Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šiemet žvejai mėgaujasi tik vietiniu laimikiu

Griežti karantino reikalavimai suvaržė ir žvejų mėgėjų veiklą. Jie negali išvykti žvejoti į kitas savivaldybes ir, kaip buvo įpratę, į užsienį, Šiaurės šalis, kur kimba stambiausios žuvys. Todėl žvejai mėgėjai apsiriboja tik vietine žūkle.

Žvejyba – populiari

Tauragės rajone apstu vandens telkinių. Tačiau,pasak Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovo žuvininko Vito Anulio, didžiausio populiarumo tarp žvejų yra sulaukęs Balskų tvenkinys. Po jo rikiuojasi Batakių ir Meižio tvenkiniai. „Šiuo metu į žvejybą traukia poledinės žūklės mėgėjai. Žvejoja pavieniai asmenys. Jų laimikis – smulkūs ešeriai, kuojos. Iki vasario žvejai pasidžiaugė ir lydekomis“, – sakė V.Anulis.

Kadangi Balskų tvenkinio produktyvumas didelis, čia pažvejoti mėgdavo ir aplinkinių rajonų žvejai. Ypač daug jų sugužėdavo tuomet, kai vykdavo tradicinės žvejų varžybos. Tuomet į Tauragę atvažiuodavo žvejai iš Klaipėdos, Šiaulių, Kauno ir kt. miestų.

Tai, kad žvejyba Tauragėje populiari, byloja parduodamų žvejybos leidimų skaičius. Pasak V.Anulio, praėjusiais metais dviejų dienų trukmės žvejybai buvo parduoti 738, mėnesiui – 42, metams – 152 leidimai. Leidimas dviem paroms kainuoja 1,40 Eur, mėnesiui – 5 Eur, metams – 14 Eur.

Nemažai leidimų žvejai įsigyja ir per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą. Didžiausio žvejų srauto sulaukiama gegužės–spalio mėnesiais. Tuomet jiems pavyksta pagauti karšių, lydekų, starkių, ešerių ir ešeriukų, raudžių, kuojų, vieną kitą ungurį.

Apstu vandens telkinių

Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas Arūnas Pračkaila sakė, kad žvejai yra pamėgę Ukmergės rajoną, nes draugijoje įsigiję eidimus gali žvejoti net 16 vandens telkinių.

Prieš karantiną į Ukmergės rajoną leidimus turintys žvejai mėgėjai atvykdavo ir iš kitų rajonų. Dabar jie žvejoja tik savų kraštų telkiniuose.

Pasak A.Pračkailos, žvejai apie savo laimikius ir vandens telkinius, kuriuose tuo metu kimba žuvys, mėgsta pasigirti socialiniuose tinkluose ir, be abejo, negalintys atvykti ir pažvejoti jaučia nuoskaudą.

„Šiuo metu yra prasidėjęs poledinės žūklės sezonas. Žvejai laikosi saugaus atstumo, nesiburia į grupes ir žvejoja.Nuo vasario 1iki balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti lydekas. Užkibusias lydekas būtina paleisti į tą patį vandens telkinį. Už draudžiamu laikotarpiu sužvejotą lydeką gresia nemenka bauda“, – priminė medžioklės žinovas žuvininkas.

Asociatyvi nuotr.

Utenos rajonas – turtingas ežerų ir upių. Šio rajono medžioklės žinovas žuvininkas Tomas Zubovas pasidžiaugė, kad žvejai turi galimybę išvykti į gamtą ir pažvejoti. „Mūsų rajono ežerų būklė gera. Jie atsakingai prižiūrimi, todėl žvejams yra kur leisti laiką ir pasidžiaugti laimikiais. Žvejai laikosi taisyklių, yra sąmoningi“, – sakė pašnekovas. Anot T.Zubovo, draugija yra paskelbusi konkursą „Metų žvejys“ ir jau sulaukė įspūdingų nuotraukų. Žvejai džiaugiasi ešerių, kuojų, karšių laimikiais.

Karantinas kitame rajone

Karantino laikotarpį tėviškėje, Lazdijų rajone, leidžia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Trakų skyriaus l.e. valdybos pirmininko pareigas medžioklės žinovas žuvininkas Juozas Kuprusevičius.

„Turiu tvenkinį, šaliatyvuliuoja Dusios ežeras, vietinių vadinamas Dzūkų jūra, tačiau pats dar žuvies negaudžiau. Kiek pastebiu, vietiniai žmonės taip pat retai žvejoja. Štai dabar ant Dusios ežero sėdi tik vienas vyras“, – pasakojo į aštuntą dešimtį įžengęs Juozas.

Anot J.Kuprusevičiaus, prieš septynerius metus Dusios ežere kibo ežerinės stintos. Tuomet čia suvažiuodavo žvejai iš visos Lietuvos. Jie džiaugdavosi gausiu laimikiu. Žuvys buvo didelės ir gražios, didesnės nei pamaryje.

Pasak medžioklės žinovo žuvininko, kelias žiemas Dusia buvo neužšalusi, todėl poledinė žvejyba nevyko. Galbūt šiais metais ir vėl pavyktų pagauti stintų? Tačiau karantino metu čia mažai kas lankosi.

J.Kuprusevičius sakė, kad pastaruoju metu žvejai mėgaujasi ešeriukais, retsykiais iš giliausių ežero vietų jiems pavyksta ištraukti kelis kilograminius ešerius.

„Pažįstami žvejai, gyvenantys Alytaus rajone, yra pamėgę Metelių ežerą. Tačiau jo pakrantės priklauso Lazdijų rajonui. Žvejai neignoruoja karantino taisyklių, bijo, kad bus nubausti, todėl žvejoti nevažiuoja“, – akcentavo pašnekovas.

Veikla apmirė

Karantino laikotarpiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Marijampolės skyrius negalėjo pratęsti žvejo mėgėjo bilietų ir išduoti naujų. „Visą karantino laikotarpį sėdėjome uždaryti, negalėjome atlikti darbų, nes veikla buvo sustabdyta. Problema tame, kad žvejų draugijai priklausančiuose vandens telkiniuose ėmė žvejoti tie, kurie įsigyja žvejo mėgėjo korteles„Perlo“ terminaluose. Niekas jų nekontroliuoja. O jei ir kontroliuoja, nedraudžia šitaip elgtis“, – problemas išsakė žuvininkas Valentinas Aleknavičius.

Pasak pašnekovo, medžiotojų ir žvejų draugijos Marijampolės skyrius nuomojasi šešis vandens telkinius. Žvejai labiausiai pamėgo Marijampolės didžiąją ir Antanavos užtvankas. Čia žvejai pagauna aukšlių, retsykiais užkimba šamai ir unguriai.

Apie tai, kad po žvejybos Šiaurės šalyse iš viso nebesinori žvejoti Lietuvoje,papasakojo Marijampolės rajone gyvenantis Vilius Šeibokas. „Važiuodavau žvejoti į Šiaurės Švediją ir Norvegiją. Pagaudavau tiek daug skumbrių, menkių, lašišų, kad nežinodavau, kur jas dėti. Menkės sverdavo iki 15 kilogramų, lašišos – iki 7 kilogramų. Žuvis užsišaldydavome ir parsiveždavome namo. Ypatingą jų skonį ir šiandien prisimenu“, – sakė V.Šeibokas. Vyras atviravo, jog karantino metu vietiniuose vandens telkiniuose nežvejoja.

Rekomenduojami video