Senstant visuomenei, mūsų šalyje kuriasi privatūs slaugos ir globos namai. Į tokius senjorų namus patekti lengviau – ne tokios ilgos eilės, o siūlomos gyvenimo sąlygos ir teikiamos paslaugos iš pirmo žvilgsnio žmogui kartais atrodo net patrauklesnės, nors mokestis už gyvenimą – solidus. Mat vis daugiau senjorų gyvenimo saulėlydį svajoja praleisti oriai, be nuolatinių rūpesčių, apsigyvenę privačiuose senjorų namuose, tačiau kai kada išore ir vidumi modernūs globos namai juose apsigyvenusius nuvilia. Vieno senjoro pagalbos šauksmas į redakciją atskriejo iš privačių globos namų Kazlų Rūdoje. 

Jaučiasi apleisti

Sakoma, kad šventiniu laikotarpiu paaštrėja vienatvę jaučiančių ir stokojančių žmonių problemos. Į „Valstiečių laikraštį“ pagalbos kreipėsi VšĮ Kazlų Rūdos slaugos ir socialinės globos namuose gyvenantis R.P.Ž. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi). Šių namų gyventojas gruodžio mėnesį telefonu kreipėsi du kartus – gruodžio 13 bei gruodžio 24 dienomis. Žmogus guodėsi, kad netenkina ten esančios gyvenimo ir priežiūros sąlygos, kad jam su žmona ten gyventi yra negerai.

Paskambinęs gruodžio 13 dieną telefoninio pokalbio metu „Valstiečių laikraščio“ žurnalistei senelis pasakojo, kad jiedu su žmona į Kazlų Rūdos globos namus atvyko iš Kauno. Jam pačiam dabar 94 metai, jo žmona  metais jaunesnė, bet pasiligojusi – gulintis ligonis. Senelis žmoną šiek tiek prižiūri, kiek pats dar gali, padaro arbatos, nes kambariui priskirta virtuvėlė.

„Darbuotojų yra, bet jie nuolat keičiasi – gal niekas dirbti nenori. Aš jau daugiau kaip metus čia gyvenu. Iš pradžių buvo nieko, o dabar vis prastėja – nėra kam dirbti, visi pikti. Jei pasakai ką nors darbuotojui, pyksta. Gąsdina, kad išveš į kitokius namus. Aš dabar visas apaugęs, visa oda tokiomis žaizdomis nuėjusi, nežinau, kas čia per liga, visur skauda“, – telefonu paskambinęs guodėsi senelis, skųsdamasis, kad net ir paprašius ne iš karto veža pas gydytoją.

Kazlų Rūdoje buvęs kaunietis gyvena daugiau kaip metus. Viso pokalbio metu jis vis kartojo, kad „pradžioje apsigyvenus dar buvo nieko“ – dar buvo žmonių, kurie rūpinosi apgyvendintais senoliais, o dabar tie patys darbuotojai esą ir juos prižiūri, ir valgyti verda, nes, esą, virėjų nebeliko.

Iki apsigyvenant Kazlų Rūdoje, senelis su žmona gyveno Kaune, Ukmergės gatvėje. Juos aptarnavo Maltos ordino savanoriai – kas dvi dienas ateidavo maltietės, nupirkdavo visko, ko trūkdavo namuose. Labai gerai tada buvo. Prisiminė laikus, kai gyveno savo namuose, kurių labai ilgisi. Deja, jų jau nebeturi – parduoti. Apgailestavo, kad visas turėtas santaupas dovanojo giminaičiams, kurie juos globos namuose aplankė vos keletą kartų.

Antrą kartą, gruodžio 24 dieną, paskambinęs senelis tikino, kad jam labai skauda galvą, savijauta prasta. Skundėsi, kad sunku prisišaukti slaugutę. Jie apgyvendinti 2-ame aukšte, o personalas dirba 1-ame pastato aukšte. Todėl, esą, šauk nešaukęs, vis vien niekas negirdi – ryte atėję darbuotojai aptarnauja ir išeina. Kol pats pajėgė, išgirdęs kaimynų šauksmą, eidavo padėti kitiems slaugomiems seneliams, galvodamas, kad kai jam bus labai blogai, tai kiti ateis jam pagalbon, bet, sako, dabar nebėra kam ir iš senelių ateiti.   

Vyriškis tikino nenorintis nieko, tik kad juos su žmona iš Kazlų Rūdos globos namų perkeltų į kitus globos namus, arčiau Kauno, to, prašę ir giminaičių, tačiau šie į tokius prašymus nereaguoja.

Netrūksta nieko

VL kalbinta Kazlų Rūdos slaugos ir socialinės globos namų direktorė Inga Gečionytė tikino, jog darbuotojų jie turi pakankamai, o virtuvėje maistą ruošia atskiri darbuotojai – įstaigos virtuvėje kasdien dirba dvi kvalifikuotos virėjos. Maistas ruošiamas pagal visus reikalavimus. „Įtariu, kuris gyventojas galėjo jums skambinti. Tai, ką jis sako, yra visiška netiesa. Tikrai čia nieko netrūksta“, – tikino direktorė.

