Kiekvienų metų sausio pirmoje pusėje paskelbiami šaukiamų į privalomąją karo tarnybą jaunuolių sąrašai. Lietuvoje realybė tokia, kad tik labai maža dalis pašauktųjų vis dėlto galiausiai į kariuomenę patenka ir įveikia karo pagrindų kursą, trunkantį devynis mėnesius. Dažniausiai nuo karinės tarnybos išsisuka sergantys psichikos ligomis (arba jas įtikinamai simuliuojantys), taip pat turintys ir kitokių susirgimų. O galintys tarnauti ir vengiantys tai daryti užsidirba ne tik solidžias baudas, bet ir teistumą. Nuo prievolės tarnauti neatleidžiami ir jau daugybę metų užsienyje gyvenantys tautiečiai. Tačiau yra atvejų, kai ir tinkamas kariuomenei jaunuolis gali būti atleistas nuo privalomos karinės tarnybos.

Apie tūkstantį ateina savanoriškai

Kaip informavo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovai, į 2023 metų karo prievolininkų sąrašą buvo įrašyti 32 322 karo prievolininkų, iš jų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą buvo pašaukti 2 506 karo prievolininkai.

Kitą dalį užpildė karo prievolininkai, pareiškę norą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, neįrašyti į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą.

Taigi iš viso pernai pašaukta buvo 3,7 tūkst. jaunuolių, atlikusių karo prievolę.

Tuo tarpu Kėdainiuose skaičiai džiugina labiau – pernai sąrašuose atsidūrė 436 jaunuoliai, pašaukti buvo 98. Užpernai karo prievolę atliko 152 jaunuoliai.

Šiais metais sąrašuose atsidūrė 372 jaunuoliai, kiek jų tiksliai atliks privalomąją karinę tarnybą, dar nėra žinoma.

Tiesa, Lietuvos kariuomenė informavo, kad net penktadalis jaunuolių po privalomosios pradinės karo tarnybos nusprendžia savo ateitį sieti su karyba ir pasuka profesionalaus kario keliu.

Trečdalis šaukimus gauna gyvendami užsienyje – reaguoti privalo

Lietuvos kariuomenė taip pat informavo, kad gana solidi dalis į sąrašą patekusių jaunuolių gyvena užsienyje.

2023 metais iš viso karo prievolininkų sąrašo deklaravę gyvenamąją vietą užsienyje sudarė 33 proc., 2024 metais yra 27 proc. jaunuolių.

Kėdainių karo prievolės ir komplektavimo poskyrio duomenimis, šaukimus į kariuomenę gavo apie 10 proc. krašto jaunuolių, deklaravusių savo gyvenamąją vietą užsienio šalyje.

Tiesa, tai, kad asmuo gyvena užsienyje, jo neatleidžia nuo pareigos Tėvynei. Dėl to net ir tie, kurie deklaravo savo gyvenamąją vietą svečioje šalyje, turi pasitikrinti, ar nėra įtraukti į karo prievolininkų sąrašus, o radę savo pavardę, privalo susisiekti su karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teritoriniu padaliniu. To nepadarius laukia nemenki nemalonumai.

Vengiantiems tarnybos kariuomenėje – ir baudos, ir teistumai

„Jeigu karo prievolininkas iki jam nurodytos datos nesusisiekia, jam gali būti pradedama administracinė teisena ir gali būti paskirta piniginė bauda nuo 60 iki 210 eurų.

Už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą gali būti paskirta bauda nuo 280 iki 450 eurų, pažeidimams kartojantis, už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą – gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų“, – akcentuoja Lietuvos kariuomenė.

Svarbu ir tai, kad baudos gali būti skiriamos už akių, o sumokėjus baudą karo prievolė niekur nedingsta.

Priežastys, dėl kurių karo tarnyba gali būti atidėta

Kai kuriais atvejais jaunuoliai, patekę į šauktinių sąrašus, savo tarnybą gali nukelti vėlesniam laikui.

Pagal Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalį jaunuoliams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, studijuoja aukštojoje mokykloje, yra teisti, turi vidaus tarnybos pareigūno statusą ir pan., galima karo tarnybą atidėti vėlesniam laikui.

„Karo prievolininkai, kuriems privalomoji karo tarnyba yra atidėta, į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą nėra įrašomi, tačiau karo prievolininkai, kuriems minėtos ar kitos svarbios aplinkybės paaiškėjo įrašius į karo prievolininkų sąrašą, jiems tarnyba gali būti atidedama individualiai einamųjų metų eigoje.

Tokiu atveju dažniausiai tarnyba atidedama dėl studijų ar darbo užsienyje, šeimyninių aplinkybių ar kitų asmeninių priežasčių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis ir dėl kurių kiltų žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Šias aplinkybes vertina speciali komisija“, – aiškino kariuomenės atstovai.

