Yra manančių, kad už prezidentūros ir socialdemokratų Vyriausybės užsispyrimo tęsti konservatorių politiką Baltarusijos atžvilgiu slypi ES paramos baltarusių opozicijai įsisavinimo pramonės interesai. Nebus priešo – nebus ir pinigų.

Žaibuoja be perkūnijos

Seniai nebuvo tokio pavasario. Žaibuoja vis dažniau, akivaizdu, kad politinis klimatas keičiasi. Ar į gera, ar į bloga, dar sunku pasakyti, bet veriančio aiškumo akimirkos, kai žaibo šviesoje lyg rentgeno nuotraukoje išvystame vidinius Lietuvos gyvenimo kontūrus, viską galvoje verčia aukštyn kojomis. Plykst! – valstybės tarnyboje metų metais šeimininkauja organizuota kriminalinė gauja, operuojanti milijonais grynųjų ir aukso lydiniais. Plykst! – du buvę premjerai, tokie nepakantūs korupcijos apraiškoms, po kratų gilinasi į prokurorų jiems pareikštus įtarimus. Plykst! – perskilo hibridinių atakų oro balionais paslaptis: jas rengė ne kruvinas Baltarusijos režimas, o mūsų pačių policininkai ir pasieniečiai, globojami aukštų, gal ir generoliškų, antpečių Vilniuje. Plykst! – į tamsias interneto gelmes paniro valstybės skaitmeniniame seife saugoti Registrų centro duomenys, išpumpuoti prisijungus per Vidaus reikalų ministerijos tarnybos paskyrą. Tokios rentgeno nuotraukos jau verčia spėlioti, ar korupcijos metastazių suėstas pacientas dar gyvas, ar visgi matome radiologinių tyrimų duomenis, surinktus per autopsiją po to, kai valstybės organizmas išleido paskutinį kvapą.

O žaibuoti nenustoja. Tik – keistas dalykas – žaibai jau blykčioja tyloje, jų kažkodėl nebelydi valdžiasklaidos grumėjimas. Galima suprasti: kai po eilinio žaibo kirčio visiems prieš akis iškilo nuo pašalinių akių paslėptas per Lietuvą iš Vakarų nutiestas paramos Baltarusijos opozicijai pinigotiekis, kažkam, matyt, tiesiog pritrūko žodžių. Ne juokas – prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos apgaulingos apskaitos europarlamentaro, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo vadovautame „Teisės ir demokratijos centre“. Tiesa, jis pats mano, kad pareigūnai tiesiog atliks centro buhalterinę patikrą ir viskas esą tuo ir pasibaigs. Labai tikėtina, nes prieš porą metų pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame taip pat figūravo ši viešoji įstaiga, prokuratūra nutraukė.

Generalinės prokuratūros atstovų teigimu, šįkart tyrimas pradėtas gavus Europos Parlamento nario Petro Gražulio bei Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio prašymus ištirti šiuo metu nebeveikiančios viešosios įstaigos „Teisės ir demokratijos centras“ veiklą dėl galimai neteisėto valstybės bei paramos lėšų panaudojimo 2021–2025 metais.

Europarlamentaras P.Gražulis aiškina kreipęsis į Generalinę prokuratūrą prašydamas ištirti ir įvertinti, ar D.Žalimas nepadarė nusikaltimo galimai netinkamai panaudodamas gautą 200 tūkst. eurų finansavimą.

„Vakar į mane kreipėsi „Baltarusijos demokratų forumo“ valdybos pirmininkas, buvęs kandidatas į Baltarusijos Respublikos prezidentus dr. Valerijus Cepkala ir pateikė informaciją apie buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, dabar Europos Parlamento nario, D.Žalimo galimą piktnaudžiavimą netinkamai panaudojant gautą finansavimą, beveik 200 tūkst. eurų, kurie turėjo būti skirti teisinei pagalbai Baltarusijos opozicijai, tačiau Baltarusijos opozicijos atstovai teigia jokios D.Žalimo teikiamos pagalbos nesulaukę“, – P.Gražulį citavo Elta.

