Prieš dvejus metus išrinkto tryliktojo Lietuvos Respublikos Seimo darbui persiritus į antrąją pusę, politinių orų spėjikai jau imasi svarstyti, kaip jo veiklos kasdienybę ir tautos atstovų nuotaikas pakeis artėjantys rinkimai: pirmieji – vos po trijų mėnesių.

Kasmetiniai ženklai

Politinės gamtos ženklų, padedančių atspėti prasidedančios žiemos, o gal net ir pavasario, orus Seimui pasiekus antrąją savo kadencijos pusę tarsi yra nemažai, bet toli gražu ne visi linkę pasikliauti nediplomuotų orų spėjikų įžvalgumu ir ilgalaikių stebėjimų patirtimi. Smarkiai besikeičiančio politinio klimato sąlygomis visokie būsimo atšilimo ar atšalimo požymiai vis smarkiau praranda pranašišką vertę, palikdami prognozuotojus vos su vienu kitu pliku faktu. O iš jų, žinia, joks orų spėjikas skalsios košės neišvirs.

Ką, pavyzdžiui, apie galimas permainas Seime ir apskritai Lietuvos politinėje padangėje sakytų faktas, kad prieš dvejus metus, renkant dabartinį Seimą, juo kaip valstybės institucija pasitikėjo 29 proc. „Baltijos tyrimų“ apklaustų šalies gyventojų, o nepasitikėjo 67 proc.? Atrodytų, kad tokį žemą piliečių pasitikėjimą Seimu anuomet buvo galima aiškinti geresnių politinių orų, kuriuos žadėjo į rinkimus žygiuojančios ir tuometinę valdžią koneveikusios partijos, ilgesiu. Juk būtent su naujuoju Seimu buvo siejamos geresnio, laisvesnio, teisingesnio gyvenimo Lietuvoje viltys. Regis, rinkėjų pasitikėjimo dar nepraradęs tryliktasis Seimas turėjo pademonstruoti didesnį ar mažesnį reitingų šuolį, tačiau nutiko priešingai: jau po metų naujuoju Seimu pasitikėjo 19 proc. apklaustųjų, o nepasitikėjo 78 proc. („Baltijos tyrimų“ 2021 m. rugsėjo 17–spalio 3 d. apklausa).

O dar po metų, šio spalio viduryje, „Vilmorus“ užfiksavo dar didesnę pasitikėjimo parlamentu krizę – naujausios apklausos duomenimis, Seimu dabar pasitiki 9,7 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, nepasitiki 53,2 proc. Ką tai turėtų reikšti? Viena vertus, sulig kiekvienais Seimo kadencijos metais prastėjantys pasitikėjimo rodikliai kelia politinę temperatūrą už jo sienų, o augantis nepasitikėjimas valdžia žada stichinius politinių orų reiškinius. Kita vertus, kai kurie politinių orų stebėtojai šią tendenciją interpretuoja visiškai priešingai: esą ji rodo politinio klimato Lietuvoje stabilumą ir efektyvų Seimo darbą.

Mano, kad egzaminą išlaikė

Tokia nuomonė nuskambėjo ir pačiame Seime: jo vidurio kadencijos išvakarėse Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen konstatavo, kad pirmųjų dvejų metų parlamento darbai išlaikė egzaminą. „Vertindama praėjusių dvejų metų Seimo darbą apibendrintai įvardyčiau kaip išlaikytą egzaminą. Ir ne vieną. Taip, aš girdžiu opozicijos kritiką, tačiau tai – opozicijos modus operandi. Tą dieną, kai opozicija nustos kritikuoti valdančiąją koaliciją, reikės rimtai sunerimti dėl demokratijos būklės šalyje“, − sakė Seimo vadovė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad šis Seimas dirbo išskirtinėmis sąlygomis: esą tą patvirtina ir tai, jog teko priimti ne vieną sprendimą, kokių nebuvo per visus tris dešimtmečius. „Seimas pirmą kartą dirbo nuotoliniu būdu. Pirmą kartą paskelbta nepaprastoji padėtis visoje šalyje. Taigi negalime ignoruoti, kokio masto problemas sprendėme ir sprendžiame. Pandemija, migracija, Rusijos invazija į Ukrainą ir dar anksčiau Rusijos pradėtas energetinis karas, lėmęs infliacijos ir energetikos kainų šuolį“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Nepaisant to, pasak Seimo pirmininkės, valstybė nesuklupo, o pajamų augimo tempai didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį ir minimalią mėnesinę algą šią kadenciją tokie, kokių iki šiol nebuvo. „Pagalba žmonėms, verslui, subalansuoti biudžetai ir kiti būtini sprendimai lėmė, kad Lietuvos ekonomika vis dar išlaiko gerus rodiklius, nors kaimyninėse šalyse jau yra kitaip. Šiuo metu svarstomas biudžeto projektas – tai dar vienas atsakingas šios kadencijos sprendimas, lemsiantis subalansuotus 2023 metus valstybėje“, − tvirtino parlamento vadovė.

