Nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad mūsų valstybė yra pažengusi, užtikrindama vaiko teises ir kovodama su smurtu prieš vaikus, tačiau kai kuriose ataskaitose Europos mastu nurodoma, jog iš Europos valstybių būtent Lietuvoje dėl tyčinių sužalojimų miršta daugiausia vaikų iki 19 metų. Panašiai mūsų šalis įvardijama ir dėl smurto šeimose (smurto artimoje aplinkoje).

Deja, mūsų šalies valdininkai sukrunta tik tuomet, kai tragedija jau įvykusi. Būtent taip atsitiko ir po šiurpiausio šių metų įvykio, kai girtuoklis Pelėdnagių seniūnijos (Kėdainių r.) gyventojas sumetė savo mažutėlius vaikus į šulinį. Tuomet imtos laidyti strėlės į socialinius darbuotojus, vaiko teisių apsaugos tarnybas, policijos pareigūnus, ieškota kaltųjų.

Prabilo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pripažindama, „kad paskutinius 20 metų nebuvo kompleksinio visaapimančio ugdymo šeimai, o socialinės apsaugos sistema buvo palikta spręsti iš to atsirandančias pasekmes“.

O pasekmės – žiaurios. Vien 2014 metais užfiksuoti 1238 atvejai, kai nukentėjo 1192 vaikai (o kiek dar jų „nenukentėję“ auga baisiose sąlygose?!). Kalbinti pareigūnai ir specialistai įsitikinę, kad ir 2015 metų statistiniai skaičiai bus panašūs.

Šalies teismuose beveik kasdien nagrinėjamos smurto artimoje aplinkoje, lytinio prievartavimo, artimo žmogaus (vaiko, žmonos ar vyro) nužudymo bylos. Tačiau, puikiai suprantame, jei byla teisme, tragedija jau įvykusi.

„Auklėjo“ kumščiu

Dažniausiai prieš vaikus tiek fiziškai, tiek psichologiškai ir net lytiškai smurtauja šeimos nariai: tėvai, patėviai, motinos, broliai, seserys ar kiti artimi giminaičiai. Gerai, jei šalia neabejingi kaimynai ar socialiniai darbuotojai, kuriems rūpi ne tik kad „nors tėvai ir geria, bet vaikai pavalgę“, bet ir kokiomis sąlygomis tie vaikai auga ir, kas ištikųjų girtuoklių namuose darosi, ypač, kai gaunamos pašalpos.

Štai keletas faktų. Prieš pat naujuosius metus Alytaus rajono apylinkės teismas nuteisė prieš tris savo mažamečius vaikus smurtavusius tėvą (32 m.) ir motiną (34 m.).

Girti sutuoktiniai (motinai nustatytas 2,82, tėvui – 2,28 promilių girtumas) savo dukrą (5 m.) bei sūnus (10 ir 11 metų) ėmė mušti dėl to, kad šie triukšmavo iš neleido ramiai gurkšnoti „bambalinio“.

Vaikų motina teisme aiškino, jog, girdi, jai įgrįsę, kad vaikai nuolat triukšmauja, bandžiusi juos „nuraminti“: sugriebusi supurtė dukrą ir trenkė jai per veidą, kumščiu apvelėjo jaunesniajam sūnui nugarą, o vyriausiajam – kumščiu trenkė į nosį. Tėvas tą dieną jau anksčiau buvo prikūlęs abu savo sūnus. Nuo įsisiautėjusių tėvų vaikai pasislėpė pas kaimynę, kuri ir iškvietė policiją.

Kaip pranešė Alytaus rajono apylinkės teismo administracijos sekretorė Vilma Grigaravičienė, teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į kaltinamųjų charakteristikas – abu tėvai seniūnijos charakterizuojami neigiamai, apibūdinami kaip girtaujantys. Beje, po šio įvykio Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais visiems penkiems vaikams buvo paskirta giminaičio globa. Globėjas paaiškino, kad tėvai nedomi savo vaikais, nerodo noro juos auklėti ar ugdyti, nepadeda vaikų išlaikyti.