Pasak jo, buvo viešai skelbiama, kad D.Žalimas vykdo teisinę pagalbą ir ekspertinį darbą, susijusį su žmogaus teisių klausimais Baltarusijoje. Tam tikslui ir gavo tuos kelis šimtus tūkstančių eurų iš įvairių ES ir Lietuvos fondų. Kadangi, P.Gražulio teigimu, Baltarusijos opozicijos atstovai jį informavo nei matę, nei girdėję apie jokią D.Žalimo veiklą jų labui, jiems esą kyla labai pagrįstų įtarimų, kad veikla galėjo būti fiktyvi, o įstaiga tebuvo būdas gauti ir įsisavinti pinigus.

„Kaltinimai rimti“

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokie įtarimai per menki galimam naujo politinės korupcijos trilerio siužetui. Juk įvardyta suma, dėl kurios kyla „pagrįstų įtarimų“, tėra lašelis visos Vakarų finansinės paramos Baltarusijos opozicijai srauto. Skelbiama, kad nuo 2020 m. ES ir Jungtinės Valstijos Baltarusijos pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir demokratinei opozicijai remti iš viso perpumpavo daugiau nei 300 mln. eurų. Dalis šio srauto atkeliavo per Lietuvą nutiestu magistraliniu pinigotiekiu, kurio atšakos per Užsienio reikalų ministeriją (URM) ir kitas valstybės institucijas buvo nukreiptos į keliolikos nevalstybinių organizacijų, vykdančių paramos Baltarusijos opozicijai projektus, vamzdyną.

Net jeigu vienoje iš jų būtų aptikta nedidelė sklendelė, iš dalies sustabdžiusi tikslinio finansavimo srautą ir nukreipusi jį kita kryptimi, gal net kažkieno asmeniniam daržui palaistyti, ar dėl to valdžiasklaidoje būtų įsivyravusi tokia kurtinanti tyla? Gal už viso to slypi kai kas daugiau? Gal čia ne kurios pavienės sklendės, o viso magistralinio pinigotiekio problema? Gal Baltarusijos opozicijos atstovų spaudimo neatlaikęs vamzdynas pratrūko silpniausioje vietoje – D.Žalimo vadovautame „Teisės ir demokratijos centre“, šitaip atkreipęs dėmesį į viso pinigotiekio būklę? Gal ima aiškėti, kad juo perpumpuoti milijonai, kelis dešimtmečius stiprinę lietuvišką paramos Baltarusijos opozicijai perdirbimo pramonę, tiesiog susigėrė į visokiausių akcijų, konferencijų, seminarų ir kitų neva demokratiją kaimyninėje šalyje stiprinančių „priemonių“ smėlį, užuot pasiekę tuos, kam pirmiausia ir buvo skirti?

Kad tokie įtarimai pagrįsti, o aptikti buhalterinės apskaitos pažeidimai galėtų peraugti į kriminalinės atsakomybės siužetą ar net taptų tarptautinio politinio trilerio apie Lietuvoje galimai grobstytą Vakarų finansinę paramą Baltarusijos opozicijai pagrindu, netiesiogiai patvirtina ir prezidento Gitano Nausėdos reakcija. „Manau, kad pirmiausiai tarnybos turi dirbti savo darbą, tai aš šį atvirą laišką ir persiunčiau Generalinei prokuratūrai. Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaltinimai rimti. Juo labiau kad kaltinimai yra nukreipti į mūsų europarlamentarą, poną Žalimą“, – žurnalistams sakė G.Nausėda.

Kadangi prezidento paminėtas atviras laiškas valdžiasklaidos nesudomino ir buvo pasitenkinta tik pačiu prokurorų pradėto ikiteisminio tyrimo faktu, verta pasidomėti tokio nesusidomėjimo priežastimi.

Kur dingo pinigai?

Pasirodo, į prezidentą atviru laišku kreipėsi Baltarusijos opozicijos organizacijos „Baltarusijos demokratų forumas“ valdybos pirmininkas dr. V.Cepkala, buvęs Baltarusijos ambasadorius JAV, kandidatas į prezidentus 2020 metų rinkimuose, prieš 3 metus Baltarusijoje už akių nuteistas 17 metų kalėti, ir generalinis sekretorius Dmitrijus Bolkunecas. Jie mūsų valstybės vadovui viešai uždavė esminį klausimą.