Lengva manipuliuoti

Politologė Lidija Šabajevaitė sakė nematanti, kad dabartinio Seimo kadencijos pusmečio darbas kažkuo ypatingai skirtųsi nuo ankstesnių Seimų. „Buvo visko, buvo stengiamasi padėti žmonėms keliant atlyginimus, pensijas, socialines išmokas. Kita vertus, tas išmokas būtų galima įvertinti ir kritiškai: pavyzdžiui, kompensacijos už šildymą daugelio žmonių visiškai neskatina prisidėti prie savo namų renovacijos. Kam renovuotis, jeigu valstybė moka už mane? Seimas patvirtindavo tokius Vyriausybės siūlymus, tą galima vertinti ir gerai, ir blogai“, – sakė politologė.

Pasak jos, kaip ir kiekviename Seime, būta įvairių rinkimus laimėjusių partijų bandymų tesėti pažadus savo rinkėjams. Kai kurie iš tų įstatymų projektų esą nebuvo patys svarbiausi tuo metu, kai susidūrėme su pandemija, ekstremaliomis situacijomis, tačiau Seime vis tiek buvo svarstomi trečiaeilės svarbos dalykai. Paklausta, ar sutinkanti su Seimo pirmininkės nuomone, kad šis Seimas išlaikė gyvenimo iššūkių egzaminą, L.Šabajevaitė atsakė, kad vienpusio vertinimo, jog viskas buvo tik gerai ar tik blogai, kaip visada, negali būti.

„Jei kalbėtume apie pandemiją, tai juk tomis jos valdymo priemonėmis mes niekuo neišsiskyrėme iš kitų valstybių. Kitur, pavyzdžiui, Kinijoje, buvo dar griežtesnių nuostatų, kontrolės priemonių. Tai pas mus dar buvo pusė bėdos. Suprantama, galima kai ką kritikuoti, pavyzdžiui, kad ir tuos galimybių pasus. Ir teisininkai vėliau sakė, kad tai buvo nesuderinama su daugeliu teisinių principų. Visada atrasime, ką galima kritikuoti. Bet jei svarstytume iš esmės... Taip, tai buvo tikrai labai sunkus laikotarpis, ir su pandemija buvo susidorota, sakyčiau, neblogai“, – svarstė pašnekovė.

Jei sutiktume su prielaida, kad Seimui pavyko susitvarkyti su visomis svarbiausiomis per praėjusius dvejus metus valstybę užgriuvusiomis problemomis, tai kodėl žmonės taip prastai vertina ir patį Seimą, ir Vyriausybę?

Jei sutiktume su prielaida, kad Seimui pavyko susitvarkyti su visomis svarbiausiomis per praėjusius dvejus metus valstybę užgriuvusiomis problemomis, tai kodėl žmonės taip prastai vertina ir patį Seimą, ir Vyriausybę? Politologė išreiškė abejonę, ar įvairios sociologinės apklausos teisingai atspindi visų šalies gyventojų nuomonę ir nuotaikas.