Teismas sutuoktinius pripažino kaltais ir vaikų motinai skyrė 25, o tėvui – 23 parų arešto bausmes.

Tačiau labai tikėtina, jog tokiems tėvams, atlikus areštą, vaikų prireiks nebent tuo atveju, kai neturės už ką nusipirkti alkoholio. Juk ne paslaptis: pašalpos už vaikus dažniausiai prageriamos.

Lytinis smurtas

Girtavimas ir nepagarba šeimose neretai baigiasi ne tik fiziniu, bet ir lytiniu smurtu. Tokio smurto aukomis dažniau tampa moterys. Bet neretai – ir mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai.

Štai gruodžio viduryje Vilniaus apygardos teismas 6 metų laisvės atėmimo bausme nuteisė Vilniaus rajono gyventoją Andrejų J. (36 m.), kuris buvo kaltinamas sumušęs savo žmoną ir du mažamečius vaikus bei vieną iš jų seksualiai išprievartavęs oraliniu būdu.

Bylos duomenimis, bedarbis, devynias klases baigęs Andrejus per 2014 metų gruodžio mėnesį keletą kartų, būdamas girtas, sumušė savo žmoną ir du mažamečius vaikus.

Tais pačiais metais jis oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su vienu iš mažamečių vaikų.

Teisme Andrejus J. kaltę pripažino tik iš dalies. Teigė naudojęs fizinį smurtą prieš žmoną ir vaikus, tačiau neprisipažino tenkinęs lytinę aistrą su mažamečiu sūnumi.

Sakė, vaikams sudavęs per veidus, kojas. Pamena, kad tą vakarą kartu su žmona vartojo alkoholį ir susikivirčijo. Žmonai trenkė per veidą dėl to, kad ši užstojo mušamą sūnų.

Anksčiau kelis kartus teistas Andrejus J. dar turės atlyginti neturtinę žalą: sūnui – 5000 eurų, o žmonai – 200 eurų, pažymima Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Vaidos Bytautės paviešintame pranešime.

Žinojo, bet nepranešė

Baisiausia, žinoma, kai artimieji nepastebi ar nenori pastebėti, kaip giminaitis ar geras draugas lytiškai išnaudoja jų mažamečius vaikus. Sutrinka ilgus metus traumuojamo vaiko raida, neretai jis bijo kam nors prasitarti, nes arba būna įbaugintas, arba pasąmonėje suvokia, jog tai, kas su juo daroma, yra nederama.

Viename sostinės teisme buvo išnagrinėta šešiametės tvirkinimo byla. Pavadinkime mažylę Odeta. Kai mergaitei buvo vos dveji, buvo nužudyta motina, o tėvas Nikolajus (34 m.) dėl plėšimo pasodintas už grotų. Tuo metu mažąją Odetą augino seneliai iš tėvo pusės.

Išėjęs į laisvę Nikolajus dukrą augino pats. Po pusmečio susirado draugę Juliją (26 m.) ir kartu apsigyveno. Būtų buvę lyg ir viskas gerai – penkiametė mažylė Juliją net ėmė vadinti mama, jei ne nuolat į svečius vis dažniau ėmęs užsukti Julijos brolis Valentinas (17 m.).

Apie tai, kad kažkas negera vyksta buvusio žento namuose, pirmoji pastebėjo Klaipėdoje gyvenanti močiutė (žuvusios mamos motina), kai anūkėlė ėmė dažniau pas ją lankytis. Moteris pastebėjo, kad mažoji Odetėlė naktimis ėmė šlapintis į lovą, dažnai laiko sukišusi rankytes į kelnaites. Šiek tiek mergaitės paklausinėjusi, savo nuogąstavimais močiutė pasidalino su socialinėmis bei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojomis. Šios, pasitelkusios psichologą, pasikalbėjo su mergaite... Po to, ką išgirdo, teko kreiptis į prokurorus, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą.

