Aplinkos ministerija skelbia kovą maisto švaistytojams. Jau kitąmet reikalaus didmiesčių gyventojus maisto atliekas mesti tik į specialius konteinerius. Į pagalbą siūlosi ir prekybininkai – vienas tinklas siūlo išmaniai tvarkyti maisto atsargas šaldytuve. Dirbtinis intelektas žada pasiūlyti receptus iš tų produktų, kuriuos turite namuose.

Lietuviai per daug išmeta maisto. Maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia, kad per metus vienas lietuvis namų ūkyje vidutiniškai išmeta apie 60 kg maisto, tai yra po 5 kilogramus per mėnesį. Ir nors per dieną išmesti į šiukšliadėžę 160 gramų maisto atliekų ir neatrodo itin daug, aplinkosaugininkai perspėja, kad taip tuščiai eikvojame žemės resursus.

„Produktui sukurti reikėjo labai daug išteklių, dirvožemis, vandens ištekliai, logistinė grandinė iš laukų pristatyti į parduotuves, ant pirkėjo stalo, daug emisijų“, – sako žaliųjų atstovė Ieva Budraitė. Palyginti su ES vidurkiu, mes maisto išmetame triskart mažiau. Tad lietuviai dėl to per daug neišgyvena. „Lieka pusė porcijos, kartais išmeti. Nutinka ne dažnai, bet būna. Ką padarysi, į skrandį neįdėsi gi, buvai išvykęs, liko maisto, grįžęs nevalgysi. Daugumai taip nutinka“, – teigia gyventojas. „Nebent bulvė supūva ar daržovė, vaisius. Retai“, – sako kitas. „Stengiuosi, kad netektų išmesti. Būna uogos, duona“, – tvirtina gyventojas.

Prekybininkai vilioja pirkėjus išleisti pas juos kuo daugiau pinigų, tačiau kartu mėgina demonstruoti ir rūpestį dėl aplinkosaugos. Štai vienas prekybos tinklas siūlo naują išmaniąją programėlę, kuri, tikisi, padės tautiečiams išmintingai tvarkyti šaldytuvo ir spintelių turinį, suvalgyti, o ne išmesti besibaigiančio galiojimo produktus.

„Rimi“ atstovas Liudvikas Aleliūnas sako: „Programėlė leidžia pasirinkti ingredientus tuos, kuriuos turi namuose, papildomai nereikės pirkti. Susivedu ingredientus, kurie arčiau galiojimo pabaigos, išsirenku receptą, taip sumažinu maisto švaistymą namuose.“

  Naują reikalavimą žada pateikti kitąmet

Prekybininkai pastebi, kad kuo didesnės pajamos gyventojų, tuo daugiau abejotinos vertės maisto jie prisiperka, bet nesugeba suvalgyti. Aplinkos ministras pripažįsta, kad maisto švaistymo problema Lietuvoje darosi vis aktualesnė. Ir kitais metais žada reikalauti, kad 5 didžiųjų miestų gyventojai maisto atliekas mestų tik į tam skirtus konteinerius. „Ką tik išdalinome 10 mln. eurų, kad ir didmiesčiuose būtų surenkamos ir kompostuojamos maisto atliekos. Regionuose ir individualiuose namuose jau buvo išdalinti kompostavimo konteineriai. Dabar laikas ir daugiabučiams namams“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Maistą išmeta ne tik gyventojai, bet viešojo maitinimo įstaigos, prekybininkai. Visgi daugiausia maisto atliekų ES susidaro namų ūkyje – apie pusė, perdirbimo įmonėse apie penktadalis, viešojo maitinimo įmonėse apie 12 proc., žemės ūkyje dešimtadalis. Prekybininkai tvirtina daug besibaigiančio galiojimo produktų atiduodantys labdaros organizacijoms, tad perdirbimui esą nebedaug belieka – apie 5 proc. visų šalies maisto atliekų. Racionalaus apsipirkimo skatintojai pataria apsipirkti eiti tik su pirkinių sąrašu ir nepasiduoti akcijų ir nuolaidų vilionėms. Taip pat aplinkos ministras ragina nepamiršti, kad užrašas ant pakuotės „geriausias iki reiškia“, jog produktą galima valgyti ir po nurodytos datos.