Rūkymas jau daugelį metų išlieka opi pasaulio problema – rūkančių ir šio žalingo įpročio aukų nežymiai mažėja, tačiau pasaulyje tebėra 1 milijardas rūkančiųjų, panašus jų skaičius prognozuojamas ir 2025 metais. Tai kelia nerimą ne tik mūsų rajono visuomenės sveikatos biuro specialistams.

Vienas iš pagrindinių diskusijos pranešėjų, kardiologas, profesorius Pranas Šerpytis kalbėjo, kad Lietuvoje šiuo metu rūko maždaug penktadalis gyventojų. Dalis rūkančiųjų nė nesirengia mesti rūkyti. Todėl medikai susiduria su dideliu iššūkiu: kaip padėti pacientams, kurie kasdien į organizmą savo noru įsileidžia tūkstančius cheminių medžiagų ir dėl to patiria žalą sveikatai.Profesoriaus nuomone, suaugusiems asmenims, kuriems nepavyksta mesti rūkyti, turi būti prieinami būdai, kaip sumažinti žalą savo sveikatai.

Jis atkreipė dėmesį, kad žalos mažinimo praktika yra sėkmingai pritaikyta daugelyje kitų sričių – nuo aplinkos apsaugos iki mitybos.

„Užsienio šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Čekija ir Graikija jau ne vienerius metus plėtoja tabako žalos mažinimo koncepciją, ją įtraukdamos į nacionalines visuomenės sveikatos apsaugos strategijas ir sveikatos politikos gaires. Laikas ir Lietuvai įsigilinti į pasaulyje vykstančius pokyčius ir atitinkamai reaguoti“, – kalbėjo P. Šerpytis per diskusiją, kurią internetu galėjo stebėti visi šalies gyventojai.

Per renginį savo įžvalgomis pasidalinę kardiologijos, pulmonologijos, onkologijos, psichiatrijos ir kitų medicinos sričių ekspertai bei visuomenės sveikatos specialistai sutiko, kad diskusijos apie tabako žalos mažinimą Lietuvoje dar yra pradiniame etape, kai kitose Vakarų šalyse šis klausimas nuosekliai aptarinėjamas jau kurį laiką.

Vis dar delsiama veikti

Profesorius P. Šerpytis priminė situaciją, kai sutarti dėl narkotikų žalos mažinimo programos prireikė 25 metų. Pakaitinė metadono terapija padėjo tūkstančiams nuo šios priklausomybės kenčiančių Lietuvos gyventojų. Todėl pranešėjas iškėlė klausimą, kiek reikėtų laukti, kad Lietuvoje būtų įgyvendintos tabako žalos mažinimo priemonės.

„Lietuva neturi prabangos laukti tiek laiko, kol sutars dėl tabako žalos mažinimo programos. Turime veikti čia ir dabar. Todėl esu įsitikinęs, kad technologinė pažanga gali padiktuoti sprendimus, kaip mažiau kenkdami sau ir kitiems rūkantieji gali gauti nikotino“, – pabrėžė P. Šerpytis.

Specialistai atkreipė dėmesį į gaminius, kuriuos Lietuvoje vietoj cigarečių naudoja dalis nuo nikotino priklausomų asmenų. Tačiau kol kas nėra sutariama, kokios pozicijos alternatyvių tabako gaminių atžvilgiu turėtų laikytis Lietuvos medikų ir visuomenės sveikatos specialistų bendruomenės.

Anot profesoriaus, tabako žalos mažinimo politika medikų bendruomenei ir visuomenės sveikatos specialistams atvertų žinias ir galimybes naudotis priemonėmis, kurios sumažina rūkančių pacientų patiriamą žalą.

Kalbėjo apie cigaretes ir jų alternatyvas

Tabako žalos mažinimo programas įgyvendinančiose užsienio šalyse medikų bendruomenės yra aktyviai įsitraukusios į pokyčių procesus ir stengiasi išnaudoti galimybes padėti rūkantiems pacientams.

Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov atkreipė dėmesį į situaciją Lietuvoje. Teisininko teigimu, medicinos moksle rūkymas laikoma priklausomybės liga, o Lietuvos teismai yra pasisakę, jog ir padedant rūkantiems pacientams medicinos paslaugos turi būti teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.

