Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šiemet ugnies stichija žmonėms jau pridarė nuostolių už beveik 1 mln. eurų

Šiemet, draudimo bendrovės BTA skaičiavimu, nuo gaisro nukentėjusieji patyrė dvigubai didesnius nuostolius nei pernai, iš viso jau išmokėtas beveik milijonas eurų. BTA užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad net 70 proc. būsto draudimą įsigyjančių žmonių visų pirma ir baiminasi gaisro.

Ilgametė draudikų statistika rodo, kad neatsargus elgesys su ugnimi bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nesilaikymas – dažniausios nelaimės namuose priežastys. Kas šeštas gaisras kyla dėl netvarkingo dūmtraukio ir jo priežiūros stokos.

Šiemet ugnies stichija žmonėms jau pridarė nuostolių už beveik 1 mln. eurų – tokią sumą dėl gaisrų padarytos žalos BTA jau išmokėjo, dar 300 tūkst. – rezervuota, nurodoma BTA bendrovės pranešime.

Ekspertai sako, kad daugiausia gaisrų kyla prasidėjus šildymo sezonui ir krintant oro temperatūrai.

„Paties gaisrų piko sulaukiama vykstant intensyviausiam kūrenimui, kai oro temperatūra smarkiai nukrenta žemyn, taip pat šildymo sezonui artėjant į pabaigą – tuo metu kai kurie kaminai bei dūmtraukiai jau būna užsikišę, nes nėra valomi. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad katilai ir dūmtraukiai turi būti tinkamai izoliuoti, įrengti laikantis įstatymuose numatytų atstumų iki kitų statinio konstrukcijų“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Dažniausiai gaisrai kyla dėl netvarkingų šildymo sistemų, užsikišusių kaminų ir kitų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nepaisymo. Gaisrą sukelti gali ir šildymas elektra – be priežiūros palikti ar ne pagal gamintojo instrukciją naudojami tepaliniai, elektriniai ir panašūs šildytuvai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, maždaug ketvirtadalis visų gaisrų kyla gyvenamuosiuose būstuose.

„Būsto draudimas kainuoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Didelių gaisrų atveju išmoka gali siekti ir ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Per ilgą darbinę praktiką turime ne vieną pamokančią istoriją, kai tik draudimas padėjo šeimoms atsitiesti netekus vienintelio būsto“, – sako A. Žiukelis.

Pasak ugniagesių, gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų detektorių rekomenduojama įrengti ir kiekvienoje atskiroje patalpoje.

Taip pat labai svarbu, kad židinių kuras, malkos ar kitos degiosios medžiagos būtų laikomos saugiu atstumu nuo krosnių – ne arčiau nei pusė metro.

„Svarbu laikytis visų reikalavimų, kuriuos ugniagesiai suformulavo remdamiesi ilgamete patirtimi. Tiek mes, tiek ugniagesiai kasmet kalbame, informuojame visuomenę apie priešgaisrinę saugą, primename reikalavimus. Draudimas bus greitas ir efektyvus pagalbininkas, tik jei bus laikomasi taisyklių. Pačios nelaimės nesirenka nei žmonių, nei vietos. Draudimas išvengti nenumatytų situacijų galbūt nepadės, tačiau, įvykus nelaimei, sumažins materialinę naštą“, – primena A. Žiukelis.

Rekomenduojami video