Pasirodė, kad Valentinas, kurį Odeta buvo pradėjusi vadinti „broliuku“, ėmė mažylę tvirkinti – teisme buvo nustatyta, jog nepilnametis mažametę kankino daugiau nei metus: vienas likęs su Odeta vis taikydavo „pačiupinėti“ mergaitės užpakaliuką, o vakarais – dažnai priguldavo. Teisme paaiškėjo, jog tėvas ne kartą matė, kaip Valentinas nederamai lenda prie dukters, tačiau niekam neprasitarė, nesudrausmino beveik pilnamečio jaunuolio. Jei ne močiutės akylumas, nežinia, kokias „pamokas“ mažametė dar būtų išmokusi.

Visam gyvenimui

Psichologai tvirtina, kad pasekmės vaikams, patyrusiems bet kokį smurtą, plika akimi tarytum lyg ir nematomos, tačiau ateityje toks vaikas gali lengvai pasiduoti stipresniųjų valiai, pats bandyti santykius aiškintis jėga ar prievarta, jis gali jausti net pasitenkinimą žemindamas už save silpnesnius, nes tai, jo nuomone, bus lyg savotiškas kerštas už jo paties patirtas kančias. Ir toks vaikas, jau suaugęs, tikėtina, kad gali smurtauti ir lytiškai išnaudoti net ir savo vaikus ar sutuoktinę.

Turbūt, tikslios statistikos apie smurtą, ypač lytinį, niekada ir nesužinosime, nes seksualinių smurtautojų aukos vis dar linkusios slėpti tai, ką patiria – joms gėda, jos baiminasi, kad jomis nepatikės, kad smurtautojas keršys ir pan.

Pareigūnai yra pasakoję ne vieną istoriją, kai moterys kentė smurtą tol, kol kažkas iš pažįstamų nepranešė policijai. Yra buvę ir kraupiau, kai smurtautojai savo auką uždaužydvo negyvai. Apie tragiškai pasibaigusį santuokinį gyvenimą esame rašę ne kartą.

Išgelbėjo kaimynai

Keletą metų nuolatinėje baimėje gyveno ir tauragiškė Monika (30 m.). Moteris nedrįso kreiptis į policiją nei kai vyras Vidas (33 m.) ją stipriai prikuldavo, nei kai lytiškai niekindavo – buvo nuolat bauginama. Kuo viskas būtų baigęsi, šiandien sunku prognozuoti, tačiau eilinį kartą daugiabutyje daužomos moters klyksmo nebeapsikentusios kaimynės iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams vien pažvelgus į Moniką buvo viskas aišku: moters veidas buvo sumuštas ir kruvinas, tačiau moteris, baugščiai žvilgčiodama į vyrą, neigė, kad šis ją sumušė. Tik nuvežta į ligoninę, ji medikams išdrįso papasakoti, kas ištikrųjų dedasi jos namuose.

Ant moters kūno medikai aptiko ne tik muštinių žaizdų, bet ir lygintuvu išdegintų žymių. Monika prisipažino, jog ją pridaužęs vyras paprastai čiupdavo už plaukų, trenkdavo ją ant žemės ir versdavo iškrypėliškai tenkinti jo aistrą. Vėliau prigrasindavo niekam nesiskųsti – žadėdavo karštu lygintuvu „išlyginti“ veidą (ką neretai ir padarydavo), perpjauti gerklę, nuvežti į gūdų mišką ir, pririšus prie medžio, palikti.

Ne kartą teistas Vidas buvo pasiųstas už grotų 5 metams.

Keičia elgesį

Ko gero, daugelis pasakys – nieko nauja. Ten, kur girtaujama, visada kenčia silpnesnis: vaikai ir, dažniausiai, moterys. Pasak policijos pareigūnų, daugiau nei 80 procentų smurto artimoje aplinkoje atvejų – besaikio girtavimo pasekmė.