Norėdamas išsklaidyti visas abejones, tą patį tvirtino ir globos namų administracijos vadovas Arnas Jokubavičius. Jis VL pasakojo, kad slaugos ir globos įstaiga Kazlų Rūdoje sėkmingai veikia jau pusantrų metų. Šie slaugos ir socialinės globos namai Kazlų Rūdoje veiklą pradėjo 2020 metų pradžioje, per pačią COVID–19 pandemiją, o įveikti užklupusius sunkumus, anot administracijos vadovo, jiems padėjo ir tai, kad globos namų steigėjas turi ir daugiau tokios paskirties namų Lietuvoje – jie veikia Giraitėje, Druskininkuose, Šilavote. „Tad turime patirties su globos namais, žinome jų gyventojų poreikius, ko žmonėms reikia“, – namų steigimo poreikį aiškino A.Jokubavičius.

Jis neneigė, kad pandemijos laikotarpis tikrai buvo sunkus. Bet jie gali pasidžiaugti, kad per pandemiją Kazlų Rūdos slaugos ir socialinės globos namuose nė vienas gyventojas nebuvo užsikrėtęs koronavirusu ir dėl to neiškeliavo iš šio pasaulio. Sakė, kad šiuose namuose nesusirgo nei gyventojai, nei darbuotojai, nes labai saugojosi. 

Antrą kartą, gruodžio 24 dieną, paskambinęs senelis tikino, kad jam labai skauda galvą, savijauta prasta. Skundėsi, kad sunku prisišaukti slaugutę. Jie apgyvendinti 2-ame aukšte, o personalas dirba 1-ame pastato aukšte. Todėl, esą, šauk nešaukęs, vis vien niekas negirdi – ryte atėję darbuotojai aptarnauja ir išeina.
A.Jokubavičiaus teigimu, suformuotas ir pakankamo dydžio kolektyvas – virtuvėje triūsia du žmonės, kurių užtenka maistui ruošti. Sausio 3 dieną VšĮ Kazlų Rūdos slaugos ir socialinės globos namuose, administracijos vadovo duomenimis, 22 darbuotojų kolektyvas rūpinosi 40 gyventojų. „Dirbame pagal visas globos namų taisykles, mažiau dirbti negali, patikrinimai vyksta dažnai, jeigu rastų neatitikimą, mums būtų blogai. Mes einame koja kojon su visais reglamentais, socialinės globos normomis, įvairiais ministrų nutarimais, kurie nustato, kiek darbuotojų pagal tokį gyventojų skaičių turėtų būti. Jeigu elgtumėmės kažkaip netinkamai, turbūt negalėtume veikti“, – apie griežtai nubrėžtus reikalavimus, kurių laikosi, aiškino A.Jokubavičius.  

Rūpesčio neturėtų stigti

Administracijos vadovas taip pat pasidžiaugė, kad Kazlų Rūdos namuose jie turi užimtumo specialistą, kuris su senukais kalba, bendrauja, organizuoja užsiėmimus – kartu dainuoja, kartu groja. Tokias akimirkas įamžina – ir filmuoja, ir fotografuoja, nes įvairiose veiklose dalyvaujantys gyventojai su tuo sutiko. „Yra senelių, kurie uždaresni, nelabai nori dalyvauti užimtumo renginiuose, tai bandome su jais kalbėtis, juos išklausome“, – tikino A.Jokubavičius.

„Kasdien pamainoje dirba 11 darbuotojų: direktorius, direktoriaus pavaduotojas socialiniams reikalams, socialinis darbuotojas, užimtumo specialistas, bendrosios praktikos slaugytojos, slaugytojo padėjėjai, socialinio darbuotojo padėjėjai, virėjos, valytoja“, – aiškino Kazlų Rūdos slaugos ir socialinės globos namų direktorė I.Gečionytė.

Ji sakė, kad darbuotojai dirba pagal nustatytą dienos planą, įstaigoje veikia automatinė darbuotojų iškvietimo sistema ir jai suveikus, darbuotojas nedelsdamas nueina pas kvietusį gyventoją.

Senelių sveikata, anot administracijos vadovo A.Jokubavičiaus, įstaigoje dar iki gydytojo rūpinasi „pusantro“ slaugytojo padėjėjo – vienas dirba visą dieną, kitas – pusę dienos. Jie rūpinasi „einamaisiais reikalais“ – išdalina vaistus, reguliariai stebi bei patikrina gyventojų sveikatos būklę. Prireikus dėl kiekvieno gyventojo sveikatos nuotoliniu būdu konsultuojamasi su privačioje klinikoje dirbančiu gydytoju, o vieną kartą per savaitę, jei prireikia, iš privačios klinikos atvyksta ir medikų brigada. Be to, dar atvyksta kineziterapeutas ir asistentai, kurie padeda gydytojams. „Manau, kad gyventojų sveikata mes tikrai pasirūpiname. Prireikus juos vežame ir į Kauno ar Marijampolės ligonines. Gyventojus lydi vienas arba du darbuotojai, priklausomai nuo gyventojo poreikių. Po procedūrų ar tyrimų darbuotojai vėl parlydi gyventojus atgal į Kazlų Rūdą. Tiesiog viską darome, taip, kaip reikia daryti“, – pasakojo administracijos vadovas.

