Balandžio 15 d. Seimo nariai užregistravo Žemės ūkio rūmų įstatymo Nr. VIII-220 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.

Žemės ūkio rūmai – demokratijos garantas

Iniciatoriai Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Aidas Gedvilas, Martynas Gedvilas, Tomas Domarkas,  Dainius Varnas, Karolis Neimantas, Saulius Bucevičius, Daiva Petkevičienė, Lina Šukytė-Korsakė, Tadas Sadauskis, Vytautas Jucius, Kęstutis Bilius, Daiva Žebelienė, Dainoras Bradauskas, Robert Puchovič, Valius Ąžuolas, Kęstutis Mažeika, Petras Dargis.

Atsižvelgiant į tokią situaciją, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijos inicijavo spaudos konferenciją. Joje dalyvavo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė, Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vadovas Andžej Kulevičius.

Pirmininkas dr. A.Svitojus pažymėjo, kad Žemės ūkio rūmai – tai įstatymu įtvirtinta savivaldos institucija, kuri atstovauja įvairioms žemdirbių ir kaimo organizacijoms nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Tai –  unikali platforma, kurioje susitinka skirtingos pozicijos ir interesai – nuo ekologinių ūkių iki pramoninio žemės ūkio, nuo jaunųjų ūkininkų iki kaimo bendruomenių, kooperatyvų, kultūros organizacijų. Tokia įvairialypė struktūra yra neatsiejama nuo demokratinio proceso – ji užtikrina, kad įstatymų leidyba žemės ūkio ir kaimo gyvybingumo srityse remtųsi dialogu, o ne vienpusiais sprendimais ar vienos suinteresuotos grupės interesų atstovavimu.

Panaikinus Žemės ūkio rūmų įstatymą, būtų de facto panaikintas pats žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams atstovaujantis institutas.

Naikinimo motyvai – neaiškūs ir nepagrįsti

Iki šiol nebuvo pateikta jokių aiškių, viešai pagrįstų argumentų, kodėl ŽŪR įstatymas turėtų būti naikinamas. Priešingai – nacionaliniu ir ES lygiu kaimo plėtros ir žemės ūkio politika reikalauja stipresnio socialinio dialogo. Visuomenės įtraukimas, tvarios maisto sistemos kūrimas, klimato kaitos švelninimas – tai sritys, kuriose be stiprių profesinių organizacijų bendradarbiavimo valstybė yra bejėgė. ŽŪR vienija 37 organizacijas. Jų nariai prisideda prie teisinės bazės kūrimo, dalyvauja darbo grupėse, teikia teisėkūros siūlymus, vertina poveikį sektoriui ir padeda institucijoms priimti pagrįstus sprendimus. Kaip tik šios organizacijos geriausiai žino, kaip veikia žemės ūkio realybė. Panaikinti ŽŪR įstatymą reikštų ne reformą, o griovimą. Reikšmingi pokyčiai, aktualūs žemdirbiams, miško savininkams ir kaimo gyventojams, gali būti svarstomi tik dialogo būdu, o ne vienašališku politiniu veiksmu, ignoruojant sektoriaus dalyvių balsą.

Politinis atgarsis ir bendruomenės reakcija

ŽŪR bendruomenė, kuri vienija 37 organizacijas, griežtai pasisako prieš tokį įstatymo naikinimą. Jie pagrįstai primena, kad ŽŪR atlieka atstovavimo ir viešųjų paslaugų funkcijas ne tik ŽŪR nariams, bet ir visiems žemdirbiams ir kaimo gyventojams, atstovauja interesams ES lygmeniu.

Be to, valstybės institucijos daugelį metų su ŽŪR bendradarbiavo kaip su strateginiu partneriu. Jei įstatymas būtų panaikintas, šis bendradarbiavimas prarastų teisinį pagrindą, o atsiradusi tuštuma reikštų ne efektyvumą, bet chaosą arba, tikėtina, tik tam tikrų siaurų interesų grupių atstovavimą.

Ką reiškia šis žingsnis Lietuvai?

Tokia įstatymo pataisa kelia klausimų, koks yra žemės ūkio ir kaimo sektorius, kokiais demokratinės valstybės principais vadovaujamasi. Ar tikrai politikai, nediskutuodami su bendruomene, gali vienašališkai naikinti savivaldos institucijas? Ar demokratija yra vertybė tik tol, kol sutampa su politine valia?

Lietuvoje jau ne kartą buvo bandyta griauti veikiančias sistemas, nepasirūpinus alternatyvomis ar padarinių vertinimu.