„Remiantis viešais Europos Komisijos pareiškimais, ES skyrė apie 200 mln. eurų demokratinėms iniciatyvoms, pilietinei visuomenei, politiniams kaliniams, nepriklausomai žiniasklaidai ir žmogaus teisių projektams, susijusiems su Baltarusija, remti. Jungtinės Amerikos Valstijos papildomai skyrė apie 180 mln. JAV dolerių panašiems tikslams. Lietuva tapo vienu pagrindinių šio finansavimo administravimo ir paskirstymo centrų. Tačiau po kelerių metų visuomenė vis dažniau užduoda paprastą klausimą: kur dingo šie pinigai, kas kontroliavo jų paskirstymą ir kokie buvo realūs rezultatai?

Situacija Baltarusijoje nepagerėjo. Represijos sustiprėjo. Tūkstančiai žmonių buvo suimti. Nepriklausoma žiniasklaida šalyje buvo sunaikinta. Baltarusija vis labiau įtraukiama į karą. Daugelis Baltarusijos piliečių prarado namus, darbą, turtą, sveikatą ir šeimas. Tuo pačiu metu užsienyje aplink Baltarusijos temą susiformavo ištisa finansinė ir politinė infrastruktūra, veikianti demokratijos, žmogaus teisių ir paramos Baltarusijos žmonėms vardu, tačiau neturinti pakankamos viešos atskaitomybės“, – rašoma atvirame laiške.

„Baltarusijos demokratų forumo“ vadovų teigimu, tuo pat metu, kai buvę politiniai kaliniai bandė atkurti savo gyvenimą po kankinimų ir įkalinimo, kai sulaikytųjų šeimos rinko pinigus advokatams ir vaistams, o vienišos motinos, pabėgusios iš Baltarusijos dėl represijų, stengėsi išmaitinti savo nepilnamečius vaikus užsienyje, tam tikri asmenys, susiję su Lietuvoje veikiančiomis su Baltarusijos tematika susijusiomis struktūromis, regis, pelnėsi iš pačios sistemos, sukurtos tariamai padėti šioms aukoms.

„Daugelis Baltarusijos piliečių nuoširdžiai tikėjo, kad Lietuvos politikai padeda Baltarusijai vadovaudamiesi solidarumu, demokratinėmis vertybėmis ir moraline atsakomybe žmonėms, kenčiantiems nuo represijų. Tačiau vis dažniau kyla rimtų nuogąstavimų, kad dalis šios sistemos galėjo virsti uždaru grantų, atlyginimų, konsultacinių sutarčių, politinės įtakos ir tarptautinėmis lėšomis finansuojamos veiklos tinklu be skaidrumo ir pakankamos atskaitomybės.

Ši situacija daro milžinišką žalą ne tik finansine, bet ir politine bei moraline prasme. Ji griauna pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, diskredituoja pačią tarptautinio solidarumo idėją ir didina nusivylimą tarp Baltarusijos piliečių, kurie tikėjosi tikros paramos vienu sunkiausių laikotarpių savo šalies šiuolaikinėje istorijoje“, – sakoma atvirame laiške.

Daro gėdą mūsų tautai

Didelės išmonės nė nereikia – pats gyvenimas šią istoriją praturtino gero politinio trilerio atributais. Tai ir spalvingi veikėjai, dalyvavę Lietuvos prezidento rinkimuose su juos iškėlusių politinių partijų nupirktais kostiumais, ir milžiniški pinigai, ir KGB kvapas. Baltarusijos prezidente Lietuvoje tituluota Svetlana Tichanovskaja patvirtino 2020 metais gavusi iš Baltarusijos KGB 15 tūkst. JAV dolerių, o buvusi Baltarusijos Koordinacinės tarybos pirmininkė Anželika Melnikova, prieš metus dingusi Lenkijoje su opozicijos fondo pinigais, vėliau buvo apkaltinta bendradarbiavimu su Baltarusijos KGB. Ji įtariama už pavogtus pinigus įsigijusi butą Minske.

Intriguoja ir sąsajos su praeities istoriniais personažais – atvirame laiške G.Nausėdai baltarusių opozicijos atstovai prašo išsiaiškinti, koks ryšys tarp vilos Graikijoje įsigijimo, aukšto rango valstybės pareigūno, buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio šeimos ir jo veiklos kuruojant organizacijas bei fondus, sukurtus finansinei paramai Baltarusijai teikti. Neapsieita ir be mįslingų mirčių: buvo kalbama, kad 2006 metais Baltarusijoje žuvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas Vytautas Pociūnas ketino viešai paskelbti apie grobstytus pinigus, skirtus Baltarusijos opozicijai... Tad kyla abejonių, jog tašką šiame trileryje padėtų prokurorai, vėl nutraukę pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl pinigų panaudojimo „Teisės ir demokratijos centre“ teisėtumo. Net jei konkreti sklendelė veikė tinkamai, tai dar nereiškia, kad magistraliniu vamzdynu pratekėję milijonai nesusigėrė į fiktyvios veiklos dykumą.