„Galėtų kilti klausimas, ar apklausos, kuriose pagal privalomus standartus dalyvauja apie pusantro tūkstančio žmonių, realiai atspindi visos visuomenės nuomonę. Juk ji pagal savo interesus susiskaldžiusi į mažytes frakcijėles. To, kuris gauna labai nedidelį atlyginimą, interesas bus vienoks, o gaunančio didesnes pajamas – kitoks, ir taip toliau. Niekur ir niekada nebūna taip, kad valdžia visiems patiktų. Kaskart išrenkame kitus, girdi, šitie tai jau padarys gerai. Po pusės metų – nusivylimas. Mes jau turime 30 metų patirtį, ir jei pasižiūrėtume į visas tas apklausas, pamatytume tą patį. Nesvarbu, kas būtų valdžioje – kairė, dešinė ar centras, jeigu tik mano interesai nukentės, būsiu valdančiaisiais nepatenkintas. Bet juk taip neturi būti, yra bendri dalykai, yra valstybė. Tad labai skeptiškai vertinu tas apklausas“, – sakė L.Šabajevaitė.

Įpusėjus Seimo kadencijai pamažu artinasi naujas rinkimų ciklas: po trijų mėnesių vyks savivaldos rinkimai, dar po metų – prezidento, kiek vėliau – Europos Parlamento, o 2024-ųjų rudenį – jau ir Seimo. Kaip Seimo darbą paveiks rinkimų laikotarpis, atveriantis plačią erdvę populizmui?

„Žodis „populizmas“ šiame kontekste visai tinka. Bijau, kad to nebus įmanoma išvengti. Turbūt ir partijos tam pasiduos, populizmu naudosis ir kandidatai į naujo Seimo narius. Ir dar kaip! Deja, bet tokia politikos realybė. Žmonių nuotaikomis labai lengva manipuliuoti. Dauguma jų yra patiklūs. Kodėl iki šiol klesti telefoniniai, internetiniai ir visokie kitokie sukčiai? Juk visą laiką visais kanalais žmonės raginami nepasiduoti jų apgavystėms, galvoti, ką daro. Nieko panašaus. Yra tam tikri psichologiniai dalykai, ir jie puikiai veikia. Politikos sferoje žmonių psichologija taip pat labai naudojamasi: partijos tam samdosi specialistus. Taigi, vaizdas nelabai optimistiškas“, – sakė L.Šabajevaitė.

Vidurkelio dėsningumai

Ekspremjero Gedimino Kirkilo teigimu, praėję dveji metai neabejotinai buvo krizių laikotarpis – didelę Seimo darbotvarkės dalį užėmė sprendimai, kaip suvaldyti pandemiją, pasienio krizę, atremti kitus iššūkius. „Tai smarkiai apsunkino ir opozicijos darbą, nes jai reikėjo pritarti daugeliui sprendimų, kad ir kokie jie būtų nepopuliarūs. Todėl matome, kad opozicija siekia kitokiais būdais atkreipti į save dėmesį, pavyzdžiui, interpeliacijomis. Manyčiau, svarbiausia per tuos dvejus metus buvo tai, kad neįvyko didesnio ekonomikos nuosmūkio. Nors ir atrodo, kad vis labiau krypstame į recesiją, kol kas ji dar neprasidėjo, išlieka ekonomikos augimas, dar nėra didelės bedarbystės. Vienaip ar kitaip bent laikinai pavyko išspręsti energetikos kainų augimo problemą. Taigi, šiuo požiūriu šis Seimas veikė pakankamai sėkmingai, nors, žinoma, sunkumų neišvengta. O dalis jų atėjo iš kitur, tai nebuvo tik mūsų pačių gyvenimo problemos“, – sakė G.Kirkilas. 

