„Lietuvos geležinkelių“ (LG) ir Susisiekimo mininsterijos (SM) vadovų prašoma parlamente pasiaiškinti dėl saugumo incidentų, buhalterijos keistenybių, kadrų politikos ir bendrų rezultatų.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcija Seime kviečia pasiaiškinti LG ir Sm vadovus dėl to, kad buvo vengiama investuoti į eismo saugumą, o be to, buvusio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus nuomone, LG grupę bandoma tiesiog vadybiškai „nugyventi“. Klausimų turi ir opozicinės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokartaų (TS-LKD)  frakcijos atstovas Jurgis Razma.

Komentuoja iešmininkai

Aiškėja, kad LG vadovybės finansinė inžinerija ir taupymas eismo saugumo sąskaita kelia įtarimų parlamentarams. „Valstiečių laikraštis“ jau yra rašęs apie investicijų į saugumą ribojimą, kurį LG linkę neigti. Kyla klausimas dėl kokių priežasčių 2016 m. ir 2017 m. finansinės atskaitomybės Registrų centrui buvo pateiktos tik 2018 m. paskutinėmis dienomis? Tai dalį ekspertų verčia manyti, jog LG deklaruojami pelnai yra „popieriniai“ ir pasiekti ne įmonės efektyvumo sąskaita o finansų inžinerijos pagalba, taupant ir saugumo sąskaita.

Siunčiant užklausas buvo akcentuojama, kad prašoma tiek ministerijos, tiek valdiškos įmonės vadovų komentarų, atskirai akcentuojant, kad norima būtent jų pozicijos. Išėjo, kaip įprasta dar sovietų okupacijos laikais – kreipkis nors į JTO, o atsakys visvien „namų valdybos viršininkas“.

SM viešųjų ryšių skyrius išsisuko ir atsakė, kad kalbės, pagal kompetenciją, patys geležinkeliečiai.

LG korporatyvinės komunikacijos lyderis Tomas Digaitis teigia:  „2016 ir 2017 metų atskaitomybė pirmą kartą buvo rengiama pagal tarptautinius finansinės apskaitos standartus (TFAS) ir apėmė laikotarpius pradedant nuo 2015 sausio 1 dienos. Bendrovė skelbė viešąjį konkursą finansinių ataskaitų parengtų pagal TFAS auditui atlikti. Sutartis pasirašyta 2018 m. sausio mėn., konkursą laimėjo tarptautinė įmonė KPMG, viena iš Pasaulio keturių didžiųjų šio sektoriaus bendrovių.

Šių paslaugų pirkimo procedūros užtruko ilgiau, nei planuota, tačiau apie vėlavimą informavome tiek akcininką, tiek kitas suinteresuotas institucijas, taip pat, skelbėme informaciją savo interneto puslapyje. Audito išvada pasirašyta 2018 m. birželio 30 d., o ataskaitos Registrų centrui pateiktos 2018 m. liepos pabaigoje – 27 ir 30 dienomis.“

Saugumo incidentai

Kaip nurodo šaltiniai, vien 2019 metų kovo mėnesį įvyko net keli saugumo incidentai LG valdose, kas ankstesniai, neskaidria laikytai grupės vadovybei, buvo retenybė. LG juos komentuoja taip, tarsi būtų su jais nesusiję visai arba tik simboliškai.

Štai 2019-03-13 ruože Valčiūnai - Jašiūnai prekinis traukinys iš Baltarusijos buvo sustabdytas. Degė vagono ašidėžė. Gaisrą mašinistas, užgęsino gesintuvu. Pajudėti negalėjo. Remontas esą vyko visą naktį iki 8 val. ryto.

LG komentaras: „Vagonas priklauso Baltarusijos įmonei, o jo techninė apžiūra atlikta Lydos geležinkelio stoties darbuotojų. „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai įtakos įvykiui neturėjo.“

Dar 2019-03-09 8 val. Panevėžio stotyje manevrinis šilumvežis trenkėsi į prekinių vagonų grupę virš 30 km/h greičiu. Sudaužytas šilumvežis ir vagonas. LG komentaras: „Šiuo metu atliekamas eismo įvykio tyrimas. Eismo įvykio metu apgadintos riedmenų automatinės sankabos, kitos žalos nepatirta.“

Ir dar , atsitik tu man taip, 2019-03-08 apie 11 val. savaime išriedejo vagonai iš Pavenčių stoties privažiuojamojo kelio ir per saugos smailes nuriedėjo nuo bėgių. LG ir vėl nekalti: „Šio eismo įvykio tyrimą atlieka įmonė „Agrokoncernas“. Preliminariais duomenimis, eismo įvykis įvyko „Agrokoncerno“ darbuotojams tinkamai neužtvirtintus riedmenų grupės ratstabdžiais. Šios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra „Agrokoncernas“, už riedmenų įtvirtinimą atsakingi taip pat minėtos įmonės darbuotojai, „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai jokių veiksmų nevykdė.“

Na o dar anksčiau - 2019-03- 01 Draugystės stotyje perkėlos kelyne manevrai vyko neparengtu maršrutu ir vagonas nuriedėjo nuo bėgių. LG: „Šiuo metu atliekamas eismo įvykio tyrimas. Eismo įvykio padariniai minimalūs, iešmas suremontuotas vietoje, o nuriedėjusių vagonų aširačiams bus atliekama išsamioji aširačių patikra.“  Pasatebėtina, kad LG nei vieno paminėto incidento fakto nepaneigė.

