LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Naujojo Seimo raštinėje gula nauji įstatymų pakeitimai, kuriuos įgyvendinus Šilutė, kaip žvejų kraštas, gali likti tik… istorinėje praeityje. Mat yra Seimo narių, kurie, galbūt siekdami populiarumo, pataikauja žvejų mėgėjų interesams ir gavę Seimo nario mandatus dabar guldo įstatymų pakeitimus, siekiančius uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse, t. y., ne tik didžiuosiuose ežeruose, bet ir Kuršių mariose.
Lietuvai priklausanti Kuršių marių dalis yra trečdalis viso marių ploto, ir ši dalis priklauso Lietuvos vidaus vandenų žvejybos plotui.
Dabar ant Seimo raštinės stalo gulė dar vienas mėgėjiškos žvejybos įstatymo pakeitimas, kuriame, be kitą ko, užsimota atimti iš Rusnės salos gyventojų teisę nemokamai meškerioti Nemuno deltos upėse.
Siūlo leisti nemokamai žvejoti iki 18 metų
Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas. Jo iniciatyvą parėmė ir Gintautas Paluckas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Sabutis, Orinta Leiputė, Domas Griškevičius, Kęstutis Vilkauskas, Andrius Mazuronis, Ligita Girskienė, Mykolas Majauskas.
Aplinkos ministerijai siūloma perduoti šiuo metu Žemės ūkio ministerijos reguliuojamas žvejybos kontrolės funkcijas jūrų ir vidaus vandenyse. Šie seimūnai siūlo supaprastinti teisės žvejoti suteikimo tvarką, suteikti papildomų priemonių efektyviau kovoti su nelegalia žvejyba, populiarinti mėgėjų žvejybą tarp nepilnamečių asmenų, kaip sveikatai palankią laisvalaikio leidimo formą, skaidrinti, efektyvinti Mėgėjų žvejybos tarybos veiklą.
Siūloma išplėsti nemokamos mėgėjų žvejybos teisę ir ją suteikti galimybę naudotis asmenims iki 18 metų amžiaus. Šiuo metu tokią teisę turi tik jaunuoliai iki 16 metų, socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji. Taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nemokamai žvejoti gali ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Rusnės seniūnijoje.
L. Jonausko nuomone, 16 – 17 metų nepilnamečiai dažniausiai dar būna išlaikomi tėvų, o tarp tokio amžiaus nepilnamečių yra didžiausias nusikalstamumas. Manoma, kad nemokamos žvejybos teisės asmenims iki pilnametystės (18 metų) suteikimas turėtų teigiamą poveikį paauglių sveikai gyvensenai, kokybiškam užimtumui, būtų mažinamas nepilnamečių nusikalstamumas.
Rusniškius nustebino netikėta iniciatyva
Rusnės bendruomenės narys R. Plikšnys sako, kad rusniškiams nemokama mėgėjiška žvejyba yra būtinybė, nes reikia išmokyti savo vaikus ir vaikaičius teisingai elgtis prie šalia sodybos tyvuliuojančio vandens.
Įstatymo pataisa siūloma Rusnės gyventojams panaikinti teisę nemokamai žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose. „Tokia galiojanti teisė sukuria išskirtines privilegijas, kurios nėra pagrįstos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Rusnės bendruomenės narys, kaimo turizmo sodybos šeimininkas Raimondas Plikšnys daugiau nei prieš dešimtmetį vadovavo bendruomenei ir buvo iniciatorius įstatymo pataisos, kad rusniškiai turėtų teisę Rusnės salos pakrantėse žvejoti nemokamai.
Šiandien jis sako, kad iniciatyva panaikinti tokią teisę rusniškiams yra perdėta. Juk niekam nekyla mintys apmokestinti grybaujančius ar uogaujančius kitų vietovių gyventojus. Rusnės didesnė dalis sodybų yra išsidėsčiusios šalia upių – dažnai tik 50 – 100 metrų atstumu. Taigi, auklėti vaikus ir vaikaičius, kaip derėtų elgtis gamtoje – upės pakrantėje, įvedus mokamą mėgėjišką žvejybą, sodybos šeimininkui būtų tiesiog neįmanoma.
Kita vertus, niekas nepaskaičiavo, kiek žuvies sugaudo žvejai mėgėjai – Rusnės gyventojai. Jis mano, kad tie kiekiai yra tikrai nedideli.
„Gyvenimas upės pakrantėse yra kitoks, nei mato čia atvažiuojantys svečiai. Upė, be malonumų, suteikia ir nemažai rūpesčių. Juk niekas neskaičiuoja ir valstybės lėšomis nekompensuoja nuostolių, kuriuos padaro pavasariniai potvyniai“, – kalba rusniškis.
R. Plikšnys mano, kad toli nuo Pamario krašto gyvenantys Seimo nariai gali prisigalvoti įvairiausių pasiūlymų. Todėl jis tikisi, kad didesnė dalis Seimo narių nepažeis rusniškių teisių.
Verslinės žvejybos įmonės įpratusios kovoti
Verslinės žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos pirmininkė Siga Jakubauskienė sakė, kad žvejybos įmonių vadovai tokius puolimus, siekiant uždrausti jų verslą, patiria jau nebe pirmą kartą. Kelios dešimtys įmonių ir apie 200 tokiose įmonėse dirbančių žmonių sunkiai gali kovoti su tūkstančiais žvejų mėgėjų.
„Juk paviršutiniški politikai, siekiantys populiarumo, Seimo nario kėdės, nesudėtingai įsipareigoja pataikauti tiems, kurių skaičiumi yra daugiau. Iniciatyva panaikinti verslinę žvejybą ir Kuršių mariose yra populistinė. Beje, ji sunaikintų čia šimtmečius išsaugotą tradicinės žvejybos verslą ir tokiam verslui pasišventusių šeimų gyvenimą. Juk įgyvendinta šimtai projektų, kurie sudarė sąlygas sužvejotą šviežią žuvį apdoroti ir pateikti vartotojams, turistams. Negi ateis laikas, kad tokią žuvį teks atsivežti tik iš kaimyninių šalių?“ – retoriškai klausia S. Jakubauskienė.
Ji primena, jog mūsų krašto verslinės žvejybos įmonių žvejybos plotai Kuršių mariose yra tik trečdalis visų marių ploto. Kita dalis priklauso Rusijai. Todėl kiekvienas mūsų šalies verslinės žvejybos įmonių veiklos suvaržymas tik padidina kaimyninės šalies žvejų laimikius.
„Lampetros“ vadovė S. Jakubauskienė mano, kad verslinės žvejybos įmonės yra įpratusios kovoti už savo verslą ir žvejų gyvenimo būdo išsaugojimą. Tad ir ji tikisi, jog LR Seime atsiras didesnė dalis politikų, kurie padės jiems apsiginti.