Visuomenės veikėjas, publicistas, habilituotas ekonomikos mokslų daktaras Povilas Gylys sakė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D.Žalimo įstaigos veiklos jo nenustebino, bet visgi ši žinia kiek netikėta.

„Aš čia matau vidinę kovą gelminės valstybės struktūrose. Tai jėgos, kurios nebūtinai yra matomos, tačiau valdo valstybę nuo užpakalinės sėdynės. Pirmiausia tai žiniasklaida ir teisėsauga. Iš dalies ir politinės partijos, kurios vadovaujasi ne nacionaliniais, o savais, t.y. gelminės valstybės arba dvaro, interesais. Matome, kad dabar dvare vyksta kova, tą rodo ir pastaruoju metu teisėsaugos iškeltos kelios rezonansinės bylos. Kai kurių bylų dar laukiame. Atrodo, kad suaktyvėjo už valstybę kovojančios vidinės jėgos. Gal per miglotai kalbu, tiesiog noriu pasakyti, kad teisėsaugoje dirba ne vien tie žmonės, kurie nori Lietuvos valstybei blogo. Yra ir gerų, kurie neturi sąlygų vykdyti teisingumą, nes tiems, kurie bando ieškoti teisingumo dvaro rūmuose, daromas didžiulis spaudimas. Dabar ta vidinė kova jau kyla į paviršių. Tai viena. Antra – aišku, kad tokie dalykai politiškai labai diskredituoja valstybę, kadangi tie pinigai buvo skirti kovai už demokratiją kaimyninėje valstybėje. Sumos nemažos, ir į tai įsitraukusios valstybinės institucijos. Pirmiausia, kaip suprantu, URM, kuri atlieka informacinės priedangos misiją. Kaip dabar sakoma, valdo naratyvą apie Baltarusiją“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, prieš porą dešimtmečių irgi buvo kilęs triukšmas dėl Baltarusijos opozicijai skirtų pinigų. „Tada buvo minimi 32 mln. – dabar nepasakysiu, litų ar dolerių. Buvo bandoma kelti klausimą dėl jų panaudojimo, bet nieko neišėjo, man atrodo, kad dėl to 2006 metais žuvo VSD pulkininkas V.Pociūnas. Taigi, jei toks žmogus, kaip V.Cepkala, tvirtina, kad jis nieko nežinojo apie D.Žalimo centro veiklą ir jam skirto finansavimo panaudojimą, tai daug ką pasako. Manau, kad po 2020 metų mes elgiamės skandalingai, tas Baltarusijos prezidento paskelbimas apskritai yra neteisėtas ir amoralus, bet čia kita tema“, – pridūrė P.Gylys.

Paklaustas, kaip mūsų ir baltarusių santykiams ateityje galėtų atsiliepti tai, jei paaiškėtų, kad Lietuvoje buvo grobstoma Baltarusijos opozicijai skirta finansinė Vakarų parama, jis sakė, kad beprotybė negali tęstis be galo. „Laikai keisis – turiu tokią nuojautą. Gerai prisimenu antrąjį brežnevizmo etapą. Sovietinė sistema buvo supuvusi ir korumpuota. Gorbačiovas atsirado iš beviltiškumo: visi matė, kad sistema neveikia. Dabar turime labai panašią situaciją. Globalistinė sistema praranda kontrolę, stiprėja jėgos, kurios atves prie rimtų politinių permainų, taip pat ir Lietuvoje. Kažkada – ir Baltarusijoje. Aš čia matau du dalykus. Protingi žmonės supranta, kad galimai vagia ne lietuviai, o dvaras, prisisiurbęs prie visokių tarptautinių fondų. Aišku, tai daro gėdą mūsų tautai. Atrodo, kad mes tik imituojame kovą už demokratiją, bet iš tikrųjų naudojamės tam skirtais pinigais. Tikiuosi, kad ilgalaikiams lietuvių ir baltarusių santykiams tai neturėtų labai pakenkti, jeigu Baltarusijoje bus sangviniška valdžia“, – vylėsi P.Gylys.

