Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Savaitė be moksleivių patyčių prieš... mokytojus

Lietuvoje jau ne pirmus metus vieną savaitę mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose organizuojami renginiai, skatinantys įvairiomis formomis kovoti su patyčiomis, išgyvendinti jas iš kasdienybės. Ši savaitė taip ir vadinama – „Savaitė be patyčių“, šiemet ji vyksta kovo 20–26 dienomis. Akcijos renginiai skirti moksleiviams. Tačiau jau vis garsiau pedagogai liūdnai juokauja, kad tai yra bent viena savaitė, per kurią jie viliasi patys išvengti paauglių patyčių.

Antausis tualete

Ir tokios pedagogų mintys nėra iš piršto laužta sensacija. Pastarojo laiko skandalingi faktai parodė, kad moksleiviai, žinodami savo teises, bet užmiršę (?) savo pareigas elgtis tinkamai, su dideliu triukšmu išvarė iš darbo ne vieną mokyklos direktorių!

Neseniai taip nutiko dabar jau buvusiam Pajiešmenių pagrindinės mokyklos (Pasvalio r.) direktoriui Ervydui Macaičiui. Patyręs pedagogas nuskambėjo per visą Lietuvą, kai mokykloje ranka trenkė per veidą moksleiviui, kuris jį mokyklos tualeto patalpoje tyčia aptaškė vandeniu nuo klozetams valyti skirto šepečio. Iki šiol neaišku, koks tas vanduo buvo – švarus, kaip savo tėvams vėliau pasakojo moksleivis, ar iš klozeto ištrauktas, kaip įsitikinęs direktorius, tačiau suprasti pedagogo staigų įtūžį turbūt galima – juk tualeto kabinoje švaraus vandens lyg ir nebūna, o tuo šepečiu krapnota per kabinos viršų, kai kitapus durų stovėdamas į jas beldė direktorius. Pedagogas siekė išsiaiškinti, ką tualeto patalpoje veikia moksleiviai, nuolat zuję pro duris iš jo į koridorių ir atgal.

Po to antausio direktorius labai išgyveno, atsiprašė moksleivio, susitiko su jo tėvais, tačiau laiko sugrąžinti atgal jis jau negalėjo – dėl smurto prieš mokinį buvo atleistas iš darbo.

Mokinys nekaltas

Pastaruoju metu, kai net ir šalies politikai užsimojo išguiti bet kokį smurtą iš kasdienybės, nes vos spėjama skaičiuoti vis naujas smurto aukas, ši tema yra itin aktuali. Jeigu minėtas direktorius būtų skėlęs antausį moksleiviui prieš metus ar dar anksčiau, turbūt jokio skandalo nebūtų buvę. Tačiau šis įvykis pataikė „ant bangos“, todėl pedagogas ir buvo nuskalpuotas. Pasvalio rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad smurto faktu ir nesuvaldytais nervais rajoną išgarsinęs direktorius E. Macaitis toliau nebegali eiti direktoriaus pareigų.

Pats E. Macaitis linkęs ir dabar kartoti, kad joks smurtas nepateisintinas, tačiau tą nelemtą kartą jis tiesiog žmogiškai sutrikęs, kai tik pajutęs esą fekalijų lašus ant veido, akinių, drabužių, ir todėl nevalingai pakėlęs ranką prieš išdykavusį moksleivį. Anot E. Macaičio, ir tai ne pirmas atvejis, kai mokytojas priverstas jaustis nesaugiai prieš mokinį, o priemonių, kad jaustųsi saugiai, nėra.

Štai šį direktorių „suvalgęs“ moksleivis liko nenubaustas už chuliganišką elgesį, nes tai esą buvęs tik žaidimas, be to, mokinys nematęs, kad už durų – direktorius. Tarsi ant savo bendramokslių tą tualeto šepetį būtų galima kratyti! Vis dėlto tas moksleivis turbūt jaučia savo kaltę, nes netrukus po incidento perėjo į kitą mokyklą.

Karjeros pabaiga

Turbūt logiška, kad kyla klausimas, kas užaugs iš tokių vaikų, kurie jaučiasi nebaudžiami? Kur, anot to paties E. Macaičio, atsidurs pedagogų bendruomenė? Juk tokių įvykių yra ne vienas, o po moksleivių pergalės gali būti dar daugiau.

Štai kitas nesenas pavyzdys – iš Mokolų pagrindinės mokyklos (Marijampolės sav.). Joje irgi pergalę prieš mokytoją – direktorių Sigitą Virbicką – švenčia penktokė (11 m.). Šis pedagogas nubaustas dvigubai – ir iš darbo atleistas, ir teismo paženklintas.

Marijampolės apylinkės teismas nustatė, kad S. Virbickas mokykloje per konfliktą sukėlė fizinį skausmą mažametei moksleivei. Už tokius nusikaltimus paprastai baudžiama bauda arba areštu, arba įkalinimu iki 2 metų. Net 37 metus mokytoju dirbusį S. Virbicką nuo teistumo išgelbėjo jo žmona, taip pat pedagogė – ji oficialiai laidavo (kaip leidžia įstatymas), kad sutuoktinis visus metus elgsis tinkamai, bus jos prižiūrimas. Todėl dėl smurto kaltu pripažintas S. Virbickas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutraukta. Bet jis teismo įpareigotas sumokėti 376 eurus į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir 200 eurų – mokinukės motinai, nes ši dėl skandalo turėjo tiek išlaidų advokatui. Ir dar viena baudžiamoji priemonė skirta S. Virbickui – jam uždrausta dirbti švietimo įstaigose 4 metus. Taip suvaržytas šio pedagogo gyvenimas, likus vos keleriems metams iki jo pensinio amžiaus.

