Miško apsaugos inžinierius Evaldas Aštrauskas pasakojo, kad tokios neįprastos išvykos suorganizuotos Šešuolių ir Krikštėnų girininkijų miškuose. Ekskursijos, trukusios dvi dienas – antradienį ir trečiadienį, vykdavo vakarais, 19–21 val., kol dar, anot miškininko, nevisai tamsu.

Abu vakarus dalyvavo dvi skirtingos žmonių grupės, iš viso, pasak jo, – 23 žmonės. „Įspūdžiai geri, visiems labai patiko. Ką reiškia vien miško aplinka... Ir tyloje pabuvome, ir tai, ko tikėjomės, išgirdome. Elniai neriaumoja ištisai, bet kai jau bliauna, skamba visa giria. Džiugu, kad ir mums teko tai patirti“, – pasakojo jis.

Teigia, kad ekskursijų dalyviams teko ne tik išgirsti miško karaliais vadinamus didingus gyvūnus, bet ir pamatyti. Susidomėjusiesiems, turėjusiems klausimų, ekskursijas, vykusias keliolikoje šalies girininkijų, vedę miškininkai ir profesionalūs medžiotojai taip pat papasakojo apie miško gyvenimą.

Pasak miškininkų, elnių tuoktuvių „dainos“ miškus drebina nuo rugpjūčio iki lapkričio, tačiau intensyviausias rujos metas paprastai būna rugsėjį. „Dabar – pats pikas“, – tikino E. Aštrauskas, pasakodamas apie būtent šiuo metu šalyje rengiamas tokias išvykas.

Prieš rują, teigiama, šių Lietuvos miškų karalių, paprastai gyvenančių nedideliais būriais pagal lytį, elgesys labai pasikeičia. Stipriausi patinai išsirenka teritoriją, kurią ima žymėti ragų karūnomis laužydami medelius ir šakas, palikdami stiprų kvapą, kūną stingdančiu riaumojimu grasindami konkurentams ir viliodami pateles.

Pasiklausyti įspūdingo tauriųjų elnių riaumojimo jau nebe pirmus metus pakvietė VĮ Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija. Unikali ekskursija mūsų rajone – antroji. Anot E. Aštrausko, pernai joje dalyvavo triskart mažiau žmonių.

Miškininkas sako, jog šis nuotykis praėjo sklandžiai, netikėtų situacijų, kad gyvūnai išgąsdintų miško svečius, nebuvo. Jis šypsosi – neteko sutikti ir meškos, kuri neseniai pastebėta mūsų krašto miškuose.

„Taip, ji iš tiesų pas mus vaikšto. Buvo pastebėta apie Užulėnį, Taujėnus, medžiotojai matė ir Širvintų rajone. Šis gyvūnas – ne mūsiškis, o atklydęs. Lietuvoje jie negyvena. Meškoms reikia didžiulių girių, jos gyvena dideliuose masyvuose. Greičiausiai iš Baltarusijos ar Latvijos čia užklydo“, – pasakojo pašnekovas.