Trečiadienį Seime po svarstymo buvo pritarta Akcizų įstatymo projektui, pagal kurį siūloma suskystintų naftos dujų (SND) apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 13 eurų už toną.

Už tokį parlamentaro Andriaus Palionio siūlymą balsavo 59, susilaikė 41, „prieš“ 16 parlamentarų. Už visą įstatymo projektą po svarstymo balsavo 113, susilaikė 3, „prieš“ 1 parlamentaras. Galutinis balsavimas dėl viso projekto numatomas ketvirtadienį.

Vyriausybė siūlė taikyti 41 euro už toną tarifą, tačiau parlamentarai svarstymo stadijoje nubalsavo už dar mažesnį dydį.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika tvirtino, kad Vyriausybės siūlomas 41 euro tarifas yra per didelis bei ragino palaikyti kolegės Laimos Nagienės pasiūlymą bei nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą.

„Ūkininkų problemos buvo pamatytos, kai atvažiavo traktoriai į Vilnių, bet iki pat šiandien yra neišgirstos, nes argumentai yra negirdimi. Vyriausybė savo projektu bando pasakyti, kad 41 euras akcizas yra kažkoks gėris, 7 kartus mažiau nei buvo, bet nepasako, kad tai 41 kartą daugiau, negu buvo prieš naujus metus“, – trečiadienį Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė K. Mažeika.

 „Kviečiu pasižiūrėti į argumentus dėl 13,94 eurų, tai yra optimalu, konkurencinga aplinkinių šalių atžvilgiu ir tai pats optimaliausias sprendimas, įvertinant tas klaidas, kurios buvo padarytos iki šiol“, – tvirtino jis. Politikui pritarė ir siūlymo dėl 13,94 Eur/t SND akcizo autorė L. Nagienė, pažymėjusi, kad dabartinis Vyriausybės pasiūlymas „stokoja logikos“.

„Teikdami naują pataisą dėl 41 euro akcizo mes, net ir aiškinamajame rašte, rašome melagystę, kad Europos Sąjunga nuo 2024 metų panaikino lengvatos taršiam kurui, tačiau taip nėra. Siūlomi šiandien tarifo dydžiai yra vertintini kaip stokojantys logikos“, – kalbėjo parlamentarė. Galiausiai aplinkos ministras Simonas Gentvilas akcentavo, kad ūkininkai turėtų matyti aiškią perspektyvą, kaip jie galėtų transformuotis, tačiau to kelio nėra sukurta.

 „Visuomenė, kaip ir aš, svajoja, kad ūkininkai, kurie susirinko turbūt gražiausiai Europoje mitinguoti ir išreikšti savo demokratinę valią, turėtų aiškią perspektyvą kaip transformuotis. Mes visi žinome, kad reikia transformuotis, tačiau transformacijos kelio mes neturime“, – sakė S. Gentvilas.

 „Iš tribūnos turėtume kalbėti apie tai, ką darome, kad galėtume pasikeisti, nes žemės ūkis šiandien jaučiasi itin nesaugiai, turbūt nesaugiausiai tarp visų ekonominių sektorių“, – aiškino jis. 41 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir į dujų balionus pilstomoms SND, taip pat – kai šios dujos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms. Vyriausybės siūlymu, SND akcizų tarifas susidės iš 41 Eur/t pastoviosios dalies ir kintamos anglies dvideginio (CO2) dedamosios. Ją verslui siūloma pradėti taikyti nuo kitų metų liepos.

Aplinkos ministerija savo ruožtu yra pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.

 Pokyčius nuo 2025 m. numatančius CO2 dedamąją parlamentui siūloma svarstyti įprasta tvarka. ELTA primena, kad šiemet nuo sausio 1 d. įsigaliojo 304,1 Eur/t SND akcizas. Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimo priimtas naujas tarifas sukėlė didelį nepasitenkinimą. Sumažinti SND akcizą, be kita ko, reikalavo sausio 23–26 dienomis Vilniuje protestavę ūkininkai, degalinių tinklas „Jozita“ savo kasos čekiuose ėmė rašyti kritiką valdantiesiems. 

Be to, sausio pradžioje Lietuvos verslo ir pramonininkų konfederacijos paragino Vyriausybę „atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį“ konkurencingumui, šalyje įvedus gerokai aukštesnį SND akcizą nei regione. Dalis įmonių perėjo prie SND po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sumažinti tuomet itin išbrangusių gamtinių dujų vartojimą.