Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Savivaldybių užimtumo programų pinigai taškomi vėjais?

Savivaldybių įgyvendinamos užimtumo didinimo programos patyrė fiasko – tik nedaugelis jas baigusių bedarbių darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius. Po tokios Valstybės kontrolės ataskaitos pasipiktino ir savivaldos atstovai, ir Seimo nariai. Pastarieji ragina tokioms programoms dėti tašką, kad toliau nebūtų taškomi pinigai. O savivaldybių merai aiškina, kad ilgalaikius bedarbius turėtų čiūčiuoti Užimtumo tarnyba, nes savivaldybės nėra darbo vietų kūrėjos.

Vėl viešieji darbai

Savivaldybės nuo 2017 metų įgyvendina užimtumo didinimo programas, skirtas spręsti socialiai pažeidžiamų asmenų užimtumo problemas. Jos pakeitė viešųjų darbų programas, tačiau, kaip teigiama Valstybės kontrolės audito ataskaitoje, taikomos užimtumo priemonės iš esmės nepakito – ir toliau teikiamos laikino (1–6 mėn.) įdarbinimo dirbti nekvalifikuotą darbą paslaugos.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad įgyvendindamos užimtumo didinimo programas savivaldybės gali teikti įvairias socialinės įtraukties ir įsitvirtinimo darbo rinkoje paslaugas, bet apsiriboja laikinu įdarbinimu. Dažniausiai ilgalaikiai bedarbiai tvarko aplinką, valo gatves ir pan. Savivaldybėms ir seniūnijoms tai parankus būdas susitvarkyti viešąsias erdves. Tačiau Valstybės kontrolė pabrėžė, kad tokiomis priemonėmis nesiekiama ilgalaikės integracijos į darbo rinką.

2018 metais užimtumo didinimo programoms vykdyti buvo skirta 7,76 mln. eurų, bet į darbo rinką integravosi mažai asmenų. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodoma, kad pernai tik 27 proc. bedarbių, baigusių programą, įsidarbino (3 savivaldybėse – 0 proc.), o po 3 mėn. iš jų darbo rinkoje liko tik 6 proc. (13-oje – 0 proc.).

Programa neriboja

Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aušrinė Asanavičienė pabrėžė, kad Užimtumo didinimo programos apraše sudaromos visos sąlygos savivaldybėms apsispręsti, kokias priemones taikyti, kad tie žmonės lengviau integruotųsi ir išsilaikytų ne tik savivaldybių, bet ir atviroje darbo rinkoje.

„Programa neriboja savivaldybių, kokias paslaugas teikti, kaip tik skatina elgtis kūrybiškai, padėti tikslinėms grupėms. Dažniausiai ši programa orientuojama į ilgalaikius pašalpų gavėjus. Vienas iš jos tikslų – padėti neprarasti socialinių įgūdžių, bet nekvalifikuoto darbo teikimas nėra socialinių įgūdžių atstatymas“, – teigė valstybinė auditorė.

Valstybės kontrolieriai primena, kad prieš 5 metus Europos Sąjungos taryba kritikavo, jog viešieji darbai suteikia galimybę laikinai išspręsti nedarbo problemą, remia pajamas, tačiau nedidina paramos gavėjų galimybių įsidarbinti.

„Viešieji darbai daug metų buvo kritikuojami už savo neefektyvumą siekiant įtraukti žmones į darbo rinką. Ir dėl to, kad nėra teikiama papildoma pagalba. Galbūt tiems asmenims reikalinga psichologo, teisininko, priklausomybių įveikimo ar kitokia pagalba. To nėra, žmogus tiesiog įdarbinamas trumpalaikėms veikloms, dažniausiai sezoninėms, tai nesudaro tinkamų sąlygų jam išsilaikyti darbo rinkoje“, – aiškino A.Asanavičienė.

Valstybės kontrolės atstovė pastebėjo, kad yra ir gerų pavyzdžių, tiesa, jie reti. Alytaus miesto savivaldybė taikė 2 naujas priemones, skirtas neįgaliems asmenims. Negalią turintys miesto gyventojai buvo įdarbinti amatininkų dirbtuvėlėse, be to, jiems buvo teikiamos asmeninio asistento paslaugos.

„Taigi buvo savivaldybių, kurios orientavosi į tikrų socialinių įgūdžių atstatymą, bet didžioji dalis jų orientavosi į viešuosius darbus. Yra ir kitų gerų patirčių. Šiemet ministerijai inicijavus pilotinį projektą, finansuojamą iš tos programos lėšų, geros iniciatyvos pradėtos įgyvendinti Druskininkuose. Čia profesionalų komanda padeda įsidarbinti, išlikti ilgalaikėje darbo rinkoje tiems asmenims, kuriuos bandoma iš anksto nurašyti. Pasirodo, kad jiems galima padėti, tik reikia su jais dirbti, aiškintis priežastis, kodėl jie yra ilgalaikiai pašalpų gavėjai, ir pasistengti padėti jiems įveikti gyvenimo sunkumus“, – geras patirtis išskyrė A.Asanavičienė.

