Šveicarija skirs 3 mln. frankų (daugiau nei 3 mln. eurų) Pasaulio maisto programai, skirtai įgyvendinti iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“. Tiek pat skirs ir Švedija, Lietuva – 2 mln. eurų.

„Per Kyjive vykusį viršūnių susitikimą apsirūpinimo maistu klausimais Šveicarijos prezidentas Alainas Bersetas paskelbė, kad Šveicarija prisidės prie pagalbos nukentėjusiems asmenims ir perves Pasaulio maisto programai 3 mln. frankų“, – teigiama Šveicarijos ambasados Ukrainoje pranešime.

Ambasada pabrėžė, kad dėl Rusijos karinės agresijos pagalba maisto produktais būtina apie 11 mln. žmonių Ukrainoje.

Lapkričio 25 d. Kyjive įvyko antrasis Ukrainos humanitarinės iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ viršūnių susitikimas, kurį globojo prezidentas Volodymyras Zelenskis. Susitikimo dalyviai priėmė bendrą 23 šalių pareiškimą.

Taip pat anksčiau pranešta, kad iniciatyvai „Grūdai iš Ukrainos“ Švedija nusprendė skirti daugiau nei 8,7 mln. eurų, Suomija skirs 3 mln. eurų. Lietuva pranešė skirianti 2 mln. eurų iki šių metų pabaigos.

Visuose daugiašaliuose ir dvišaliuose formatuose Lietuva laikosi nuostatos, kad tarptautinės paramos Ukrainai mastas ir sparta negali būti mažinami, todėl Lietuvos karinė, finansinė, humanitarinė pagalba Ukrainai tęsis, kol ji laimės karą ir atsistatys, rašoma Vyriausybės išplatintame pranešime.

Tokio paties dydžio įnašą Ukrainos kartu su tarptautiniais partneriais vykdomai humanitarinei maisto programai „Grūdai iš Ukrainos“ Lietuva skyrė ir praėjusiais metais.

Elta primena, kad liepos 17 dieną Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Reaguojant į tai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.

„Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas galėtų priimti.

Tuo metu šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris yra pasiūlęs optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją.

Badas išlieka įprastu Rusijos vykdomo genocido įrankiu, pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Šis jo pareiškimas nuskambėjo Kyjive šeštadienį vykusiame antrajame iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ tarptautiniame viršūnių susitikime.

„Okupantai parengė technines priemones, kad kasdien iš okupuotų teritorijų būtų galima pavogti ir išvežti 12 tūkst. tonų grūdų. Jiems tai pavyko tik iš dalies, nes didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas privertė priešą atsitraukti. Tačiau pavogtų prekių kiekis įspūdingas – tai milijonai tonų grūdų, kurių vertė siekia apie 1 mlrd. JAV dolerių. Rusijos vykdomas plėšikavimas Ukrainoje tęsiasi ir dabar“, – teigė D.Šmyhalis.

Pasak jo, šiemet Ukrainoje prognozuojamas 79 mln. tonų derlius, t.y. 10 proc. daugiau nei pernai.

Ukrainos vyriausybės vadovas anksčiau yra paskelbęs, kad šalies vidaus poreikiams užteks 25 proc. šių metų grūdų derliaus, o likusi dalis greičiausiai bus eksportuojama.