Plokščiapadystė nebemadinga, dabar pusė jaunuolių psichiškai nestabilūs

Visais laikais buvo norinčių išsisukti nuo šaukimo į kariuomenę. Jei anksčiau būdavo populiaru staiga tapti plokščiapėdžiu, dabar gi, atrodo, jaunuoliams dažnu atveju nesveikuoja ne kūnas, o siela.

„Karo prievolininkas, įrašytas į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, privalo nurodytu laiku atvykti pasitikrinti sveikatos į Karinę medicinos ekspertizės komisiją, kuri įvertina jo sveikatos būklę ir priima nutarimą dėl tinkamumo karo tarnybai.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad atliekant medicinos ekspertizę, individualiai tikrinama bei vertinama kiekvieno karo prievolininko sveikatos būklė: vykdomas objektyvus ištyrimas, atliekami laboratoriniai tyrimai, susipažįstama su karo prievolininko susirgimų ir ligų istorija. Dažniausiai karo prievolininkai pripažįstami netinkamais tarnybai dėl nustatytų psichikos sutrikimų, vidaus, širdies ir kraujagyslių ligų“, – sako pašnekovai.

Kaip nurodė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, iš visų pašauktų jaunuolių, kurie pripažįstami netinkamais tarnybai dėl sveikatos priežasčių, apie pusę atvejų sudaro psichikos sveikatos problemos.

Tačiau čia iškyla klausimas – jei asmuo yra laikomas netinkamu karo tarnybai dėl psichologinių problemų, kodėl jis gali būti tinkamas, tarkime, vairuoti automobilį? Juk automobilis, valdomas nestabilaus asmens, yra kuo tikriausias ginklas, galintis pražudyti ne vieną gyvybę.

„Čia yra vieta simuliavimui. Ne vieną kartą teko girdėti ir tokie faktai žinomi, kai jaunuoliai atvažiuoja su BMW į medicininę komisiją, pereina tą komisiją, yra pripažįstami turintys psichikos problemų ir tada išvažiuoja su tuo BMW. Tai gal kažką reikėtų padaryti, kad tas žmogus, jeigu jis netinkamas karinei tarnybai dėl psichikos problemų, tai gal jam negalima duoti ir vairuotojo pažymėjimo?“ – sako buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Dėl to valdininkai jau svarsto galimybę griežtinti būtent šią sritį ir, jei sąrašuose esantis jaunuolis įvertinamas kaip negalintis atlikti karo tarnybos dėl psichinių bėdų, jam būtų anuliuojamas arba neišduodamas ir vairuotojo pažymėjimas.

Tokia priemonė veiktų ir prevenciškai vairuojantiems jaunuoliams, ir kaip atgrasymo priemonė vyrukams neapsimetinėti nestabiliais, kai juos tiria dėl tinkamumo kariuomenei.

Kas verčia jaunuolius simuliuoti ligas? Ogi tai, kad asmenys, kurie pripažįstami netinkami kariuomenei dėl sveikatos, nuo tarnybos atleidžiami visam laikui ir pakartotinių šaukimų nebegauna.

Netinkamos sveikatos jaunuoliai kariais būti negali

Tiesa, veikiausiai būna situacijų, kai karo prievolę jaunuolis atlikti nori, tačiau jo sveikata nespindi. Ir nebūtinai psichologinė – žmogus, turintis vidaus, širdies, kraujagyslių ligų, taip pat pripažįstamas, kaip netinkamas kariuomenei. Tokie žmonės, net jei ir nori, į kariuomenę nėra priimami – net kažkokioms netiesioginėms pareigoms.

„Karo prievolininkai, pagal sveikatos būklę pripažinti netinkamais karo tarnybai, negali atlikti tikrosios karo tarnybos. Tačiau visi Lietuvos piliečiai, savanoriškai gali prisijungti prie organizacijų, kurių veikla yra susijusi su krašto apsaugos sistemos stiprinimu ir visuomenės parengimu gynybai, jaunimo ugdymu ir pilietiniu, patriotiniu auklėjimu.

Viena jų, plačiai žinoma yra  Lietuvos šaulių sąjunga – tai valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija veikianti pagal Lietuvos Respublikos Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą statutą“, – išeitį siūlo Lietuvos kariuomenė.

– Privalomoji karinė tarnyba trunka 9 mėnesius.

– Į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami 18–23  metų amžiaus vaikinai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems privalomoji karo tarnyba nėra atidėta.

– Į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami ir 23–26 metų amžiaus vaikinai, kuriems tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.

– Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai 9 mėnesių laikotarpiu  gauna pilną valstybės išlaikymą: apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai.

– Kiekvieną mėnesį nuolatinę privalomąją pradinę tarnybą atliekančiam kariui mokama 253 eurų išmoka buitinėms išlaidoms padengti.

– Kiekvieną mėnesį kaupiama išmoka, priklausanti nuo tarnybos vertinimo, kuri išmokama kariui pilnai atlikus tarnybą, kurios dydis gali siekti iki 2 570 eurų.