Ilgą laiką smurtą šeimoje kentėjo ir lentvarietė Stefanija (32 m.) bei mažametis sūnus. Pasak moters, kai vyras Gintaras (35 m.) būdavo blaivus, jokių konfliktų nekildavę, sutardavę puikiai. Deja, vos tik sutuoktinis išmesdavo burnelę, jo elgesys kardinaliai pasikeisdavo: tarpdavo agresyvus ir, aišku, ne tik keikdavosi, grasindavo žmoną ir sūnų užmušti, bet ir paleisdavo į darbą rankas ir kojas: mušdavo kuo pakliuvo, smaugdavo. Jei žmona su sūnumi spėdavo pasislėpti, Gintaras imdavo daužyti baldus, į šipulius byrėdavo automobilio ir buto langai.

Kai po paskutinio smurtautojo išpuolio moteris pagaliau kreipėsi į policiją, vyras buvo pasodintas į teisiamųjų suolą. Teismas aršuolį pripažino kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti ir nuteisė vienerių su puse metų laisvės apribojimo bausme, tačiau bausmės vykdymą atidėjo. Taip pat įpareigojo Gintarą per paskirtos bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Be to, įpareigojo agresyvųjį sutuoktinį vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Beje, jei per ikiteisminį tyrimą aukai nenustatoma skaudesnių pasekmių nei Stefanijai (tik nežymus sveikatos sutrikdymas), tokie smurtautojai pelno panašias kaip ir Gintaras bausmes. Tačiau, kaip rodo faktai, tokios bausmės retai kuriam padeda.

Daugiau pinigų

Kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiais metais smurto artimoje aplinkoje aukoms bus operatyviau teikiama specializuota kompleksinė pagalba. Tam 2016 metams numatyta beveik 670 000 eurų – maždaug 2,5 karto daugiau nei pernai (266 000 eurų).

„Smurto artimoje aplinkoje problema yra visos visuomenės skaudulys. Siekdami aukoms suteikti visą reikiamą pagalbą, kartu turime skatinti visuomenę netoleruoti šio reiškinio, matyti, atpažinti, netylėti ir pranešti apie panašius atvejus“, – po įvykusios Pelėdnagiuose tragedijos kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Ministerija tuoj pat paskelbė, jog kelis kartus padidino finansavimą specialiosios pagalbos centrams, kad jie informuotų, padėtų smurtą patiriantiems. Tam šiais metais skirta beveik 1 mln. eurų.

Taip pat ministrė A. Pabedinskienė pažadėjo, kad gyventojams taps prieinamesnė ir emocinė pagalba telefonu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė konkursą projektams atrinkti ir finansuoti, kuriuos įgyvendinant bus teikiama emocinė pagalba telefonu vaikams, jaunimui, moterims ir smurtą patyrusiems žmonėms, krizę išgyvenantiems suaugusiesiems.

Šiais metais emocinės pagalbos tarnybų, teikiančių pagalbos telefonu paslaugas, finansavimui skirta 236 000 eurų (pernai – 116 000 eurų). Dar 111 000 eurų paskirta skambučių išlaidoms apmokėti.

Emocinė pagalba telefonu kaip ir iki šiol bus teikiama per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikiantį Skambučių centrą.

„Iki šiol įprasta šeima, ne rizikos ar socialiai remiama šeima, ypač rajonuose, neturėjo galimybės konsultuotis su šeimų psichologais, gauti patarimų dėl vaikų auklėjimo, teisinės ar psichologinės pagalbos dėl santykių su sutuoktiniu. Pamatėme šią problemą ir sukūrėme sprendimą – dar šiais metais dalyje savivaldybių (o likusiose kitais metais) pradės veikti bendruomeniniai šeimos namai su įvairiomis kompleksinėmis (pedagoginėmis, psichologinėmis ir pan.) paslaugomis šeimai. Tam skirta per 21 mln. eurų“, – po Kėdainių tragedijos praregėjusi aiškino ministrė.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