Kas apsileidėlius privers susitvarkyti?

„Gerbiama redakcija, kreipėmės į jus siekdami gauti informaciją, o esant blogybėms po jūsų kritikos apsileidę pareigūnai ir kalti asmenys būna priversti susitvarkyti. Laikraštis – vienintelė tinkama priemonė, kuri priverčia tiek pareigūnus, tiek privačius asmenis tinkamai atlikti savo pareigas“, – rašoma laiške redakcijai.

Anot laiško autoriaus, daug jaunų šeimų apsigyveno sodų bendrijoje „Tauras“. Esą gyventi ten būtų gerai, jeigu visi sodų gyventojai būtų tvarkingi. Įvažiavus į sodų bendrijos „Tauras“ teritoriją po gražiai nušienautos aikštelės ir vėliavos pasitinka statinių griuvenos, apleistos pašiūrės ir piktžolėmis bei krūmais apžėlę sklypai. Laišką parašęs žmogus sako, kad niekaip nepavyksta išsiaiškinti, kas privalėtų priversti apsileidėlius panaikinti griuvenas, pašalinti krūmus ir šiukšles, nušienauti piktžoles, kad jos neterštų aplinkos ir negadintų žmonėms nuotaikos.

„Prašome apsilankyti mūsų bendrijoje, o po to pagarsinti laikraštyje. Tuomet gal sodų vadovybė, o gal ir rajono atitinkami pareigūnai susidomės esama padėtimi ir privers apsileidėlius susitvarkyti“, – tikisi laišką rašęs žmogus.

Laišką jis pasirašė visų sodų gyventojų vardu.

Nusiperka sklypus ir išvažiuoja į užsienį

Kadangi kreipimesi į redakciją nebuvo nurodyti apleistų sklypų adresai, prieš vykdami į sodų bendriją paskambinome internete rastu jos pirmininko telefono numeriu. Atsiliepė buvęs sodų bendrijos pirmininkas Albinas Šerpetauskis. Jo pasiteiravome, kaip jam tuo metu, kai pirmininkavo, sekėsi kovoti su apsileidėliais. Anot A.Šerpetauskio, kadangi jis tuo metu dirbo savivaldybėje, rankos jam tam tikra prasme buvo kiek surištos, esą darbo metu negalėjo užsiimti kitais reikalais.

– Po manęs išrinktas kitas pirmininkas Juozapas Bauža tam skiria daugiau laiko. Prieš porą metų jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, nes soduose žemė prilyginama žemės ūkio paskirties žemei. Sklypų savininkai įpareigoti savo sklypus prižiūrėti ir palaikyti tvarką. Tuomet kai kuriems buvo skirtos piniginės baudos, – sakė A.Šerpetauskis.

Šešerius metus sodų bendrijai vadovavęs ir neseniai trečiai trejų metų kadencijai išrinktas J.Bauža sutiko ne tik pasikalbėti su žurnaliste, bet ir kartu apvažiuoti bendrijos gatves. Jis patvirtino, kad prieš kelerius metus apie 20-čiai žmonių buvo skirtos baudos už apleistus sklypus.

Anot J.Baužos, po to apie pusę apleistų sklypų savininkų bent jau žolę nusipjauna. „Tauro“ sodų bendrijoje yra 234 sklypai, 174 nariai. Pastaraisiais metais soduose sklypus įsigyja vis daugiau jaunų žmonių, tačiau neretai jie gyvena užsienyje, todėl užsuka labai retai.

– Grįžta tik per atostogas. Būtų gerai, kad sklypų savininkai pasirūpintų nors du–tris kartus per vasarą nusipjauti žolę, – kalbėjo sodų bendrijos pirmininkas.

Redakcijai žinomos pavardės savininkų, kurie savo sklypuose ne tik žolės nenusipjauna, bet ir laiko apgriuvusius statinius, tačiau skelbti jų dėl privačių duomenų apsaugos, kol jie nenubausti už sklypų nepriežiūrą, negalime.