Didelę darbo Seime patirtį turintis politikas įvardijo tai, kas paprastai keičiasi Seimo kadencijai persiritus į antrąją pusę. Kadangi tai kartojasi praktiškai kiekviename Seime, šią permainą būtų galima laikyti savotišku dėsningumu. „Bendras dalykas kadencijos viduryje, sakyčiau, tas, ką dabar matome stebėdami Mykolo Majausko ar Aido Gedvilo istorijų siužetus. Priminsiu, kad pastarasis nusprendė pasitraukti iš Darbo partijos. Kadencijos viduryje atsiskleidžia dalis politikų, kurie vienaip ar kitaip nebuvo patenkinti politiniais paskyrimais – ar į Seimo komitetus, ar į Vyriausybę. Kadencijos viduryje pamatę, kad tokia situacija nesikeičia taip, kaip jiems būtų naudinga, jie stengiasi vienokiais ar kitokiais veiksmais atkreipti į save dėmesį. Šiuo požiūriu šis Seimas niekuo nesiskiria nuo kitų, nes ir ankstesniuose, įpusėjus kadencijai, partijose ar frakcijose kildavo vidinių konfliktų“, – sakė G.Kirkilas.

Paklaustas, ar Seimo nariams daro psichologinį poveikį artėjantys rinkimai ir kiek šia prasme svarbus suvokimas, kad dirbti liko mažiau nei dveji metai, o perspektyvos būsimuose rinkimuose galimai ne kokios, pašnekovas atsakė manantis, kad tokį poveikį politikai greičiausiai pajus po kovo 5 dieną įvyksiančių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų. „Dabar to galbūt aiškiai nesimato, žinoma, politikai įvairiai galvoja, nors ir pačioje kadencijos pradžioje matėme kelis perbėgimus. Bet tokia banga greičiausiai gali kilti po savivaldybių tarybų rinkimų. Nors jie tiesiogiai nesusiję su situacija Seime, tačiau partijų galimybes vis dėlto vienaip ar kitaip parodys. Be to, praktiškai iškart po savivaldos rinkimų pereinama prie prezidento, Europos parlamento ir Seimo rinkimų darbotvarkės“, – pridūrė ekspremjeras.

G.Kirkilo teigimu, politinės savisaugos instinktas neabejotinai veikia, tik mes kol kas matome pavienius jo raiškos epizodus. Esą, kovui praėjus, įvairių pozicinių manevrų ir Seimo frakcijose, ir partijose bus daugiau. O jeigu taip, gal tokiu atveju valdančiosios partijos dažniau galvos ne tik apie savo politinius interesus, programinius tikslus, bet ir apie visuomenės poreikius, vengs ją pykdyti nemotyvuotomis iniciatyvomis, vykdys nuosaikesnę politiką? „To, aišku, norėtųsi. Jeigu kitais metais ekonomika toliau lėtės, tai galbūt tokia situacija privers politikus elgtis racionaliau. Norisi tuo tikėti, bet kaip bus, pamatysim. Likę dveji Seimo kadencijos metai lengvesni turbūt nebus, nors gana sunkią kelio dalį jau nuėjome. Labai daug ką lems įvairūs išorės veiksniai, pirmiausia karas Ukrainoje. Aišku, tai sukels papildomų įtampų. Greičiausiai kiti metai tam tikra prasme bus lemiami. Sakyti, kad jie bus lengvesni, būtų pernelyg drąsu – linkėčiau, kad jie nebūtų dar blogesni“, – sakė ekspremjeras.

Priešinimo metodas

„Tai buvo didelės įtampos, didelio susipriešinimo, neišspręstos atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus metai, – taip pirmąją šio Seimo kadencijos dalį apibūdino advokatas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, socialinių mokslų teisės krypties daktaras Ignas Vėgėlė. – Norėčiau tikėtis, kad visa tai, ką mes išgyvenome, jau yra praeitis, kad ir Seimo dauguma, ir valstybės vadovas, ir kiti politikai bei valstybės tarnautojai padarys viską, kad tai nepasikartotų.“

Paklaustas, kokį pažymį parašytų Seimui už, jo vadovės teigimu, išlaikytą dvejų metų darbo egzaminą, I.Vėgėlė sakė pats esantis dėstytojas ir vertinantis studentus. „Nedrįstu taip drastiškai pasakyti, bet šiuo atveju siūlyčiau studentams perlaikyti egzaminą. O jei atmestume tokį kategoriškumą, tai iš tiesų visas tas įtampas, visas krizes buvo galima valdyti neskaldant visuomenės, atvirai kalbantis su ja, siūlant sprendimus ir tariantis, kokius iš jų reikėtų daryti. Blogiausia, ką mes turbūt girdėjome – tai arogancija, kai politikais tapę asmenys sakė: jūs mus išrinkote, tad dabar kęskite. Bet politikus žmonės renka tam, kad jie girdėtų juos ir įgyvendintų visuomenės poreikius bei lūkesčius atitinkančius sprendimus“, – sakė profesorius.