Taupoma saugumo sąskaita?

Kaip teigia šaltiniai ir atvira informacija, 2016 m. ir 2017 m. LG finansiniai rezultatai gali būti pasiekti nevykdant reikalingų pirkimų, tokiu būdu ne tik prastėja įmonės techninė būklė bet yra rizikuojama eismo saugumu.Tai iš dalies konstatuoja ir Valstybės kontrolė.

Pasak valstybės pagrindinės audito institucijs ataskaitoje minimų skaičių, 30 LG infrastruktūros objektų yra pradelsti kapitaliniai remontai. Tai dvigubina tokios infrastruktūros priežiūros ir eksploatacijos sąnaudas būtina atkreipti dėmesį, kad per 2016 m. ir 2017 m  nebuvo skelbiama jokių geležinkelio kelių remonto ar priežiūros konkursų.

Ta pati situacija yra bet kurioje kitoje LG veiklos srityje - per šiuos metus praktiškai nebuvo vykdoma jokių viešųjų pirkimų. Palyginimui – iki 2016 m. vidutiniškai LG per metus įvykdydavo apie 2000 pirkimo procedūrų, kurių pasėkoje buvo sudaroma apie 8000 sutarčių su rangovais/tiekėjais, tam buvo skiriama apie100 mln. nuosavų bendrovės lėšų, neskaitant ES paramos.

Pagal taikomą bendrovės tarifų politiką daugumai krovinių taikomi tarifai nepadengia pervežimų savikainos. Tikrai pelningi kroviniai yra Kaliningrado tranzitas (bet koks krovinys, kadangi Kaliningrado tranzitas turi atskirą tarifą), nafta ir naftos produktai, metalai, trąšos ir grūdai. Tokie kroviniai, kaip smėlis, skalda, statybinės medžiagos, anglis, durpės ir t.t. nepadengia pervežimų savikainos. 2016 m.naujoji LG vadovybė sumažino tarifą naftai ir naftos produktams taikomą Orlen Lietuva 50%, analogišką tarifą taikomą Klaipėdos naftai –4 kartus. LG generalinis direktorius Mantas Bartuška iki šiol yra KN valdybos narys.

LG teigia, kad viskas gerai

LG neigia įtarimus, kad grupės finansiniai rezultatai pagerinti valstybės subsidijų keleivių vežimo nuostoliams padengti sąskaita. Esą nieko tokio ir tai, kad 2017 m. LG deklaravo uždirbusi 27mln. Eurų, kai kai tais pačiais metais buvo gauta 30 mln. eur. valstybės subsidijų keleivių vežimo nuostoliams padengti.

Pasak LG atstovo T. Digaičio, saugumo sąskaita netaupoma, investuojama racionaliai.  LG grupė esą  27 mln. eurų uždirbo dar 2017 m. „Tais pačiais metais buvo gauta 0,2 mln. eurų subsidija keleivių vežimo nuostoliams padengti. 27 mln. eurų subsidija šiems nuostoliams dengti buvo gauta jau 2018 ir turėjo įtakos būtent 2018 metų rezultatui. Praėjusiais metais preliminariais duomenimis „LG“ grupė uždirbo daugiau nei 50 mln. eurų grynojo pelno.

LG atmeta ir priekaištus dėl keleivių vežimo kaštų. Pasak T. Digaičio, keleivių vežimo nuostoliai seniau buvo dengiami krovinių vežimo ir kitų veiklų sukurto pelno sąskaita, tačiau ši praktika neatitinka ES direktyvose nustatytos tvarkos. Anot T. Digaičio, nuo 2018 m. skiriama subsidija konkrečiai keleivių vežimo nuostoliams dengti, o kitų bendrovės veiklų uždirbtas pelnas akcininkui išmokamas dividendais – pernai išmokėjome 34 mln. eurų.

Taps nuvarytu arkliu?

Seime, kaip ten bebūtų, iškilo ir daugiau klausimų. Pagal taikomą bendrovės tarifų politiką daugumai krovinių taikomi tarifai, kiek man žinoma, nepadengia pervežimų savikainos. Tikrai pelningi kroviniai yra Kaliningrado tranzitas (bet koks krovinys, kadangi Kaliningrado tranzitas turi atskirą tarifą), nafta ir naftos produktai, metalai, trąšos ir grūdai.

