Maisto kuponai, jeigu bus įvesti, nebus privalomi ir niekas nevers dėl jų kreiptis, jų įsigyti ar apskritai dalyvauti šiame procese, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Premjeras tvirtina, kad jį stebina visuomenėje kilęs ažiotažas: „Jeigu žmonėms tai nepriimtina ir atmestina, tai tiesiog reikia ignoruoti tą dalyką.“  

Premjeras stebisi, kad maisto kuponai, vadinamieji „vaučeriai“, visuomenėje kelia tokias dideles diskusijas ir netgi pasipiktinimą. S. Skvernelio teigimu, vyriausybė toliau išlaiko iki šiol numatytas kainų mažinimo kryptis: konkurencijos didinimas, vartotojų apsaugos didinimas ir prižiūrinčių institucijų galių stiprinimas.

„Vienas iš tų klausimų (nebūtinai tai įvardijame kuponais) kelia ažiotažą ir tai stebina, nes tikrai nebus jokių popierinių dokumentų. Tai ne talonai, ne kuponai, tai sąlyginis projektinis pavadinimas – „voučeriai“. <...> Tikrai turime gana gerą elektroninę sistemą ir, jeigu tai bus įvesta, tai tikrai bus padaryta be papildomos „popierinės naštos“, – tikina ministras pirmininkas.

Jis taip pat pabrėžia, kad niekas nebus verčiamas šių maisto kuponų įsigyti, jeigu tokia priemonė būtų priimta: „Dar kas labai stebina, taigi čia nėra privalomumo. Niekas nevers kreiptis, įsigyti arba dalyvauti šiame procese. Keista. Jeigu žmonėms tai nepriimtina ir atmestina, tai tiesiog reikia ignoruoti tą dalyką.“

Antradienio rytą žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad siūloma maisto kuponų priemonė abejonių vis dėlto kelia ne tik visuomenei, bet ir pačiai Žemės ūkio ministerijai, kuri būtų atsakinga už šios priemonės įvedimą.

Portalo 15min.lt gautame dokumente nurodoma, kad siūlomi maisto kuponai gali pakenkti verslui, institucijos ir patiems pirkėjams ir kad kainos dėl kuponų gali ne mažėti, o kaip tik didėti. Be to, perspėjama, kad parama gali pasinaudoti sukčiai.

Tokio neoficialaus vertinimo S. Skvernelis LRT RADIJUI teigia nekomentuosiantis: „Kai matysime ministro pasirašytą dokumentą, pateiktą vyriausybei, tada ir svarstysime. Bet tokia tipine reakcija ypač pasižymi Žemės ūkio ministerija – surasti eibę priežasčių, kaip nedaryti, nors turbūt būtų paprasčiau surasti būdą, kaip padaryti, kad būtų greičiau ir efektyviau. Tai tipinis, biurokratinis atsirašinėjimas, surandant kelias dešimtis priežasčių, kaip nieko nedaryti ir toliau sau sėkmingai būti.“

S. Skvernelis sukritikavo, kad Žemės ūkio ministerijos aktyvumo pasigenda visas žemės ūkio sektorius – tiek ūkininkai, tiek smulkieji prekybininkai.

Premjeras pabrėžia – plane be siūlomų kuponų ir kitų priemonių numatyti ir keliolika punktų, kaip sumažinti biurokratinę ir administracinę naštą smulkioms parduotuvėms.

Vyriausybės nutarimas dėl siūlomų priemonių turėtų būti priimtas lapkričio 21 d. arba lapkričio 28 d. vyriausybės posėdyje.

Keičiant verslo liudijimų tvarką tikimasi didesnio skaidrumo

Paklaustas apie vyriausybės nutarimo pataisas, kuriomis siaurinamas veiklų, vykdomų įgijus verslo liudijimą, sąrašas, S. Skvernelis tvirtina, kad gyventojai neturėtų patirti didesnių išlaidų, nes jie galės susigrąžinti iki 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), skirto būtent šioms išlaidoms.

„Tokie sprendimai bus priimti ir įsigalios, kad gyventojai galėtų susigrąžinti iki 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio, skirto būtent šioms išlaidoms, tai būtų apie 400 eurų per metus. Tai bus būdas iš tiesų skatinti legalią veiklą“, – teigia S. Skvernelis.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu statybų ir automobilių remonto sektoriuose vyrauja gana didelis šešėlis, todėl siūlomos priemonės turėtų paskatinti gyventojus ieškoti legaliai suteikiamų paslaugų, o verslas taip pat būtų paragintas išeiti iš šešėlio.

„Baimintis tikrai nereikėtų. Kalbant apie auklių paslaugas, taip pat manau, kad tai tikrai būtų gera alternatyva arba galimybė pagelbėti šeimoms, kurios dėl įvairių priežasčių negali leisti vaikų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, darželius. Kol kas, manau, tikrai ta baimė yra per didelė, bet rizikas tikrai vertinsime ir, manau, suvaldysime“, – tikina ministras pirmininkas.

Pokyčius nuo kitų metų liepos turėtų pajusti trijų sričių atstovai: pastatų remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugų teikėjai. Šių specialistų Lietuvoje suskaičiuojama apie 23 tūkst.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.