Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Seimas uždegė žalią šviesą akcizų degalams didinimui

Antradienį Seimas pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, bus atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, nuosekliai didinami akcizų tarifai taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.

Priėmimo stadijoje už Aplinkos ministerijos pateiktą projektą balsavo 69, prieš 39, susilaikė 20 Seimo narių.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė palaikė įstatymo projektą ir akcentavo, kad žalioji transformacija yra galimybė perorientuoti pramonę.

„Pramonė jau moka už taršą apyvartinės taršos leidimais, yra kiti sektoriai, kurie, deja, turi privilegijas, išimtis, nemoka ir teršia aplinką. Bendra europinė tendencija (...), kad į žaliąja transformaciją būtų žiūrimą ne į kaip naštos pavidalą, bet kaip į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršesnių sprendimų“, – plenarinio posėdžio metu teigė M. Lingė.

Tuo tarpu „valstietis” Kęstutis Mažeika pasisakęs „prieš“ pabrėžė, kad „karalius yra nuogas” ir įstatymas atrodo nesąžiningai, kai Vilniuje deginamas mazutas, o Akmenėje – anglis.

„Sunku kalbėti prieš, bet kolegos pripažinkite „karalius yra nuogas". Kai Vilniuje deginamas mazutas, o Akmenėje anglis ir apie tai net nekalbama, šnekama apie laikinumą, bet nėra nieko pastoviau už laikinumą“, – sakė K. Mažeika.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas akcentavo, kad Lietuva šiuo metu transformuojasi ir Vyriausybė yra paleidusi ne vieno milijardo eurų priemones, skirtas klimato kaitos problemoms spręsti.

„Programos šiandien prieinamos gyventojams pasikeisti saulės jėgainės, įsistatyti šilumos siurblius, pasikeisti į biokuro katilus, parama prieinama ir viešam sektoriui. Lietuva yra pasiruošusi transformacijai“, – aiškino S. Gentvilas.

Galiausiai ekspremjeras Algirdas Butkevičius stebėjosi, kodėl šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas kartu su mokesčių reforma.

„Labai keista, kada vykdoma mokesčių reforma ir po dviejų savaičių bus pateikta Seimui, o Akcizų įstatymo projektas išimtas iš bendros mokesčių sistemos. Klausimas, ar mes vykdome sisteminę mokesčių reformą, ar svarstome atskirus įstatymus ir priiminėjame“, – teigė A. Butkevičius.

Akcizų įstatymas pakeistas siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.

Taip pat bus nustatyti bei didinami akcizai šildymui skirtoms durpėms.

Nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus bus įtraukta anglies dvideginio (CO2) dedamoji, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.

CO2 dedamoji nebus taikoma naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus. Taip pat, neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įsigyjamiems arba importuojamiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių jas buitinėms reikmėms, įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus.

Galiausiai, CO2 dedamoji nebus taikoma neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų tiekiamiems į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra tvirtinęs, kad nors svarbu valstybei įgyvendinti prioritetus susijusius su klimato neutralumo tikslais ir išmetamų dujų mažinimu transporto sektoriuje, tačiau akcizų didinimo tik kaip biudžeto didinimo priemonės, šalies vadovas Gitanas Nausėda turbūt nepalaikytų.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad automobilių taršos mokestis yra tinkama priemonė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas Lietuvoje.

Rekomenduojami video