Premjeras įsitikinęs – būtina žengti žingsnį, kad Lietuvos vaikai būtų pratinami prie sveikos gyvensenos ir kokybiško maisto, nes kitu atveju galiausiai susiduriama su sveikatos problemomis. Vis dėlto S. Skvernelis įsitikinęs – ketinimas tikrinti, kokį maistą vaikai atsinešė į mokyklą iš namų, yra kraštutinumas.

„Galbūt nereikėtų kai kurių perlenkimų, kai galvojama pradėti riboti, ką vaikai gali atsinešti į mokyklą. Tai yra tėvų apsisprendimas. <...> Rekomendacijos yra labai gerai, bet neturėtų būti kažkokių tikrinimų ar draudimų“, – teigia premjeras.

Jis sutinka – nesveikų maisto produktų neturėtų likti pačių mokyklų tiekiamame maiste. Galbūt dėl to, svarsto ministras pirmininkas, kai kurios mokyklos susidūrė su sunkumais ieškant maisto tiekėjų. Kaip teigia S. Skvernelis, pasitaikė atvejų, kai už reikalingą kainą mokyklos paprasčiausiai nerado tiekėjų, kurie pasiūlyti reikalavimus atitinkantį maistą.

„Už tokią kainą turbūt kai kurios mokyklos nerado tiekėjų, bet šia kryptimi reikia dirbti, nes turime daug problemų tiek su vaikų sveikata, tiek su fiziniu judrumu. Tos problemos vėliau persikelia į mūsų sveikatos priežiūros sistemą“, – teigia vyriausybės vadovas.

Mokytojų etatų įvedimas buvo būtinas ir neišvengiamas

Paklaustas apie kitą su mokyklomis susijusią problemą – mokytojų etatinį apmokėjimą – S. Skvernelis teigia nemanantis, kad įvedant šią sistemą vyriausybė ar ministerija padarė klaida. Kaip teigia premjeras, šie pokyčiai buvo būtini, siekiant spręsti iki tol vyravusias problemas.

„ nepadarė klaidų, priimdama šią tvarką. Tai buvo neišvengiama ir būtina. Jeigu visada girdėjome pagrįstą mokytojų nepasitenkinimą dėl krūvių, neapmokėtų darbų, galiausiai – dėl tikrai pagrįsto reikalavimo gauti didesnį darbo užmokestį, tai dabar etatinis apmokėjimas tikrai bent jau tam tikrą tvarką ir sistemą įveda: kas yra etatas, kas yra papildomas etatas, kas yra pasiruošimas ir t. t.“, – nurodo S. Skvernelis.

Jo nuomone, kai kuriose mokyklose kyla nesusipratimai, nes kai kurios savivaldybės bando politikuoti. Be to, pripažįsta ministras pirmininkas, mokyklos iš tiesų neturėjo daug laiko pasiruošti – Seimas vėlavo priimti reikalingus įstatymus ir dėl etatinio apmokėjimo apsispręsta buvo tik per vieną iš paskutinių pavasario sesijos posėdžių.

„Įgyvendinimui laiko – pakankamai, tačiau vasarą mokyklose visi atostogauja (taip pat ir administracija), todėl pasirengimas iš tikrųjų užtruko <...>. Daug yra nesupratimo, nežinojimo, ir klausimų sulaukiame“, – sako S. Skvernelis.

Jis ragina palaukti spalio mėnesio, kai bus išmokėtas pirmasis atlyginimas: „Tada, jeigu atlyginimas mažėja, bus galima žiūrėti, dėl kokių priežasčių. Nors, kaip jau minėjau, neturėtų niekam mažėti, nes etatinio apmokėjimo įvedimas nemažina nei koeficientų, nei paties darbo užmokesčio fondo.“

Vis dėlto vyriausybės vadovas atkreipia dėmesį – pedagogai, kurie turi vos kelias pamokas per savaitę, neturėtų tikėtis, kad jų darbas bus prilygintas visam etatui: „Jie turbūt nepuoselėjo iliuzijų, kad kiekvieno mokytojo, kuris dirba Lietuvos švietimo sistemoje, darbas bus prilyginamas etatui. Taip tikrai nėra ir nebus.“

Premjeras rusniškiams siūlo stebėti estakados statybas

Neseniai pasirodęs LRT tyrimų skyriaus tyrimas atskleidė, kad estakados statyba Rusnėje gali būti vykdoma neskaidriai. Reaguodamas į tai premjeras ragina pačius rusniškius stebėti, kaip vykdomi statybos darbai ir ar kas nors nebando šio projekto sužlugdyti.