Kai kurie dirba atsakingus darbus

J.Bauža važinėdamas po sodų gatveles žurnalistei rodė apleistas sodybas ir sakė suprantąs, kodėl kai kurie žmonės skundžiasi. Sodų bendrijos pirmininkas parodė prieš šešerius metus jo iniciatyva sukonstruotą autobusų stotelę. Ji tokia savadarbė ir tebėra lig šiol, tačiau seniūnija pasirūpino dvi naujas stoteles pastatyti kitos bendrijos teritorijoje.

Sodininkų gatvėje sustojome prie Dainiaus B. vardu registruoto apleisto sklypo. Apžėlęs sklypas šeimininkui garbės nedaro, tačiau jam, matyt, nė motais. Ir Šilo gatvėje ne vienas apleistas sklypas. J.Bauža pasakojo, kad kai kurie į užsienį išvykę sklypų savininkai ir mokesčių bendrijai nemoka.

– Kad surinkčiau nedidelius mokesčius, turiu skambinėti ir priminti savininkams į įvairias pasaulio šalis. Bendrijos nariai turi mokėti po 2 eurus už žemės sklypo arą per metus. Štai šios sodybos savininkas išsiskyrė su žmona ir neaišku, kur gyvena. Šalia jo sklypo yra jo buvusiai žmonai priklausantis sklypas. Iš pradžių ji dar tvarkydavo buvusio vyro sklypą, tačiau paskui nuleido rankas, – atskleidė J.Bauža.

Kito apleisto sklypo kaimynė Ona sakė, kad jai jau pabodo rauti „sosnovskius“ iš nešienaujamo sklypo. Moteris širdo, kad piktžolių sėklas vėjas neša į jos daržą.

Dar kito piktžolėmis apaugusio sklypo savininkė 86-erių metų Ona Kičienė sakė vos pajėgianti savo daržus apsiravėti ir neturinti nei jėgų, nei noro rauti žoles iš kaimynų žemės.

– Dar pernai kaimynystėje žadėjo apsigyventi jauna moteris su dviem vaikais, bet kažkur dingo. Žiūrėkit, tarp tų žolių ir automobilis nuo pernai stovi, – kalbėjo O.Kičienė.

Sodų bendrijos pirmininkas sakė žinąs, kieno vardu įregistruotas šis sklypas. Jam žinoma ir tai, kad jo savininkė sklypą ketino parduoti išsimokėtinai, tačiau naujieji gyventojai išvyko į Norvegiją.

Rodydamas apleistus sklypus, žolėmis, krūmais apaugusius apgriuvusius namelius, bendrijos pirmininkas išklojo, kad kai kurie jų savininkai dirba atsakingus darbus savivaldybėje, kitose valstybinėse įstaigose, yra mieste žinomi žmonės. O kai kurie esą turi prieštaringai visuomenėje vertinamų giminaičių. J.Bauža sako net sulaukęs netiesioginių grasinimų.

– Suprantu žmones, kurie nori gražiai gyventi ir yra priversti kęsti tokią kaimynystę. Todėl ir skundžiasi jums. Žmonės net bijo prisistatyti, kas jie tokie. Kai prieš keletą metų kreipiausi į Nacionalinę žemės tarnybą, sulaukiau keršto. Dužo langai, į tvenkinį kažkas sumetė kopėčias iš kiemo, – sakė J.Bauža.

Apleisto sklypo kaimynystę antrapus gatvės ir šlaite prie tvenkinio priversta kęsti ir medikė Virginija Kėdienė. Savo ruožą prie tvenkinio ji susitvarkė, o štai kaimynai ne, tačiau dėl to ji niekur nesikreipė.

„Tauragės kurjerio“ redakciją sodų bendrijos pirmininkas J.Bauža patikino, kad dėl apleistų sklypų dar kartą kreipsis į Nacionalinę žemės tarnybą, sakė eisiąs pas šios tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus viršininką Ričardą Ažną.

– Kai kuriuos žmones, panašu, paveikia ne prašymai, o baudos, – konstatavo pašnekovas.