I.Vėgėlė spėjo, kad valdančiųjų arogancija dabar turėtų mažėti, nes artėja rinkimai. „Tačiau yra ne tik arogancija, bet ir didžiulė krūva interesų. Juk koaliciją sudaro konservatoriai ir liberalai. Nors dauguma visuomenės nepritaria, tarkim, pasiūlymui dėl Partnerystės įstatymo, baiminasi dėl labai išplėstos galimybės bankams tvarkyti žmonių asmeninius duomenis, vis dėlto matome, kad tokie projektai yra svarstomi ir priimami Seime. Akivaizdu, kad, siekdami priimti valstybės biudžetą, koalicijos partneriai yra sutarę, jog biudžeto tvirtinimas būtų susietas su Partnerystės įstatymu. Taip buvo bandoma padaryti dar praeitais metais, bet tada koalicijos partneriai vieni kitus, švelniai tariant, prigavo. Tačiau šiemet turbūt bus bandoma padaryti, kad tas įstatymas būtų priimtas, nors visuomenė sako, kad mums to nereikia. Tai ir kelia didžiausią susirūpinimą, nes valdantieji sprendžia tuos klausimus, ir sprendžia taip, kaip nenori visuomenės dauguma“, – pridūrė pašnekovas.

Profesoriaus teigimu, būtent dėl to ir kyla didžiulis susipriešinimas. „Bet čia vėlgi: politika yra politika. Spėju, kad priešpriešos didinimas yra vienas iš būdų išlikti politikoje. Tai vienas iš politikos metodų. Labai liūdna, bet, deja, jis yra labai įsigalėjęs Lietuvoje: supriešinti žmones, vienus nurašyti į paraštes, o tuos, kurie pritaria priešintojams, dar tvirčiau suburti, kad eitų į rinkimus ir už juos balsuotų. Šito metodo niekas ir neslepia, jis ir toliau naudojamas. Visada, jei kažką pasakai kritikuodamas vienokį ar kitokį valdančiųjų sprendimą, būsi apšauktas – ar „vatnyku“, ar homofobu, ar dar kaip nors. Čia klasikinis politinis metodas, kuris Lietuvoje nesikeičia dešimtmečiais“, – sakė I.Vėgėlė.

„Jūs čia mums neaiškinkit!“

Buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, svarstydamas apie Seimo kadencijos pusiaukelę, pripažino, kad parlamentui teko spręsti nemažai problemų: esą pandemijos valdymas buvo perimtas iš buvusio Seimo, bet atsirado ir naujų rimtų rūpesčių. Politikas sakė, kad dabartinio Seimo darbo pradžioje jį labiausiai nustebino visiškas valdančiųjų pozicijos pasikeitimas. „ Ateidami į valdžią jie deklaravo, kad peržiūrės ankstesnių Vyriausybių sprendimus, varžančius mūsų teises ir laisves, tačiau viskas įvyko atvirkščiai. Mane labai nustebino pirmieji žingsniai, tie sprendimai dėl vadinamosios neapykantos kalbos, įvairių draudimų sustiprinimas, kai žmonėms pandemijos metu nebuvo leidžiama vykti į kitą savivaldybę ir panašiai. Pasipylė baudos, bausmės... Kitaip sakant, žadėta laisve čia išvis net nekvepėjo. Štai kad ir naujasis Seimo priimtas įstatymas dėl galimybės bankams rinkti perteklinę informaciją apie klientus, įskaitant jų politines pažiūras, ligas ir kitus labai asmeninius dalykus. Nežinau, kam bankams reikia juos žinoti. Gerai bent jau tiek, kad prezidentas šį įstatymą vetavo“, – sakė A.Paulauskas.