Naudą gauna 25 tūkst. žmonių

„Kai viešieji pinigai naudojami be realios kontrolės bei apskaitos, ir kai būna sunku išmatuoti tikslus, kuriuos už juos norima pasiekti, visada atsiranda vadinamoji pilkoji zona“, – sakė Artūras Zuokas, Seimo Audito komiteto narys, priklausantis Mišriai Seimo narių grupei.

Pasak jo, Seimo Antikorupcijos komisijoje buvo svarstoma situacija dėl kito prokuratūros atliekamo tyrimo. „ES skiria šimtus milijonų eurų tam tikriems mokymams, tačiau, pasirodo, Lietuvoje tų mokymų iš tikrųjų nebuvo, jie tik imituojami. Tokie pat įtarimai jau seniai sklandė ir dėl lėšų, kurias įvairūs finansiniai donorai, tarp jų – Amerikos vyriausybė ir ES institucijos, skiria demokratiniams procesams Baltarusijoje palaikyti, skaidraus panaudojimo. Matome, kad Lietuvoje atsirado sluoksnis žmonių, kurie daug reiškiasi viešumoje ir realiai gyvena iš tokių nekontroliuojamų lėšų.

Todėl pono Žalimo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį inicijavo pati Baltarusijos opozicija, yra rimtas signalas ir, tikėkimės, jis bus principingai įvertintas. Tai geras signalas, nes siekiama apsivalyti, nustoti tratinti pinigus į kairę ir į dešinę. Sakyčiau, šis tyrimas yra pirmoji kregždė, kai paliečiami aukšto rango žmonės. Mąstant labai paprastai, atrodo, kad tie, kurie mušasi į krūtinę kalbėdami apie skaidrumą, kovą su korupcija, dažniausiai elgiasi priešingai. Gyvenimas tai ne kartą yra patvirtinęs. Tokie žmonės turi savotišką kompleksą – žinodami, kad daro kažką neteisėta ar nusikalstama, viešumoje yra linkę tai neigti priešingais pareiškimais. Bet, aišku, neskubėkime su išvadomis. Tegul prokurorai atlieka tyrimą“, – sakė A.Zuokas.

Jo teigimu, yra pavyzdžių, kai tie patys žmonės vaikšto į vieni kitų renginius, taip sukurdami iliuziją, kad projektams skirti pinigai pasiekia kažkokį tikslą. „Čia labai pilka zona, ją tikrai reikia išskaidrinti. Suskaičiavau, kad per 7 besibaigiančio ES finansavimo laikotarpio metus tokiems „minkštosios galios“ projektams – aišku, tarp jų yra ir gerų, kuriuose dalyvauja universitetai – apytiksliai skirta daugiau nei 1 mlrd. eurų. Naudą iš tos sumos panaudojimo, kiek tai įmanoma apskaičiuoti, Lietuvoje gauna maždaug 25 tūkst. žmonių. Turiu galvoje mūsų piliečius, ne baltarusius. Tad jeigu tuščios arba pusiau tuščios, visiškai neefektyvios programos būtų uždarytos, o pinigai – nukreipti žymiai praktiškesniems ir labiau išmatuojamiems tikslams pasiekti, tai šitie žmonės turėtų grįžti į realią darbo rinką, kurioje reikia kurti ne iliuzijas, o tikrą produktą. Tada Lietuvoje gal ir darbo migrantų problema būtų išspręsta“, – sakė politikas.

Pasak A.Zuoko, natūralu, kad tas žmonių sluoksnis, kuris gyvena iš ES finansuojamų projektų, realiai yra suinteresuotas ne demokratijos atėjimu į Baltarusiją, o priešingai – kad jos kuo ilgiau nebūtų, nes kitaip dings pajamų iš kovos už ją šaltinis. „Jeigu Baltarusijoje įvyksta demokratiniai rinkimai, jeigu nebėra dėl ko kovoti, tai visa šita armija lieka be darbo“, – sakė politikas.

Kokio rezultato siekiama?