Seimo narių iniciatyva naikinti ŽŪR įstatymą yra ne tik techninis ar formalus žingsnis. Tai – politinis sprendimas, paveikiantis tūkstančius Lietuvos kaimo žmonių, ūkininkų, kaimo gyventojų ir jų organizacijų. Šis sprendimas kertasi su demokratinės savivaldos principais ir silpnina institucines valstybės sąsajas su žemės ūkio ir kaimo bendruomene.

Prieš priimant tokius fundamentalius pokyčius būtina plataus masto diskusija, reali analizė ir pagarba tiems, kuriems šie sprendimai turi tiesioginę reikšmę.

1940 m., okupavus Lietuvą, sovietų valdžia ŽŪR panaikino, laikydama juos „buržuazinės savivaldos“ apraiška. Šiuo politiniu sprendimu buvo siekiama eliminuoti nepriklausomą, pilietinę ir profesionalią žemdirbių atstovybę. Dabar, kai demokratinėje Lietuvoje vėl keliama idėja naikinti šią instituciją, kyla natūralus ir skausmingas istorinės paralelės klausimas: ar tikrai žengiame į priekį?

Ne naikinimo, o stiprinimo metas

ŽŪR įstatymo panaikinimo iniciatyva yra pavojinga precendento prasme – tai bandymas griauti, o ne tobulinti savivaldos sistemą. Užuot naikindami, politikai turėtų siekti stiprinti skaidrumą, bendradarbiavimą, kompetencijų auginimą ir įtraukimą. Tik tokios reformos – pagrįstos ir konstruktyvios – vertos demokratinės valstybės vardo.

Kol kas lieka atviras klausimas: ar tai kryptingas bandymas susilpninti ūkininkų ir kaimo gyventojų balsą, ar tik dar vienas bandymas „optimizuoti“ sistemą neįsigilinus į pasekmes? Bet kuriuo atveju – sprendimo kaina gali būti didelė. Ją mokės ne Seimo nariai, o Lietuvos žemdirbiai, miškininkai, maisto gamintojai ir kaimo gyventojai.

 „Lietuvos Respublikos 19-osios Vyriausybės programoje įrašyta nuostata dėl ŽŪR stiprinimo. Tai laikome reikšmingu žingsniu stiprinant žemdirbių savivaldą, socialinį valstybės ir žemės ūkio sektoriaus dialogą, užtikrinant veiksmingesnį žemdirbių ir kaimo gyventojų atstovavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Stiprinti šią instituciją būtina perduodant valstybei nebūdingas funkcijas. Tai sumažintų biurokratinę naštą, pagerintų administracinius procesus ir sudarytų sąlygas greičiau priimti sprendimus, atitinkančius ūkininkų poreikius. Toks modelis sėkmingai taikomas kitose Europos šalyse, todėl jo įgyvendinimas Lietuvoje prisidėtų prie modernios ir labiau savivalda grindžiamos žemės ūkio politikos formavimo. Konkrečių viešųjų funkcijų suteikimas ŽŪR padėtų reikšmingai sumažinti perteklinę biurokratiją ir skatintų pažangesnius, lankstesnius viešojo administravimo modelius. Tai sudarytų sąlygas efektyvesniam žemdirbių pasiekimui, geresniam viešųjų paslaugų teikimui ir spartesnei kaimo plėtrai“, – pažymi dr. A.Svitojus.

Gyvena iš projektų, o ne iš biudžeto

ŽŪR – tai stipri ir kompetentinga žemės ūkio savivaldos institucija, kuri prisideda prie sektoriaus pažangos. Rūmuose dirba 24 kvalifikuoti darbuotojai, šiuo metu įgyvendinantys net 27 skirtingus projektus, apimančius mokymus, konsultacijas, inovacijas, savivaldos, bendruomenių stiprinimą ir viešųjų paslaugų teikimą kaimo gyventojams.

Svarbu pabrėžti, kad ŽŪR negauna jokio tiesioginio biudžetinio finansavimo. Visa institucijos veikla grindžiama projektiniu pagrindu – tai reiškia, kad kiekvienas euras uždirbamas, o ne gaunamas kaip dotacija. Skaidrus, atsakingas ir efektyvus modelis leidžia užtikrinti nepriklausomumą, kompetenciją ir aukštą veiklos kokybę. Kad būtų užtikrintas skaidrus finansų valdymas, kasmet ŽŪR atliekamas nepriklausomas finansinės veiklos auditas. Visos ataskaitos viešai prieinamos Registrų centre.

2025 m. balandžio 14 d. įvyko XXIV ŽŪR suvažiavimas, jame buvo apžvelgta 2024 m. veikla ir darbai, pateikta finansinė ataskaita.

Parengta pagal ŽŪR