Mokytojas šio nuosprendžio neskundė – su viskuo sutiko, nes nenori nei daugiau viešumo, nei kitokių vargų. O iš darbo jis atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (be jokios išeitinės kompensacijos).

Penktokė – didvyrė?

Tuo metu penktokė, prieš kurią tuometis direktorius smurtavo, anot kalbintų šios mokyklos pedagogų, jaučiasi puikiai, nes per incidentą jai nebuvo sutrikdyta sveikata, niekas jos nebaudė ir už nederamą elgesį, kuris tuokart išprovokavo direktorių, fizinio lavinimo mokytoją, smurtauti.

Maža to, mokytojus pasiekė kitų moksleivių kalbos, kad ta pati mergaitė neva tariasi – juokais ar rimtai – su keliais savo bendraminčiais, „kurį mokytoją dabar reikia išėsti“. „Po tiek dėmesio jai mergaitė jaučiasi kaip didvyrė!” – savo nuomonę „Akistatai“ pasakė viena šios mokyklos moksleivė.

O tas incidentas mokykloje, persirengimo kambaryje, įvyko dėl to, kad kelios moksleivės gerokai vėlavo į S. Virbicko pamoką, todėl mokytojas ėjo jų ieškoti į persirengimo kambarį. Mokinės, jį pamačiusios, užsidarė duris ir jas laikė. S. Virbickas jėga atidarė duris ir sugriebė, kaip jam atrodė, neklaužadą penktokę už ausies, paskui už kaklo, pastūmė veidu į sieną, tempė, mergaitei priešinantis, į koridorių, o sporto salėje dar kartą tempė sugriebęs už rankos – jau iš salės.

Mokytojas buvo labai supykęs, kad negali normaliai vykti pamoka. Tai jam kainavo liūdnai apvainikuotą pedagogo darbo pabaigą.

Teisme S. Virbickas teigė esąs prieš smurtą, tačiau tuo metu nebesusivaldęs.

Ir „Akistata“ yra kategoriškai prieš smurtą, tačiau problema yra ta, kad niekaip nerandama atsakymo, kaip išvengti moksleivių patyčių, kurios išprovokuoja su vaikais dirbančiųjų smurtą, kad ir nežymų.

Įstatymų spragos

Kybartų vaikų globos namų (Vilkaviškio sav.) direktorė Aldona Vieraitienė „Akistatai“ teigė, kad reikia pataisų kai kuriuose įstatymuose, jog nepilnamečiai irgi būtų drausminami oficialiai. Mat jeigu paauglys neturi 14 metų, jis atsakomybės už padarytus nusikaltimus išvengs, o už kai kuriuos gali atsakyti tik nuo 16 metų. Vaikai tai žino ir tuo naudojasi – kai kurie, kol leidžia jų amžius, niekaip nesutramdomi, nes nieko nebijo.

Direktorė sakė, kad didžioji dauguma yra puikūs, motyvuoti, tikslo siekiantys globotiniai, bet „yra saujelė – 9, kurie nenori, kad mes, suaugusieji, jiems padėtume“. Negelbsti nei pokalbiai, nei prevencijos priemonės, nei svarstymai komisijose, nei laikinas pagyvenimas griežtesnio režimo įstaigose.

Nepaklusnieji globotiniai dažnai įžeidinėja socialines darbuotojas, neklauso jų pamokymų, nevengia ir smurtauti. Prieš kurį laiką vienas 14-metis taip spyrė darbuotojai į petį, kad dėl šios traumos moteriai prireikė gydytis 3 savaites. O kaltininkas – nebaustinas, nes per jaunas pagal baudžiamuosius įstatymus!

Anot A. Vieraitienės, kai kurie paaugliai, ko gero, naudojasi tuo, kad viešojoje erdvėje labai daug kalbama apie baustiną suaugusiųjų smurtą prieš vaikus, tad išvadas padaro savotiškas: štai vienas berniukas darbuotojai, kuri su juo taikiai kalbėjo auklėdama ir draugiškai uždėjo ranką ant peties, iškart piktai mestelėjo: „Nuimkite ranką, nes apkaltinsiu seksualiniu priekabiavimu!“

„Vaikai žino įstatymus, bet jų neprisitaiko sau, žino savo teises, bet perlenkia lazdą, žino ir savo pareigas, bet į jas dažnai spjauna“, – teigė direktorė.

Įžūlūs paaugliai

Kol suaugusieji vis dar sprendžia, kaip išguiti smurtą iš mūsų gyvenimo, ir didesnis dėmesys skiriamas suaugusiųjų smurtui prieš vaikus, šie aktyviai smurtauja prieš tėvus, globėjus (kasdien rodo policijos įvykių suvestinės), prieš socialinius darbuotojus (neseniai keturios Avikilų globos namų (Marijampolės sav.) paauglės, supykusios, kad vienai jų tuo metu neleista naudotis kompiuteriu, patalpose iškūlė 6 langus, sudaužė indus ir šviestuvą), o savo mokytojus įskundžia policijai net ir dėl to, kad išvijo iš pamokos esą per stipriai suėmę už rankos.

Žinoma, smurtauti prieš vaikus negalima – nei psichologiškai, nei fiziškai, to išvis neturi būti nei šeimoje, nei mokykloje, nei gatvėje, tačiau ir vaikai turi suprasti, kad ir jiems yra deramo elgesio taisyklės, kad būtina pagarba, ir panašiai.

Apie tai ir kalbama „Savaitės be patyčių“ renginiuose, tik liūdna, jog tokiuose renginiuose, kaip visada, dalyvauja dažniau tik vaikai, kurie neturi elgesio problemų.

 

Irena ZUBRICKIENĖ

 

Rekomenduojami video