Apžvalgininkas, verslo saugumo konsultantas Kastytis Braziulis, buvęs vienas iš VSD kontržvalgybos vadovų, paklaustas, ar prokuratūros pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Teisės ir demokratijos centro“ veiklos kartais nėra figos lapelis, kuriuo bandoma pridengti valstybės gėdą dėl galimai Lietuvoje grobstomos paramos Baltarusijos opozicijai, nes šis jau ir Europos Parlamentą pasiekęs skandalas gali tapti tarptautiniu, atsakė vienu žodžiu: „Žiauru.“ Anot jo, blogiausia tai, kad tokie baisūs dalykai nebestebina.

„Jei visuomenė nieko nežino, jei niekas netikrina, nekontroliuoja tų pinigų judėjimo, nereikalauja niekieno atsakomybės, pasekmės aiškios: švaistomos mūsų lėšos. Geriau už tuos biudžeto pinigus būtų pastatytos mokyklos, vaikų darželiai ar dar kas nors konkretaus. Tada rezultatas būtų aiškesnis“, – sakė K.Braziulis.

Anot jo, nuo 2020 metų visiems demokratijos plėtros Baltarusijoje projektams, ne tik vykdomiems Lietuvoje, iš ES fondų, JAV institucijų ir atskirų šalių, pirmiausia Švedijos, buvo skirta nuo 200 iki 300 mln. eurų. „Per Lietuvą paskirstyta nuo 30 iki 50 mln. eurų – biurams išlaikyti, aukoms, renginiams, žiniasklaidos priemonėms ir t.t. Tie pinigai skiriami ir tiesiogiai baltarusių opozicijos organizacijų projektams, ir per tarpininkus, mūsų atveju – per URM. Ji finansavimą paskirsto per įvairias viešąsias įstaigas. Taigi, tie pinigai vieni per kitus yra išsidalinami. Kokia jų kontrolė? Jei skiriama tiesiogiai iš ES fondų, atliekami gana griežti tarptautiniai auditai. O jei netiesiogiai, pasitikima institucijomis, tarkime, URM, kuri turi vidaus audito skyrių. Tikrinimo funkcija priskirta ir Valstybės kontrolei. Ji, matyt, turi tiek daug darbo, kad prie šitų pinigų nelabai prieina“, – svarstė pašnekovas.

K.Braziulio teigimu, šis įvykis parodė, kad vienas asmuo, dirbantis paramą Baltarusijos opozicijai teikti turėjusioje viešojoje įstaigoje, gavo šimtus tūkstančių. „Jos atstovai daro prielaidą, kad veikla buvo neskaidri, be tinkamos kontrolės ir atskaitomybės, lėšos galėjo būti iššvaistytos. Žinoma, tokią prielaidą patikrins teisėsauga. Tačiau kyla klausimas: ko siekiama duodant tokius pinigus? Kokio rezultato? Jis nėra visiškai aiškus. Pavyzdžiui, JAV prezidentas D.Trumpas įvedė tvarką vyriausybinėje USAID organizacijoje, nes nebuvo aišku, kokių rezultatų buvo siekta tarptautinei paramai skiriant milijardus dolerių. Ką reiškia demokratijos plėtra? Mums tai visiškai nieko nesako. Visuomenei turi būti aiškiai nurodyta, ko už tuos pinigus siekiama, ir ar tas rezultatas yra pasiektas. Nes kitaip tai yra pinigų švaistymas“, – pabrėžė pašnekovas.

Antras dalykas, jo teigimu – kai per Lietuvą plūsta dešimtys milijonų „lengvų pinigų“, prie kurių kai kurie gali nesunkiai prieiti, tokia sistema ima gadinti žmones. „Pradedama galvoti, kad tuos pinigus galima paimti nieko per daug nedarant, niekam neatsiskaitant. Sumąstomos visokios korupcinės schemos, kaip dar daugiau įsisavinti. Žmogus išsigimsta, jis ima galvoti tik apie tai. Ir, aišku, trečias dalykas – reputacinė žala. Matome atvirą baltarusių laišką prezidentui, prasidėjo ikiteisminis tyrimas, viskas išėjo į viešumą. Baltarusijos opozicijos žmonės skaito, mato, jie tiki savais, ir jų akyse mūsų valstybės reputacija yra žema. Taip pat ir finansinių donorų, kitų valstybių akyse. Ir tai yra didelis smūgis mums kaip lietuviams, kaip visuomenei ir valstybei“, – apibendrino K.Braziulis.