Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šiemet Lietuvos miškuose kilo 45 gaisrai - išdegė 66 ha plotas

Šiemet Lietuvos miškuose kilo 45 gaisrai, kurių metu išdegė bendras 66 hektarų miško plotas.

Kaip pranešė Valstybės valdoma Valstybinė miškų urėdija (VMU), gaisrą miške dažniausiai sukelia rūkymo pasekmės ir laužų deginimas neleistinose vietose.

„Rūkydami ir numesdami neužgesintą nuorūką į miško paklotę, žmonės nesusimąsto, kad toks elgesys gali sukelti miško gaisrą“, - teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Tuo metu Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas sako, kad numesta nuorūka gali įplieksti didžiulį gaisrą, ypač sausros metu.

„Nuo neužgesintų nuorūkų kiekvienais metais kyla apie 20-30 proc. miško gaisrų“, - sako specialistas.

J. Targonsko teigimu, statistikos apie tai, kiek miškų gaisrų kyla dėl elektroninių cigarečių ar kaitinamo tabako įrenginių, nėra, tačiau, vykstant iškylauti, verta apsvarstyti ir alternatyvias tabako priemones.

„Elektroninės cigaretės ir kitos panašios bedūmės rūkymo priemonės žalos gamtai požiūriu saugesnės, nes nėra atviros ugnies, pelenų, nuorūkų ir kitų gaisro atžvilgiu pavojingų veiksnių”, - sako jis.

Taip pat ilsėdamiesi gamtoje žmonės dažnai mėgsta kurti laužavietes ten, kur apsistoja, tuo metu jos turi būti kūrenamos tik tam specialiai įrengtose vietose, kurių saugumą nustato miškų darbuotojai.

„Dar vienos pasitaikančių gaisro priežasčių gali būti automobilių išmetimo sistemos, kai automobiliai statomi ant aukštos žolės“, - sako J. Targonskas.

Kaip teigia Valstybinių miškų urėdijos atstovas D. Adžgauskas, viena dažniausiai pasitaikančių gaisrų priežasčių pavasarį - sausos pernykštės žolės deginimas.

„Ugnis iš degančių pievų netrunka persimesti į miškus. Apmaudu, kad žmonės nepaiso įspėjimų apie pavojų ir nesirūpina gyvąją gamta“, - sako jis bei atkreipia dėmesį, jog gaisrą gali sukelti ir šiukšlės.

Jis priduria, kad net ir stiklo šukė karštą ir sausą dieną gali įžiebti ugnį, nes šiukšlių krūvose palikti aerozoliniai flakonai yra degūs ir sprogūs.

VMU duomenimis, kasmet kylančių miško gaisrų skaičius skiriasi ir labiausiai tai priklauso nuo vyraujančių meteorologinių sąlygų.

„Dėl klimato kaitos ir Lietuvą vis dažniau užplūstančių karščių ir ilgesnių sausros periodų, sąlygos miško gaisrams darosi vis palankesnės. Kitas faktorius - žmonių sąmoningumas, šiuo atveju verta pasidžiaugti, kad žmonių sąmoningumas ir pastabumas, atsakomybė už mus supančią aplinką po truputį didėja“, - sako D. Adžgauskas.

Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje kyla 100-500 miško gaisrų, o 2006-ieji buvo rekordiniai, tuo metu kilo per 1500 miško gaisrų.

„Atšilus orams ir vykstant iškylauti būtina laikytis gaisrinės saugos taisyklių, taip pat gamtosaugininkų bei miškininkų nustatytų apribojimų ir rekomendacijų: nedeginti laužų miške, nenaudoti atviros ugnies, nepalikti be priežiūros kepsninių, neleisti vaikams žaisti su ugnimi, nemėtyti nuorūkų ir pan. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs“, - teigia J. Targonskas.

Gaisrininkai gelbėtojai ragina visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Rekomenduojami video