Kėdainietė Seimo narė Jurgita Sejonienė suteikė antrą šansą savo patarėjui Valdui Bartkevičiui, kuris antradienį Seime paleido rusiškų keiksmažodžių laviną ir išsiuntinėjo toliau žurnalistus, nei jie gali nueiti.

Incidentas įvyko Seimo koridoriuje, žiniasklaidai skirtoje erdvėje, kur žurnalistai kalbino partijos „Nemuno aušra“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį. Tai – įprasta žurnalistinio darbo dalis: užduoti klausimus, išgirsti atsakymus ir informuoti visuomenę. Demokratija tuo ir pasižymi, kad žodžio laisvę turi net ir tie, kurių mintys gali mums radikaliai nepatikti.

Tačiau šį kartą rutininį procesą grubiai nutraukė J. Sejonienės patarėjas, visuomenininkas Valdas Bartkevičius. Išsitraukęs telefoną, jis pradėjo filmuoti ir perrėkdamas žurnalistus R. Žemaitaičio klausė, kam priklauso Krymas, ir ar atsakymą žino ir jo partijos nariai. 

Kai LNK televizijos žurnalistė mandagiai paprašė V. Bartkevičiaus netrukdyti jiems dirbti, šio reakcija buvo, galima pasakyti, neadekvati.

Kaip rašo portalas „Lrytas.lt“, jis pratrūko bjauriausių rusiškų keiksmažodžių tirada. Žurnalistė buvo išvadinta „ryža“, o visa žiniasklaidos atstovų grupė pasiųsta „n….i“. Agresijos kupinas V. Bartkevičius šūkavo, esą jis „dirba už juos darbą“ ir kad žurnalistai nesupranta jo nuopelnų Ukrainai. Anot įvykio vietoje buvusios kitos žurnalistės, jis tiesiog „siautėjo“ ir siuntinėjo visus aplinkui.

Ironiška, kad šios scenos neužfiksavo žurnalistų kameros – jie nesileido į provokaciją ir tiesiog ignoravo siautėjantį aktyvistą.

Pats V. Bartkevičius savo socialiniuose tinkluose pasidalino vaizdo įrašu, tačiau jis, lyg tyčia, nutrūksta būtent toje vietoje, kur žurnalistė paprašo netrukdyti – prieš pat pasipilant keiksmų lavinai.

Kultūrininkai agresiją normalizuoja

Dar labiau neramina ne pats incidentas, o po jo sekusi reakcija socialiniuose tinkluose.

V. Bartkevičiaus elgesys jo palaikytojų stovykloje buvo sutiktas ne su pasmerkimu, o su pritarimo šūksniais ir patyčiomis iš žurnalistų.

Šiame chore ypač išsiskyrė menininkė Vilma Fiokla Kiurė, turinti per 15 tūkstančių sekėjų. Savo įrašuose ji ne tik teisino V. Bartkevičiaus poelgį, bet ir atvirai menkino žurnalistus.

„Kai mums uždaromos durys, mes įlipame per langą, nes blia, užgrūdinti pafrontės ugnies. […] Ir visi, kas manote, kad dešriečius galima įveikti mandagybėmis ir baltomis pirštinaitėmis, jiems pralaimėsite“, – rašė ji, konflikto priežastimi įvardindama tai, kad „Valdas sugadino eilinį mūsų žiniasklaidos pačiulpimą Žemaitaičiui“.

Po tokiais įrašais pasipylė dar baisesni komentarai. Žurnalistai buvo vadinami „apsimyžėliais“, „čiulptukais“, o LNK žurnalistė – „kažkokia durnele“ ir „ahujena žurnaliste“, kuriai „pačiai reikėtų užvožti“.

Gaila, kad dalis kultūrininkais save vadinančių asmenų yra pasirengę pateisinti bet kokį chuliganizmą ir chamizmą, jei tik jis nukreiptas prieš tuos, kuriuos jie laiko savo ideologiniais priešais. Mandagumas ir pagarba čia tampa silpnumo, o brutalumas – stiprybės ir „tikros kovos“ ženklu.

J. Sejonienė nori duoti patarėjui antrą šansą

V. Bartkevičius Seime siautėjo ne kaip atsitiktinis praeivis. Jis – Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narės Jurgitos Sejonienės visuomeninis konsultantas. Būtent šis statusas suteikia jam nuolatinį leidimą patekti į parlamento rūmus.

Negana to, kaip paaiškėjo iš portalo „Lrytas.lt“ tyrimo, V. Bartkevičius neseniai, paragintas dabartinio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, ir pats įstojo į konservatorių partiją.

Seimo narė J. Sejonienė, komentuodama situaciją lrytas.lt portalui, pripažino, kad V. Bartkevičiaus elgesys buvo netinkamas ir diskredituoja ne tik jį, bet ir ją pačią.

Ji teigė pasikalbėjusi su savo konsultantu ir išreiškė viltį, kad jam „kitą kartą reikėtų šalčiau reaguoti“. Tačiau politikė neskubėjo atšaukti jo konsultanto statuso, nusprendusi suteikti jam „dar vieną šansą“.

„Aš labai vertinu tai, ką jis daro Ukrainoje, jo paramą, jo indėlį, asmeninę auką. Kol kas dar vieną šansą tikrai suteiksiu“, – teigė J. Sejonienė.

V. Bartkevičius ne kartą yra pasižymėjęs itin grubiais keiksmažodžiais ir žiauriu niekimu visų, kurie tik jam neįtinka, pasitelkiant visą rusiškų keiksmų arsenalą. Jis savo neapykantą kremlinei ideologijai yra išreiškęs ir kitokiais chuliganiškais būdais.

Tad kyla klausimas, kur yra riba? Ar politinė partija gali sau leisti asocijuotis su asmeniu, kuris parlamento patalpose rusiškais keiksmažodžiais plūsta žurnalistus? Ar „antras šansas“ netampa signalu, kad toks elgesys iš esmės yra toleruojamas?

V. Bartkevičius apgailestauja ir atsiprašo

Pats Valdas Bartkevičius, kalbintas žurnalistų, dėl savo poelgio atsiprašė.

„Atsiprašau. Nuoširdžiai atsiprašau tų žmonių, kurie tikrai dirba gerą darbą,“ – sakė jis portalui „Lrytas.lt“.

Savo protrūkį jis aiškino nuovargiu, įtampa ir tuo, kad R. Žemaitaičio vaizdas jam sukėlė pyktį. Jis pabrėžė, kad karas ir aplink tvyrantis blogis turi įtakos psichinei sveikatai, o reakcijos kartais būna „žmogiškos“, o ne „politkorektiškos“.

Ironiška ir tai, kad kovoje su „vatnikais“ ir Kremliaus naratyvais pats V. Bartkevičius griebėsi būtent agresoriaus kalbos – rusiškų keiksmažodžių, kurie yra neatsiejama „rusiško pasaulio“ kultūros dalis.

Šis įvykis Seime turėtų tapti rimtu signalu ne tik konservatorių partijai, bet ir visai pilietinei visuomenei. Turime aiškiai nubrėžti ribą tarp aistringo patriotizmo ir chuliganiško elgesio. Pagarba Ukrainai ir jos didvyriškai kovai negali tapti skydu, kuriuo prisidengus galima nebaudžiamai žeminti ir įžeidinėti savo bendrapiliečius. Priešingu atveju rizikuojame nusiristi iki tokio lygio, kai nebebus aišku, kuo mes skiriamės nuo tų, prieš kuriuos kovojame.