Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Seimas pritarė karinės prievolės reformai: jaunuolius šauks iš karto po mokyklos

Ketvirtadienį Seimas pritarė šaukimo reformos įstatymų paketui. Pagal numatytas pataisas jaunuoliai karinę prievolę turėtų atlikti iš karto po mokyklos, o sveikatą jie tikrintųsi sulaukę 17 metų.

Už tai numatantį įstatymo projektą balsavo 85, prieš – 3, susilaikė 14 parlamentarų.

Nors dar praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė siūlymą, numatantį alternatyvius tarnybos būdus aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams, šiai idėjai itin prieštaravo švietimo bendruomenė ir kai kurių jaunimo organizacijų atstovai.

Dėl šios priežasties pakoreguotame įstatymo projekte atsisakyta idėjos į šauktinių sąrašus įtraukti dabar besimokančius studentus ir nuspręsta šaukti jaunuolius iš karto pabaigus mokyklą. 

Apie šaukimą jie sužinotų dar būdami 17 metų, kai jiems būtų atlikta sveikatos patikra. Gavę šaukimą jaunuoliai į aukštąsias mokyklas negalėtų stoti tol, kol neatliktų karinės tarnybos. 

Būsimų septyniolikmečių sveikata būtų tikrinima dar 2025 m., o nuo 2026 m. įsigaliojus šaukimo reformai, pastarieji jau galėtų būti įtraukti į prievolininkų sąrašus. Jaunuoliai, kurie dėl sveikatos problemų šaukiami nebūtų, galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.

„Išmokome pamokas, kad visuotinės gynybos principas privalo prasidėti nuo mūsų ginkluotųjų pajėgų išplėtimo ir perėjimo prie visuotinio šaukimo. Ukrainos pamokos mums aiškiai rodo, kad visa šalis turi kovoti prieš daug didesnį priešininką, kitaip atsilaikyti – neįmanoma. Džiaugiuosi, kad į Seimą atnešta tikrai subalansuota reforma“, – palaikydamas reformą plenarinių posėdžių salėje kalbėjo konservatorius Paulius Saudargas.

Visgi, tokios nuomonės laikėsi ne visi parlamentarai. „Valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad šis principas gali kenkti gynybai.

„Gynybos specialistai pasakė, kad visuotinis šaukimas yra žala gynybai. Mes neturime nei lėšų, nei galimybių tam padaryti. Jeigu norime didesnį ratą žmonių apmokyti – organizuokite kursus, kuriuos galima padaryti ir finansiškai, ir techniškai“, – aiškino jis.

Po opozicijos kritikos prie šoninio mikrofono priėjusi premjerė Ingrida Šimonytė ragino parlamentarus palaikyti šaukimo reformą.

„Mane labai stebina, kai kolegos, kurie nepritaria visuotinio šaukimo plėtrai dėl to, kad neva neužtenka lėšų, kažkaip labai drąsiai pritaria profesionalios kariuomenės darbo užmokesčio didinimui, kam reikia tik tai dar daugiau lėšų. Profesionali kariuomenė yra brangi kariuomenė. Čia ir yra derinimas ir profesionalios karo tarnybos, ir visuotinio šaukimo. Turime principą, kuris galioja visiems. Nesvarbu iš kur tu kilęs, nesvarbu, kas yra tavo tėvai – tau galioja ta pati pareiga“, – dėstė premjerė.

Prievolė bus atidedama 9 mėnesius po studijų baigimo

Laisvės partijos nariai pateikė siūlymą, jog karinė prievolė būtų atidedama ne tik šiuo metu aukštosiose mokyklose besimokantiems jaunuoliams, bet ir 9 mėnesius po studijų baigimo.

„Šis siūlymas susietas su tuo, kad būtų atidedama privalomoji pradinė karo tarnyba ne tik studijuojantiems studentams, bet ir 9 mėnesius po studijų baigimo, tam, kad jie galėtų stoti į aukštesnę studijų pakopą. Tai yra labai svarbu“, – plenarinių posėdžių salėje dėstė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

„Tai nepalies tiek daug jau studentų ir būsimųjų kariūnų, nes yra studijų progamų, kurios baigiasi pačioje kalendorinių metų pradžioje ir iki stojimo rudenį atsiranda tarpas, apie kurį mes čia ir kalbame. Pritardami šiam pasiūlymui, mes užtikriname, kad studentai, kurie nori tęsti studijas aukštesnėje pakopoje, nepatirtų nuostolio“, – jam antrino Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Nors trečiadienį šį klausimą svarstęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlė nepalaikyti siūlymo, plenarinių posėdžių salėje jam buvo pritarta.

Už „laisviečių“ pasiūlymą balsavo 55, prieš – 4, susilaikė – 36 parlamentarai.

Kitaip nei anksčiau, karo prievolės įstatymo pakeitimo pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal anksčiau galiojusią tvarką šaukimo amžius buvo 18–23 metai. 

Dar viena naujovė yra tarnybos laiko diferencijavimas – į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai būtų kviečiami 9 mėnesių periodui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti sutrumpinamas iki 6 mėnesių.

Tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia, pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą. Siekiama, į kariuomenę pritraukti daugiau specialistų, kurie po tarnybos būtų aktyviojo rezervo dalimi tam, kad ištikus krizei, specialių žinių turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.

Įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2026 metų. 

Rekomenduojami video