų turinčioje šalyje. Dukra gyveno Pekine, o į universitetą iš Pekino savaitei vykdavo į kitą miestą už 300 km. Jai tas atstumas neatrodęs labai didelis. Apie miestą, kur studijavo, sakiusi, kad miestelis, teturi 3 milijonus gyventojų…

Šilutėje gyvenančius Neringą ir Raimondą Steponkus dukra vis parvykdavo aplankyti ir iš Kinijos. Studijavo su įvairių valstybių studentais, parveš įspūdžių, gal du mėnesius planuoja pabūti Lietuvoje ir vykti porai metų padirbėti į Kiniją, kur pažadėtas darbas didelėje įmonėje.

Aštuonioliktus metus Šilutės seniūno pareigas einantis R. Steponkus sakė, kad per tiek metų keitėsi ir gražėjo Šilutė, keitėsi ir gegužę rengiama Šilutės miesto šventė. Įprasta, kad šia pagrindine rajono švente rūpinasi speciali Savivaldybės darbo grupė, kurioje būna ir Šilutės seniūnas. Šiemet šventės dieną buvo surengta kolektyvų eisena – naujovė pasiteisino ir sulaukė gerų atsiliepimų. „Pirmas blynas neprisvilo…“ – sakė seniūnas. Šiemet šventės išvakarėse centrinėje Lietuvininkų gatvėje šalia pašto buvo pastatyta didelė scena, šventė koncertu pradėta penktadienį, visa kita vyko šeštadienį. Toje pačioje miesto vietoje šventinis koncertas vyko ir pernai. Vakare susirenka daug žmonių, tai graži įžanga į miesto šventę.

Pokalbis pakrypo apie labai įsibėgėjusį šventimą – seniūnijų centruose, gyvenvietėse, kaimuose, net privačiose sodybose. Ar tiek reikia? „Jei nori bendruomenė, kodėl ne? Jie rūpinasi pinigais, viską organizuoja. Tai proga žmonėms susitikti, atsipūsti nuo darbų, pasikalbėti, pasidžiaugti vaikais, anūkais, nes to bendravimo labai trūksta. Žinoma, užtektų seniūnijoje ir vienos šventės, bet labai geros. Tačiau jeigu yra labai sutelkta bendruomenė, jeigu aktyvus jos pirmininkas, organizuotas seniūnaitis… Tegul žmonės buriasi, pasidžiaugia, pailsi. Mes Šilutės seniūnijoje turime labai aktyvias Grabupių, Laučių ir Traksėdžių bendruomenes. Jeigu jos nori švęsti – tegul. Žmonės nenori jiems „primestų“ renginių. O iniciatyvos „iš apačios“ – geros ir reikalingos“, – kalbėjo Šilutės seniūnas.

Šilutės didieji medžiai…

Pavasarį daug reikalų seniūnijoje turi ūkininkai, o kitiems interesantams nuolat rūpi medžiai, šunys, griūvantys pastatai. Anot seniūno, nepaneigsi, kad Šilutė labai žalias miestas. Tačiau miesto medžiai jau seni, ligoti, kelia pavojų aplinkiniams. Juk Pamario krašte būna ir vėtrų, ir pūgų. Niekas nepamiršo, kad griūdamas senas medis užgriuvo ant praeivės ir moteris žuvo.

Turgaus aikštės, centrinių Lietuvininkų ir Tilžės gatvių, jų prieigų laukia rekonstrukcija, bus tvarkomas ir parkas su tvenkiniu šalia Šilutės Hugo Šojaus muziejaus. Ypač dėmesingai įvertinus, bus nupjauta keliasdešimt medžių ir pasodinta naujų. „Bus komisija. Kaip sakoma, dešimt kartų pamatuosim ir tik tada pjausim“, – kalbėjo seniūnas, atkreipdamas dėmesį į Lietuvininkų gatvės šaligatvius – storakamieniai seni medžiai vietomis auga dviem net trimis eilėmis. Tradiciškai užtektų ir vienos eilės. Medžių šakos lenda į langus, užgožia ne tik saulę, bet ir šviesą namams, jų savininkai skundžiasi, kad nuolatos turi gyventi prieblandoje. Kai šie medžiai buvo jauni, jie niekam netrukdė, o dabar jau ir nesaugu, ir gyventojams nepatogu.

Seniūnas sutinka su gyventojų priekaištais, kad tiek medžių ant šaligatvių, šalia gyvenamųjų namų, neturėti būti, nes medžių vieta – miške, parke, pievoje, o šaligatvių paskirtis kitokia.

Per dvejus metus žadama išgražinti ir sutvarkyti senąjį Šilutės dvaro parką palei Šyšą, prie Hugo Šojaus muziejaus, Kultūros ir pramogų centro. Seniūnija simboliškai pavalo užaugantį tvenkinį, nes jį numatyta kaip dera išvalyti, sutvarkyti pėsčiųjų takus, kurie dabar nebelygūs. Atsiras naujų suolelių, šviestuvų, tvarkys fontanus.

„Bus tikrai gražus ir žmonėms patogus parkas, ko dabar nėra“, – patikino seniūnas, paminėjęs ir tai, kad šalia traukos centru tapusio Šilutės H. Šojaus muziejaus turi būti ir tinkamai sutvarkytas parkas Be to, po rekonstrukcijos kitaip atrodys Šilutės Turgaus aikštė, Lietuvininkų, Tilžės gatvės, jų prieigos.

Penkios žaidimų aikštelės

Didelių permainų vyks Melioratorių alėjoje, anksčiau vadintoje kvartalu. Čia bus kapitaliai sutvarkyti kiemai, išsaugant žaliuosius plotus, išplėstos automobilių stovėjimo aikštelės, išgrįsta trinkelėmis, įrengtas apšvietimas, sutvarkytos sporto aikštelės, rasis dvi vaikų žaidimų aikštelės.

Jau šį mėnesį žaidimų aikštelės mažiesiems bus įrengtos ne tik Melioratorių alėjoje, bet ir Cintjoniškių, Dariaus ir Girėno gatvėse, Laisvės alėjoje. Iš viso bus 5 aikštelės, trys jau beveik baigtos.

Šilutės šilumos tinklų bendrovė tvarko trasas, kad vėliau, sutvarkius įvažiavimus, kiemus ir takus, vėl netektų ardyti ir kasti.

Stasė SKUTULIENĖ