Neskyrė pašalpų įsidarbinus

Valstybės kontrolė taip pat pabaksnojo, kad savivaldybėse nepanaudojami turimi instrumentai, kurie skatintų ilgalaikius pašalpų gavėjus dirbti. Žinoma, kad didelė dalis pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo socialinės paramos sistemos. Štai pernai 46 proc. jų socialinę pašalpą be pertraukos gavo ilgiau nei metus. Ilgiau nei 5 metus su pertraukomis pašalpą gavo 36 proc. gavėjų.

Savivaldybės turėjo galimybę mokėti papildomą pašalpą asmenims įsidarbinus ir taip skatinti juos įsitraukti į darbo rinką, tačiau ja pasinaudota nedaug – 2018 metais tik apie 18 proc. asmenų gavo pašalpą (50 proc. socialinės pašalpos dydžio). Įsidarbinus ilgalaikiai pašalpų gavėjai galėjo pusmetį gauti socialinę pašalpą, o dabar ir visus metus.

Priežasčių, kodėl įsidarbinus nebuvo mokamos pašalpos, gali būti įvairių. Viena pagrindinių – žmonės nežino ir nėra tinkamai informuojami apie tokias galimybes. „Mūsų analizė parodė, kad savivaldybės nepakankamai aiškiai apie tai informuoja. Tiesa, kai kuriose savivaldybėse situacija buvo gera, pavyzdžiui, Elektrėnų savivaldybė mokėjo 100 proc. socialinių pašalpų įsidarbinant, bet buvo ir tokių savivaldybių, kur nemokėta nė vienos tokios pašalpos. Visas socialinės paramos teikimas – savivaldybių savarankiška funkcija, instrumentų yra, tik reikia efektyviai jas naudoti“, – konstatavo valstybinė auditorė.

Baksnojo į Užimtumo tarnybą

Valstybės kontrolės išvada, kad savivaldybių įgyvendinamos užimtumo didinimo programos yra neefektyvios, papiktino merus. Molėtų rajono savivaldybės mero Sauliaus Jauneikos manymu, reikėtų priekaištauti ne savivaldybėms, o Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri atsakinga už užimtumą ir yra išlaikoma valstybės.

S. Jauneika

„Visos kortos – jos rankose. Savivaldybės yra suinteresuotos, kad ilgalaikiai pašalpų gavėjai integruotųsi į ilgalaikę darbinę veiklą, bet mes nevykdome Užimtumo tarnybos funkcijų, nebent jas mums perduotų, taip pat – finansavimą“, – į Užimtumo tarnybą pabaksnojo meras.

Jis sakė nematantis nieko blogo, jeigu ilgalaikiai bedarbiai atlieka tam tikrus visuomenei naudingus darbus ir padeda vietos bendruomenėms prižiūrėti aplinką ir pan.

„Ką reiškia, kad savivaldybės nesusitvarko? Jeigu galime įdarbinti ir tam skiriamas dalinis finansavimas, turi atsirasti darbdavys, kuris žmogų po laikino įdarbinimo priimtų nuolatiniam darbui. Mes skelbiame viešą konkursą, dalyvauti gali bet kas, kai nedalyvauja, lieka mūsų įstaigos ir viešieji darbai“, – aiškino S.Jauneika.

Anot jo, ilgalaikės bedarbystės pavienėmis programos neįveiksi. „Matyt, visi įsivaizduojame, kas yra ilgalaikis bedarbis. Čia stinga sisteminio požiūrio. Dabar vienas programas įgyvendina Užimtumo tarnyba, kitas – savivaldybės. Kai keli dirba tą patį darbą, gauname ne tokį rezultatą, kokio norėtume. Važinėju po kaimus ir diskutuoju su žmonėmis, vienas iš opių klausimų – apie pašalpas. Žmonių nuomone, pašalpos skatina nedirbti“, – sakė Molėtų rajono meras.

Susitvarko viešąsias erdves

Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis sutiko, kad užimtumo didinimo programa pakeitė viešųjų darbų programą, bet esmė nepasikeitė. „Tai gerai ar blogai – kitas klausimas. Jeigu šios programos lėšomis nepasinaudoja verslo įmonės, galėsiančios įtraukti ilgalaikius bedarbius, mes nieko negalime padaryti, nes šio proceso nekontroliuojame. Tada tiems žmonėms lieka laikini darbai. Aišku, tai gal ir nelogiška, bet, kita vertus, gerai, jei seniūnai gali sutvarkyti viešąsias erdves ir padėti išspręsti tam tikras socialines problemas, nors ir trumpuoju periodu. Tačiau toje programoje yra apibrėžta, kuriam laikui žmogų galima priimti į darbą“, – argumentavo jis.

Edgaras Pilypaitis

Meras pabrėžė, kad savivaldybės nėra darbo vietų kūrėjos, jos tik vykdo priskirtas funkcijas. Jeigu valstybė priimtų kitokį sprendimą, pagal kurį šių lėšų nebūtų galima naudoti viešiesiems darbams, savivaldybėms tektų pasukti galvas, kaip išsiversti.

