Seimas antradienį ketina priimti sprendimus, kurie padėtų suvaldyti nelegalių migrantų krizę. Vienas tokių – fizinio barjero statymas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, kad nepateisinama, kad siena su Baltarusija nėra pastatyta 30 metų. Opozicijai kilo klausimų dėl sienos statybų skaidrumo.

Seimas antradienį renkasi į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl išaugusios neteisėtos migracijos srautų užkardymo. Vienu paketu planuojama suteikti didesnius įgaliojimus kariams esant ekstremaliai situacijai, kitu – patvirtinama fizinio barjero Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statymo tvarka. Įstatymą, apibrėžiantį fizinio barjero statybą, po pateikimo palaikė 80 Seimo narių, prieš – 3, 39 parlamentarai susilaikė. Galutinį sprendimą Seimas priims antradienį vakarinio posėdžio metu.

Bilotaitė: tai, kad neturime sienos 30 metų, yra nepateisinama

„Tai, kad mes 30 metų neturime tvirtos, patikimos sienos su Baltarusija, kuri visus šiuos dešimtmečius ir dabar tebėra valdoma diktatoriško Lukašenkos režimo, yra tikrai nesuprantama ir nepateisinama“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

A. Bilotaitė Vidaus reikalų ministerijos teikiamu pataisų paketu būtų priimtas naujas Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymas. Juo sienos su Baltarusija statybos būtų pripažintos ypatingos valstybinės reikšmės projektu ir numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais. Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. būtų suteikiami Vyriausybei.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių. Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.

Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.

VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų. „Mes mokame apginti Valstybę, tai ne kartą įrodėme. Apginkime ir šįkart. Mes nesilenkiame diktatoriui, nors tokių pasiūlymų tikrai pasigirsta nuolat, ir nesitaikstome su agresija prieš mūsų valstybės žmones. Mes atlaikėme iki šiol, atlaikysime ir toliau“, – teigė A. Bilotaitė.

Agnė Bilotaitė Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tikino, kad Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia galimybę ekstremalios situacijos metu vykdyti supaprastintą pirkimo procesą. Pasak jo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas patvirtino, kad šiandien pat parašo sprendimu galima tvoros statybos procesą pradėti.

 S. Skvernelis pažymėjo, kad valdančiųjų įstatymo projekte numatyta nuostata pirkimus vykdyti slaptai, skaidrumo visam procesui neprideda. Saulius Skvernelis „Išimtis taikoma tik ekstremalios situacijos metu. Mes tikimės, darome viską, kad ši ekstremali situacija kaip galima greičiau pasibaigtų“, – tikino A. Bilotaitė.

Opozicijos atstovai taip pat ragino į projektą įrašyti konkrečią datą ir konkrečią projektui reikalingą sumą. Tvorą tikisi pastatyti per metus „Be fizinio barjero mes tikrai neturėsime efektyvios sienos apsaugos ir priėmus įstatymų projektus šį objektą, šį fizinį barjerą, būtų galima pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, dvigubai greičiau, ir mes tikimės, kad tai pavyks padaryti per metus“, – prieš posėdį žurnalistams Seime sakė A. Bilotaitė. Vyriausybė antradienį Seimui ypatingos skubos tvarka teikia naują įstatymo projektą, susijusį su tvoros statybomis.

A. Bilotatė teigė, kad priimti siūlomas paketas leistų tvorą pastatyti greičiau, nes būtų supaprastintos pirkimų procedūros, tačiau garantavo, jog „maksimalus skaidrumas, viešumas, pateikiant visus duomenis, bus užtikrintas“. Neeilinė sesija vyks vieną dieną, Vyriausybė prašo Seimo jos teikiamus projektus priimti ypatingos skubos tvarka. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.