Pasak pašnekovo, šis Seimas pradėjo darbą veiksmais, priešingais tiems, kuriuos deklaravo prieš rinkimus. Jam esą buvo nesuprantama, kaip tos partijos, kurių pavadinimuose yra žodžiai „laisvė“, „liberalai“, anksčiau griežtai kritikavusios buvusią valdžią dėl demokratijos suvaržymų, staiga tapo vos ne autoritarinės valdžios šalininkėmis. A.Paulausko teigimu, visas problemas buvo bandoma spręsti žmonių teisių sąskaita – varžyti jas, bausti. Jam nesuprantama ir valdžios panika dėl protestų mitingų, perteklinis policijos naudojimas: esą prisimename, kaip buvo prie balkonėlio, kokių priemonių tada buvo imtasi – per visus 30 metų nieko panašaus nebuvo matyti...

„Apie kažką kitą sunku būtų pasakyti, aišku, kad karas daug ką pakeitė, manau, kad ir valdantieji dėl to atsidūrė gana netikėtoje situacijoje. Jie pasimetę, iš čia ir tos klaidos, ir ne visada logiški pasisakymai. Žmogiškąja prasme tai suprantama: kai tokia situacija, iš anksto negali žinoti, kaip elgtis. Per klaidas, per patirtį atrandamas teisingas kelias. Bet vis dėlto norėtųsi, kad juo einant būtų mažiau tos arogancijos: nepatinka – pakentėkit keturis metus! Arba jeigu kas paklausia, tai iškart susinervina, kad klausimas negeras. Ko jūs čia manęs klausiat, kodėl klausiat, jūs patys tokie! – argi toks turėtų būti ministrės kalbėjimas? Na ir, žinoma, tuoj prikišama, kad kritikuojantys dirba rusams, skleidžia rusišką propagandą. Štai toks reagavimas, – lyg ir įprastas konservatoriams, bet kai laikai tokie sunkūs, reikėtų daugiau vienybės. Labiau ieškoti sąlyčio taškų, o ne priešų“, – teigė buvęs Seimo pirmininkas. 

A.Paulausko manymu, žemas visuomenės pasitikėjimas valdančiaisiais ir jau minėtas jų politinio veikimo būdas – susiję dalykai. „Žiūrėkit, tokie primityvūs viešųjų ryšių veiksmai, kaip Ingridos Šimonytės siūlymas į NATO generalinius sekretorius – tai juk pigus bandymas kelti savo reitingus. Bet žmonės viską mato – ir kainų didėjimą, ir žvėrišką infliaciją, sunkią situacija ekonomikoje. Ir tos nedidelės lengvatos, dėl kurių ginčijasi vos ne metus, juk žmonių neišgelbės – reikia padėti išgyventi šį laikotarpį ir jiems, ir verslui. Bet vyrauja požiūris: „Jūs čia mums neaiškinkit!“. Opoziciją jie įveikia gudrumu, nes iš tikrųjų neturi didelės balsų persvaros. Sugeba kažkaip sudominti kai kuriuos opozicijos žmones, ir balsuojant gauna norimą rezultatą“, – sakė pašnekovas.

Artėja naujas rinkimų ciklas – gal valdančiųjų aroganciją pavyks išgydyti rinkimais? „Aš manau, kad daug ką parodys savivaldos rinkimai. Jeigu jie patvirtins rinkėjų nuomonę, kad šita Seimo dauguma nesusitvarko, ir rinkimų rezultatai bus jai nepalankūs, ji turės keistis. Nes kitaip bus kaip 2000-aisiais, kai Seime buvo likę tik 8 konservatoriai. Turės kažkaip taikytis prie situacijos. Bet, aišku, iki savivaldos rinkimų kažkokių didelių pokyčių šia prasme aš nesitikėčiau“, – pridūrė A.Paulauskas.