„Taigi, jei atsiranda naujų žalos mažinimo priemonių, medikai turi apie jas žinoti ir mokėti patarti“, – nurodė A. Rudanov.

Turėdami išsamią informaciją apie prieinamas priemones ir jų poveikį, pacientai gali geriau pasirinkti sau tinkamus gydymo metodus ir priemones, kaip sumažinti tabako gaminių sukeliamą žalą.

Todėl per diskusiją buvo atkreiptas dėmesys į kaitinamojo tabako gaminius, kurių skirtumus nuo tradicinių cigarečių yra užfiksavusi JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA).

Pagrindiniai skirtumai atsiskleidžia, kai imama nagrinėti produktų veikimo principus. Antai kaitinamojo tabako gaminiuose nikotinas išsiskiria, kai jis yra kaitinamas iki 350 laipsnių temperatūros. Lyginant, tradicinės cigaretės degimo temperatūra yra kur kas aukštesnė – siekia 800 laipsnių.

Būtent tabako degimas rūkant cigaretę lemia, kad į aplinką su dūmais išskiriama per 6 000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o apie 100 iš jų yra patvirtinti kancerogenai – medžiagos, kurios sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi.

Tabako kaitinimo sistemos atveju tabakas nedega, o per kelerius pastaruosius metus atlikti klinikiniai tyrimai atskleidė, jog kaitinamojo tabako gaminiuose kartu su nikotinu išskiriama mažiau kenksmingų medžiagų.

Skirtumus suvokia ne visi

Į skirtingų gaminių ypatybes dėmesį atkreipęs gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis pastebėjo, kad toli gražu ne visi šeimos gydytojai ar visuomenės sveikatos specialistai yra pakankamai įsigilinę į nikotiną išskiriančių produktų charakteristikas.

„Tiek medikams, tiek rūkantiems pacientams edukacija yra labai svarbi. Šioje srityje visuomenės informuotumą reikia didinti“, – kalbėjo psichiatras.

J. Urbučio nuomone, medikų bendruomenė turi gauti žinių apie pokyčius, kurie visuomenėje vienaip ar kitaip vyksta.

„Dažnai šeimos gydytojai tiesiog nemato skirtumo tarp paprastų cigarečių ir alternatyvų, nes nesupranta jų veikimo principų ir poveikio organizmui. Šios žinių spragos užkerta kelią pokyčiams, kurie galėtų būti naudingi nuo nikotino priklausomiems asmenims“, – sakė J. Urbutis.

Sutarė, kad reikia permainų

Diskusijoje aktyviai dalyvavęs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius, profesorius dr. Renaldas Čiužas išreiškė poziciją, kad permainų variklį galėtų užkurti tarpinstitucinė iniciatyvinė grupė.

Bendradarbiaudami skirtingų sričių specialistai galėtų padėti Lietuvai atrinkti gerąsias užsienio praktikas, pasiteisinusius sprendimus ir argumentus, kurie išplaukia iš naujausių mokslinių studijų.

NTAKD vadovas tikino, kad įdėmiai stebi situaciją JAV, kur per ateinančius ketverius metus Maisto ir vaistų administracijos (FDA) agentūrai turėtų būti pateikta daugiau duomenų ir išvadų kaitinamojo tabako produktų poveikį žmogaus organizmui.

Lietuvos ekspertai atkreipė dėmesį į JAV patirtį, nes griežčiausius reikalavimus gaminių saugumui kelianti FDA agentūra, atsižvelgdama į atliktą mokslinių tyrimų analizę, šiemet pripažino, kad kaitinamojo tabako gaminiai skiriasi nuo cigarečių, nes išskiria mažiau kenksmingų medžiagų.

Diskusijoje dalyvavę medicinos ekspertai bei visuomenės sveikatos specialistai sutarė, kad Lietuva negali ignoruoti tabako žalos mažinimo priemonių, taigi, turi atverti galimybes sveikatos apsaugos sistemoje pritaikyti geriausias užsienio valstybių praktikas.