Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Senamiesčio žemės grąžinimo byla

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija priims sprendimą byloje dėl Biržų senamiesčio žemės grąžinimo. Dvyliktus metus trunkančias biržietės pastangas galima vadinti byla, jungiančia kelių valstybės institucijų atkaklų nenorą rasti ir įvardyti žemės grąžinimui trukdančią priežastį bei kaltininkus.

Kokiam sandėriui tarnauja žemė ir valdžia?

Žemės sklypą, esantį pačioje Biržų senamiesčio širdyje, atgauti bandanti Marija Valiušaitienė kone dvylika metų gyvena viltimi. Tikėjimu, kad valstybei svarbus ir eilinis žmogus, norintis atgauti tėvo Leono Mickevičiaus žemę.

Nuo 2009 metų pradėtų žemės susigrąžinimo bandymų metu sklype nebuvo jokių pastatų, o tik statiniais vadinamos laikinos pašiūrės, tvoros ir asfalto likučiai.

Būtent prie jų „rišosi“ Biržuose veikiančių valdžios institucijų atstovai, nuomoję žemę vilniečiams verslininkams. Šie nuo 1996 metų gruodžio (tada sudaryta žemės nuomos sutartis 15-kai metų) be regimų investicijų suko verslą žemės sklype. O apie juos sukosi savivaldybės ir žemėtvarkos tarnybos klerkai, sugebėję įtikinti teismus, kad žemės sklypo šiukštu negalima grąžinti natūra.

2011-aisiais žemės nuomos sutartis buvo pratęsta dar 15 metų. Baigiantis ankstesnei nuomos sutarčiai jos pratęsimui priešinosi tuometinė savivaldybės administracija, tačiau nuomos sandėrio pratęsimas įvyko. Kaip jau vėliau aiškėjo teismuose, tam įtakos galėjo turėti ir buvusios Panevėžio apskrities viršininko Viktoro Trofimovo susitarimai su Biržų savivaldybės meru Regimantu Ramonu dėl tam tikrų paslaugų.

Tėvo žemę atgauti siekiančiai M. Valiušaitienei vietoje sklypo senamiestyje siūlyta žemė prie miesto, pelkėtuose krūmynuose. M. Valiušaitienei nesutikus imti tokios žemės Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT) pasiūlė atlygį pinigais – 930 eurų. Tai buvo praėjusiais metais.

Kas nustatė, kad žemės negalima grąžinti?

Dėl NŽT sprendimo kompensuoti už žemę pinigais M. Valiušaitienė kreipėsi į apygardos administracinį teismą. Atsakovas byloje yra NŽT, o Biržų savivaldybė dalyvauja kaip trečiasis asmuo.

Įvyko du teismo posėdžiai.

Pirmajame posėdyje atsakovo (NŽT) atstovas Vytautas Cechanavičius neturėjo dokumentų, teigė juos pamiršęs ir kalbėjo posėdžio dalyviams pasirodžiusius keistus dalykus.

Antrajame posėdyje NŽT atstovas laikėsi nuostatos, kad M. Valiušaitienės skundo negalima tenkinti. Tvirtino, kad žemės natūra grąžinti negalima, nes ji esanti valstybės išperkama.

Į teismo posėdyje ieškovės advokatės ir teisėjų keltą klausimą, kas ir kokiais dokumentais vadovaujantis pripažino žemę valstybės išperkama, aiškaus atsakymo nebuvo.

M. Valiušaitienės advokatė I. Radinienė pažymėjo, kad klausimą dėl žemės pripažinimo valstybės išperkama išimtinai sprendžia savivaldybė. Anot gynėjos, susidaro įspūdis, kad NŽT pati sprendė, ar žemė yra valstybės išperkama, todėl jos grąžinti esą negalima.

Advokatė vardijo faktus ir dokumentus, liudijančius, kad žemės grąžinimo klausimu tarp Biržų savivaldybės ir NŽT Biržų skyriaus bendravimo nebuvo.

Nepavyko rasti jokių dokumentų apie NŽT norą sužinoti savivaldybės poziciją.

Nebuvo vykdomas savivaldybės tarybos 2009 metų nutarimas bei administracijos direktorės Palmyros Prašmantienės 2010 metų įsakymas dėl sklypų detaliųjų planų rengimo. Minėtais aktais siekta suformuoti atskirus sklypus vilniečių verslininkų turimiems pastatams eksploatuoti. Likęs laisvas plotas galėjo būti grąžinamas M. Valiušaitienei.

Su bylos dokumentais NŽT Biržų skyriuje susipažinusi advokatė tvirtino, kad tai yra jokios chronologijos neturintis kratinys.

Teismai buvo suklaidinti?

NŽT ir Biržų savivaldybės atstovai posėdyje rėmėsi Panevėžio apygardos ir Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo sprendimais, kad žemės grąžinimas natūra M. Valiušaitienei negalimas.

M. Valiušaitienė teigė, kad teismai buvo suklaidinti.

„Teismai buvo klaidinami, kad tėvelio valdytoje žemėje stovi paviljonas ir kiti statiniai. Jie veikė kartu su R. Ramonu ir tvirtino, kad žemė 100 proc. užstatyta“, - teisme kalbėjo M. Valiušaitienė.

Ji įsitikinusi, kad savivaldybė ir NŽT galėjo ir turėjo grąžinti žemę, kuri iki šiol neužstatyta ir nuomojama turgaus veikla užsiimantiems verslininkams.

Posėdyje M. Valiušaitienė ir liudininkai tvirtino, kad ne pagal poreikį didžiuliame sklype, kurį atsisakoma grąžinti, esantis turgus nėra vienintelis. Šalia veikia kitas turgus, vadinamas ūkininkų. Jame taip pat prekiaujama ir ūkininkų išauginta, ir atsivežtine produkcija bei senais ir naujais rūbais.

Liudytoja Alė Pocienė (buvusi Biržų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja – red.) sakė, kad nuo 2009 metų žemės grąžinimo siekiančiai M. Valiušaitienei buvęs pasiūlytas suformuotas jokios infrastruktūros neturintis sklypas laukuose.

„Kaip galima tokį sklypą siūlyti už tėvo valdą? Tai nėra žmogiška“, - sakė ieškovę nuo darbo prekybos sistemoje laikų pažįstanti A. Pocienė.

NŽT motyvavo tuo, kad M. Valiušaitienė siūlomo sklypo atsisakė, ir už senamiestyje esantį 0,067 ha žemės sklypą skyrė jai... 930 eurų kompensaciją.

NŽT ir savivaldybės atstovai teisme laikėsi nuostatos, kad viskas padaryta pagal įstatymus.

Teismas nutartį skelbs balandžio 2 dieną.

Alfreda Gudienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"

Rekomenduojami video