Susidorojo?

Anot A.Jokubavičiaus, jie supranta, kad gal kai kurie gyventojai tiesiog nori išsipasakoti, o tai, kaip jie vertina aplinką, esą priklauso nuo daugelio aplinkybių. „Yra gyventojų, kurie džiaugiasi būdami čia, bet yra ir tokių, kurie mano, kad galbūt yra kažkas netinkama. Kaip jie vertina aplinką, labai priklauso nuo jų sveikatos, nes pas mus gyventojai nėra patys sveikiausi, turi ir fizinių, ir psichinių negalių“, – sakė jis.

VL atsiųstame laiške Kazlų Rūdos slaugos ir socialinės globos namų direktorė I.Gečionytė buvo atviresnė: „Paskutiniu metu gyventojas, kuris kreipėsi, dėl savo ligos paūmėjimo patiria pykčio priepuolius, reiškia nepasitenkinimą. Pykčio priepuolio metu įstaigos darbuotojos iš jo girdėjo, kad bus skambinama žiniasklaidai. Šiuo atveju tai vertiname kaip mūsų gyventojo ligos paūmėjimą. Todėl imamės visų priemonių esamai situacijai suvaldyti. Nedelsdami kreipėmės į gyventoją gydantį psichiatrą, kad būtų peržiūrėtas ir, esant poreikiui, koreguojamas gydymo planas.“ Štai taip. Negi seneliui bus skirta papildomų vaistų, kad nurimtų ir niekam nesiskųstų? Kaip senais tarybiniais laikais. Suprantama, senas, kartais ir ligotas  žmogus visada viską išgyvena jautriau, tačiau kas, jeigu senolio pasakojimas yra tiesa? Kur dar jam kreiptis, jeigu globos namų gyventojais iš tiesų rūpinamasi prastai? Ieškoti pagalbos ministerijose tokiems žmonėms jau per sunku, o ir pavojinga – jie kaip mat nurašomi kaip neadekvačiai vertinantys situaciją, kuriems gali padėti tik psichiatras.  Negi nėra kitos išeities?

Ministerijos priežiūroje 

Judita Simonavičienė, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja

Šie globos namai yra ne savivaldybės, o privatūs. Licenciją globai išduoda Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų departamentas. Savivaldybės administracija jokios įtakos negali turėti. Globos paslaugas kontroliuoja ministerija. Asmuo pats renkasi įstaigą, kurioje norėtų gyventi, o savivaldybės, iš kurios jis atvyksta, administracija, šiuo atveju – Kauno miesto, primoka dalį kainos. Tad jeigu asmens netenkina paslauga šioje įstaigoje, jis turi ieškotis kitos įstaigos ar pretenzijas dėl globos kokybės reikšti globos namams arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Tirs situaciją
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyrius

Asmuo turi teisę rinktis socialinės globos įstaigą, o už socialinių paslaugų skyrimą asmeniui nagrinėjamu atveju yra atsakinga Kauno miesto savivaldybės administracija. Jeigu asmens netenkina šiuo metu socialinės globos įstaigoje gaunamos socialinės globos paslaugos, reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kuri gali priimti sprendimą dėl paslaugų asmeniui skyrimo kitoje globos įstaigoje. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas socialinės globos įstaigoms išduoda licencijas globai ir yra atsakingas už socialinės globos įstaigose teikiamų paslaugų kokybės kontrolę. Ministerijos prašymu pasiaiškins dėl situacijos Kazlų Rūdos slaugos ir socialinės globos namuose.

Pateikiame socialinės globos įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kuriose yra laisvų vietų, sąrašą:

Adakavo socialinių paslaugų namai – 3 vietos;

Aknystos socialinės globos namai – 14 vietų;

Didvyžių socialinės globos namai – 10 vietų;

Strūnos socialinės globos namai –3 vietos;

Suvalkijos socialinės globos namai – 2 vietos;

Utenos socialinės globos namai – 20 vietų;

Veisiejų socialinės globos namai – 1 vieta;

Visagino socialinės globos namai – 6 vietos.

Vietą pakeisti galima 

Arnoldas Bukelis, Kauno miesto savivaldybės administracijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjas

Jei asmenys gauna šią paslaugą Kauno miesto savivaldybės siuntimu kaip ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugą, jie tikrai neprivalo ją gauti toje įstaigoje, kurioje jiems nepatinka. Kauno miesto gyventojai tokią paslaugą gali gauti daugiau nei 70-yje įstaigų visoje Lietuvoje ir savo valią gali drąsiai pareikšti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui. Jiems bus organizuotas reikiamų paslaugų teikimas kitoje įstaigoje, kuri priimtinesnė paslaugų gavėjams ir kurioje tuo metu yra laisvų vietų. Su minėtu asmeniu bus susisiekta ir išsiaiškinta, kur jis norėtų gauti paslaugas.