„Matyt, yra kažkieno noras, kad žmonės ir toliau kankintųsi, todėl rusniškiams tiesiog reikėtų sekti situaciją ir matyti tuos, kurie nori projektą sužlugdyti. Visa kita, kas susiję su projekto įgyvendinimu, yra Susisiekimo ministerijos atsakomybė. Kalbant apie ministrą ir jo veiklą šiame poste, net teorinių prielaidų negaliu daryti apie kažkokius neskaidrius procesus“, – tvirtina S. Skvernelis.

Jis įsitikinęs – rusniškiai, esant nesklandumams, galėtų įsikišti, nes tai – labai stipri bendruomenė. Tačiau premjeras teigia neraginantis piketuoti ar kitais panašiais būdais reikšti nepasitenkinimo: „Aš nesiūlau piketuoti, siūlau rusniškiams stebėti situaciją ir įvertinti tai, kas vyksta aplink šias statybas.“

Vyriausybės vadovas atkreipia dėmesį – estakados statybų pabaiga numatoma tik kitų metų pavasarį, todėl rusniškiai neišvengiamai dar susidurs su iki šiol juos kankinusiais sunkumais. Jeigu estakada nebus pastatyta iki kitų potvynių, gyventojai ir vėl bus perkeliami specialia technika.

Premjeras: negali būti, kad priemonės mažinti rūkalų prieinamumą žlugdytų įmones

Antradienį premjeras susitiks su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos (NTGA) atstovais. Anot S. Skvernelio, per susitikimą bus svarstomi siūlymai, kuriuos projekte pateikė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministras pirmininkas teigia kol kas nematantis prekybininkų noro ar nenori paisyti siūlomos tvarkos, tačiau teigia, kad bet kokiu atveju situaciją būtina aptarti su verslo atstovais.

„Kenksmingos tabako žalos ir prieinamumo mažinimas yra mūsų tikslai, tačiau lygiai taip pat girdime socialiai atsakingą verslą, gamybą. Negali būti taip, kad viena ar kita priemonė sužlugdytų mūsų pramonės įmones. Dėl to su socialiai atsakingu verslu turime nuolatinį dialogą. Šiuo metu tai taip pat yra vienas iš dialogo pavyzdžių, kai susitinkame ir norime išklausyti jų argumentų“, – sako S. Skvernelis.

Jo teigimu, vėliau vyriausybė priims kolektyvinį sprendimą ir, jeigu bus reikalinga, įstatymų pataisų paketas bus teikiamas Seimui.

Agitaciją dėl dvigubos pilietybės referendumo siūlo pradėti jau dabar

Antradienį dar tik bus ieškoma pinigų referendumo agitacijai, tačiau S. Skvernelis įsitikinęs, kad laiko dar daug, o manantiems, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, jis siūlo agitacinę kampaniją pradėti jau dabar.

„Reikia ne tik pasiruošti finansiškai, bet ir patiems. Bent jau tiems, kurie mano, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, jau reikėtų pradėti tą agitacinę kampaniją, nelaukiant formalumų. Nors iki referendumo laiko atrodo dar labai daug, bet jau reikia pradėti diskutuoti, kalbėtis, argumentuoti, įtikinti“, – sako premjeras.

Jis akcentuoja – yra ir dalis žmonių, kurie nusiteikę prieš tokį pakeitimą, todėl jų nuomonės taip pat turėtų būti išgirstos: „Diskusija turbūt nebus labai paprasta.“

Ministras pirmininkas įsitikinęs – atidėti referendumo nereikėtų, todėl jis vyks taip, kaip buvo numatyta. S. Skvernelio aiškinimu, kol kas klausimas kyla tik dėl pačios referendumo formos – ar reikėtų ir galima daryti dviejų savaičių pertrauką, ar ne.

„Mano galva, referendumą reikia daryti dvi dienas, kaip jau ne kartą darėme, rengdami referendumą. Finansavimas visą laiką tiek rinkimams, tiek referendumams (koks ir kada bebūtų) skiriamas. Šiuo atveju bus lygiai taip pat“, – teigia S. Skvernelis.

Pagal LRT RADIJO laidą „Ryto garsai“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.