„Pašalpų mes sumokame tikrai daug, kam ir kiek, reikėtų tikrinti skaičius. Anksčiau buvo patvirtinta tokia politika: jeigu ilgalaikis bedarbis neįsidarbina per tam tikrą metų skaičių, jam mažinama bedarbio pašalpa. Tai skatino juos pasukti galvą, iš ko jie gyvens, kai negaus pašalpos. Bet pernai tokia tvarka buvo nutraukta“, – apie ydingą valstybės socialinę politiką kalbėjo E.Pilypaitis.

Pinigų mėtymas

 dagys

Rimantas Jonas Dagys,

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, Mišrios Seimo narių grupės narys

Tai pinigų mėtymas vėjais. Jeigu šios programos įsidarbinimo efektyvumas – tik 6 proc., būtų logiška manyti, kad tiek įsidarbintų ir be jos. Taigi užimtumui didinti skirti pinigai visiškai nepasiteisino, tad reikia peržiūrėti šią programą. Jeigu ji iš esmės nebus pakeista, nėra prasmės jos tęsti. Sukišome biudžeto pinigus, iš dalies ji buvo finansuojama ir ES lėšomis. Ar čia nėra tik paprasčiausias pinigų „įsisavinimas“?

Tokios užimtumo programos turėtų būti finansuojamos pačių savivaldybių lėšomis, gal tada ir rezultatai būtų kitokie. Savo pinigų savivaldybės taip lengvai nemėtytų.

Prisiminkime programą „Atrask save“, kuriai buvo skirti dešimtys milijonų eurų. Nors ji buvo labai kritikuota, niekas jos taip ir nesustabdė. Man regis, ji iš viso nedavė jokios naudos, bet dėl kažkokių politinių užgaidų buvo įgyvendinama.

Mano vertinimu, tokios mistinės motyvacinės programos yra neadekvačios mūsų turimam pinigų kiekiui. Tai skandinaviška praktika, ten gausu socialinių programų, socialinei sričiai skiriama žymiai daugiau lėšų. O mūsų galimybės ribotos, bet lėšas mes išbarstome. Tai kertasi su sveika logika.

Nepasiekia tikslo

Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktos išvados akivaizdžiai parodo, kad sprendžiant labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų integracijos į darbo rinką problemas, savivaldybių įgyvendinamos užimtumo didinimo programos nepasiekia tikslo, nes nedirbantiems asmenims dažniausiai teikiamos vienodos paslaugos, tačiau nebūtinai jiems reikalingiausios, neužtikrinančios integracijos į darbo rinką tvarumo.

Ministerijos nuomone, siekiant užtikrinti socialiai pažeidžiamų asmenų integraciją į darbo rinką, svarbu, kad savivaldybių ir Užimtumo tarnybos teikiamos socialinės ir darbo rinkos paslaugos būtų koordinuotos, integruotos, nuoseklios ir papildančios viena kitą bei teikiamos atsižvelgiant į individualius bedarbio poreikius. Turi būti stiprinamas savivaldybės ir Užimtumo tarnybos bendradarbiavimas bei lankstumas organizuojant socialinių ir darbo rinkos paslaugų teikimą, leisiantį užtikrinti siūlomų priemonių prisitaikymą prie konkrečios situacijos.

Atsižvelgiant į tai, nuo 2019 sausio 1 d. šešiose savivaldybėse (Alytaus miesto, Akmenės rajono, Druskininkų, Pagėgių, Panevėžio miesto ir Šilutės rajono savivaldybėse) pradėtas įgyvendinti pilotinis projektas – Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis. Vienas pagrindinių tikslų – palengvinti ilgą laiką nedirbusių asmenų perėjimą nuo nedarbo prie užimtumo darbo rinkoje.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. planuojama Europos socialinio fondo lėšomis tęsti atitinkamo projekto vykdymą tose pačiose savivaldybėse. Taip pat, nuo 2020 m. sausio 1 d. skiriant ir valstybės biudžeto lėšas, ketinama į analogišką veiklą įtraukti ir daugiau savivaldybių (6–10).

Bendrai piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti 2018 m. išleista 105,8 mln. eurų, o šiai paramai (socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms) teikti nepanaudotus 117,5 mln. eurų savivaldybės panaudojo kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti.

Vidutiniškai per vieną 2018 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 71,21 tūkst. asmenų (2,55 proc. visų Lietuvos gyventojų), 2019-ųjų pirmąjį pusmetį – 70,8 tūkst. asmenų (2,53 proc. visų gyventojų).

Vidutiniškai per vieną 2018-ųjų mėnesį būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas gavo 122,6 tūkst. asmenų (4,39 proc. visų gyventojų), 2019-ųjų pirmąjį pusmetį – 120,2 tūkst. asmenų (4,3 proc. visų gyventojų).

 

SADM informacija

Rekomenduojami video