Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Seimas žada didinti miškininko profesijos prestižą

Ketvirtadienį Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl miškų politikos“, kuria susitariama dėl ilgalaikės nacionalinės miškų politikos pagrindinių krypčių ir rodiklių. Dokumente išskiriama valstybės rolė atsisakant perteklinio privačių miškų reguliavimo, suteikiant nuolatinį finansavimą miškų tyrimams ir didinant miškininko profesijos prestižą.

Už rezoliuciją balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 38 parlamentarai.

Kaip Seimo posėdžio metu teigė dokumentą pristačiusi parlamentarė, konservatorė Aistė Gedvilienė, šia rezoliucija bandoma pasiekti platų sutarimą tarp politinių jėgų.

„Buvo pažadas, po to, kai kolega Tomas Tomilinas teikė rezoliuciją dėl miškų politikos ir jai nepritarta ir mes norėjome teikti tokią, kuriai pritartų visi“, – Seimo posėdžio metu aiškino A. Gedvilienė.

„Temos, dėl kurių liko nesutarta keliauja į įstatymą, kur bus susitarta dėl to“, – pridūrė ji.

Nors ragino kitus parlamentarus balsuoti už šią rezoliuciją, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pasigedo reakcijos į iškeltą Valstybinės miškų urėdijos pavertimo akcine bendrove problemą. Jis tvirtino, kad privaloma ne tik sustabdyti šį procesą, bet ir keisti urėdijos veikimo principus.

„Ar tos dvi naujos idėjos, kurios atsirado mano rezoliucijoje bent atsispindi? Kad reikia nutraukti pertvarką ir keisti ūkininkavimo valstybiniuose miškuose praktiką“, – klausė T. Tomilinas.

„Mes turime keisti ūkininkavimo valstybiniuose miškuose praktiką ir permastyti urėdijos misiją“, – pabrėžė jis.

Į tokį komentarą A. Gedvilienė atsakė, kad šiuo metu nevyksta jokio urėdijos pavertimo akcine bendrove procesai. Be to, anot jos, rezoliucijoje nustatytas tikslas atsodinti miškus.

„Rezoliucijoje yra tikslas iki 2050 m. išplėsti miškingumą iki 40 proc.“ – tikino ji.

Dalis parlamentarų taip pat tvirtino, kad ši rezoliucija – tik bandymas sukurti darbo įvaizdį, nors gamtosaugos projektai vėluoja ir yra vykdomi kirtimai.

„Ši rezoliucija tik įtvirtintų darbą, kuris įrašytas Vyriausybės programoje, bet nedaromas“, – tvirtino socialdemokratas Linas Jonauskas.

„Rezoliucijos ir tie projektai yra labai nenuoširdus žingsnis. Tai yra noras parodyti prieš rinkimus, kad kažką darome. Visgi realūs žingsniai yra tai, kad iškertami plotai ir išdeginami paklotai ir už tai kalba projekto iniciatoriai, lyg tai kažkoks gėris“, – antino Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika

Tuo metu Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Artūras Skardžius tvirtino, kad dabartinė miškų urėdija yra tik pelno siekianti institucija.

O „laisvietis“ Kasparas Adomaitis perdavė Laisvės partijos siūlymą, kad šioje rezoliucijoje nustatyti tikslai būtų vykdomi naudojant urėdijos generuojamą pelną.

„Ir čia ir noriu atkreipti dėmesį į klausimą, iš kur surasime finansavimo šaltinį saugomų teritorijų plėtimui, savininkų kompensavimui“, – klausė K. Adomaitis.

„Miškų urėdija generuoja rimtas pajamas iš miškų. Todėl Laisvės partijos siūlymas ir yra nukreipti dalį šių lėšų“, – paminėjo jis.

Šia rezoliucija Seimas nustato tikslą atsisakyti perteklinio reguliavimo ir užtikrinti privataus miškų sektoriaus vystymąsi, konkurencingumą ir inovatyvumą bei sukurti skatinimo ir kompensavimo interesus atliepiančius savininkų lūkesčius. Bet užsibrėžiama, kad vykdant šiuos tikslus būtų atsižvelgiama į viešąjį interesą gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugai privačiuose miškuose.

Šia rezoliucija taip pat nustatomi ir principai, pagal kuriuos išskiriamos miškų socialinės, kultūrinės, dvasinės funkcijos ir kaip valstybė galėtų prisidėti prie tokios vertės didinimo valdant ir tvarkant miškus.

Taip pat dokumentu užtikrinti nuolatinį finansavimą su miškais susijusiems moksliniams tyrimams, stiprinti jų bazę, ypač susijusią su ilgalaikiais tyrimais ir didinti mokslo populiarumą, bei jo rezultatų pritaikomumą. Taip pat rezoliucijoje iškeliamas tikslas atliepti miškų specialistų poreikio atliepimą ir tobulinti su šia sritimi susijusių mokymų tobulinimą, atsižvelgiant į šiandienos ekosistemos problemas.

Šioje rezoliucijoje parlamentas užsibrėžia gerinti informacijos apie miškus suprantamumą ir prieinamumą bei sudaryti sąlygas visuomenei ar interesų grupių įtraukimui į sprendimų dėl miškų tvarkymo ir priežiūros. Šiam tikslui pasiekti taip pat bus siekiama suderinti skirtingų sričių specialistų naudojamas su miškais susijusias sąvokas ir jų apibrėžimus.

Be to, rezoliucijoje nustatoma, kad turi būti stiprinamas miško ir susijusių sektorių vaidmuo kovojant su klimato kaita, jų atsparumas šiam procesui ir prisitaikymas prie jo, atsižvelgiant į biologinės įvairovės išsaugojimą. Prie šio tikslo pridedamas siekis reikšmingai padidinti miškingumą, taip bandant spręsti klimato kaitos, ekologines ir ekonomines problemas.

Taip pat užsibrėžiama užtikrinti reikiamą su miškais susijusių sektorių darbuotojų skaičių, išsaugant ir kuriant darbo vietas, užtikrinant geras darbo sąlygas bei didinant miškininko profesijos prestižą visuomenėje.

Rezoliucijos dokumente rašoma, kad į Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimą įsitraukė apie 40 skirtingų organizacijų ir beveik 400 dalyvių, diskusijos dėl turinio vyko daugiau kaip 150 įvairaus formato renginių.

Rekomenduojami video