Valdančioji  (LSDDP) frakcija Seime kviečiasi trečiadienį dėl šios informacijos kviečiasi LG ir SM vadovus pasiaiškinti dėl padėties geležinkelių ūkyje. Tai „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino frakcijos atstovas, buvęs susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

„Dėl visiškai nepatenkinamos padėtries kviečiamės LG ir SM vadovus pasikalbėti. Taip pat ir žiniasklaidos akivaizdoje. <...>  Anksčiau toks saugumo incidentų gausumas buvo neįsivaizduojamas.  Konceptualiai žvelgiant  tai, galvoju, kad mėginama nugyventi šitą sistemą ir paskui daryti su ja ką nori. <...> Ypač glumina faktas, kad LG vadovas Mantas Bartuška iki šiol yra valstybinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ valdybos narys. Tarp bendrovių yra realūs komerciniai santykiai.

„Net jei egzistuoja teisiniai pagrindai tokiai keistenybei, tai realybėje, mano nuomone, yra ir kitų vietų, kur galima sėdėti ant dviejų kėdžių. Vienintėlė motyvacija tam gali būti faktas, kad  valdybos narys gauna 20 proc. įmonės generalinio direktoriaus atlyginimo. Apie viską pasiaiškinsime,“- sakė R. Sinkevičius.

Seimo nariams ir kitiems ekspertams kelia nuostabą ir įtarimą, kad 2016 metais suskaičiuoti 50 milijonų nuostolių, 2017-2018 metais, atlikus perskaičiavimus, pradingsta ir tampa dideliu bei svarbiu pelnu, apie kurį pasakoja LG.

Kadrų pokyčių tikslai

TS-LKD atstovas, kuruojantis susisiekimą, J. Razma akcentuoja, kad 2016 metų pabaigoje pradėjus dirbti naujai vyriausybei skubiai pakeitus LG vadovybę buvo tikimasi naujoviško, skaidraus ir efektyvesnio vienos svarbiausių Lietuvos transporto įmonių valdymo.

J.Razma apgailestauja, kad prabėgus dviem su puse metų tenka konstatuoti, kad ne visi priimti geležinkelių veiklos pertvarkymo sprendimai buvo teisingi ir davė teigiamą impulsą tolesnei įmonės plėtrai.

„Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į kadrų politiką įmonėje, kai tik atėjusi naujoji įmonė vadovybė pakeitė ar atleido didelę dalį ilgametę patirtį geležinkelio transporto srityje turinčių specialistų ir darbininkų. Akivaizdu, kad ne visi naujai atėję į įmonę darbuotojai turi reikiamos patirties ir reikalingų specifinių žinių, galinčių formuoti deramą įmonės politiką darbo ir eismo saugumo srityje, kas įtakoja tokią virtinę pavojingų incidentų geležinkeliuose. Gaila, kad nebuvo pasimokyta iš ankstesnių tragiškų įvykių įmonėje, kurie baigėsi net darbuotojų žūtimi, nes, panašu, ir toliau požiūrį į eismo saugumą nustelbia aukštesnių finansinių rezultatų siekis. Išaugęs įmonės pelningumas yra sveikintinas įmonės veiklos pertvarkymo rezultatas, tačiau būtina užtikrinti, kad jis būtų pasiektas ne buhalteriškai „perstumdant" tam tikras eilutes, o būtų tvarus ir užtikrintų tęstinį įmonės rezultatų augimą ir įmonės efektyvumo didinimą,“ - sako opozicijos atstovas.

J.Razmai, kaip ir R. Sinkevičiui, kelia abejonių LG vadovo skyrimas „Klaipėdos naftos“ (KN) valdybos nariu. „Suprantama, kad LG vadovas, kaip buvęs KN vadovas neblogai žino šios įmonės padėtį ir gali tai išnaudoti šios įmonės labui, bet šiuo atveju vis dėlto svarbiau yra tai, kad tos įmonės yra tam tikro komercinio konflikto situacijoje sprendžiant naftos produktų pervežimo tarifų klausimą. Negirdėjau, kad M. Bartuška būtų viešai paskelbęs nusišalinimą sprendžiant šiuos klausimus. Atsižvelgdamas į Lietuvos geležinkelių strateginę reikšmę valstybei bei jos indėlį į šalies ekonomiką, manau, kad turi būti išsklaidytos bet kokios abejonės dėl skaidraus, efektyvaus ir socialiai atsakingo įmonės valdymo, arba priešingu atveju, pareikalauta greitų Susisiekimo ministro sprendimų dėl pokyčių įmonės valdyme,“ - teigia J. Razma.