Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rudens peizažas – su liepsnų atšvaitais

Į prasidėjusio rudens politinį peizažą skverbiasi degėsių kvapas: vasarą dar nematytomis elektros kainomis kibirkščiavusi aukštosios įtampos linija kažkur už miško uždegė žolę ar krūmynus. Ar bus kam ir kuo gesinti infliacijos nualintu ekonomikos lauku artėjančias liepsnas?

Elektros barometras

Labai panašu, kad su rudenine Seimo sesija prasidedančio naujo politinio sezono orus patikimiausiai prognozuos elektros kainų barometras. Jos veikia visus ir kiekvieną, ypač kai barometro stulpelis kas savaitę fiksuoja stabiliai didėjantį finansinį slėgį. Jei elektra biržoje ir toliau brangs maždaug po 10 proc. kas savaitę, spalį pasitiksime su 1 euro už 1 kilovatvalandę vidutinės elektros biržos kainos rekordu. O kadangi elektros energijos sąnaudos – neišvengiama kiekvienos prekės ir paslaugos kainodaros dalis, nesunku įsivaizduoti, kokiomis rudeninėmis spalvomis tokie pokyčiai nuspalvins ekonominę valstybės kasdienybę. Dėl to neabejotinai pasikeis ir politinis koloritas, tik gal ne taip, kaip galbūt tikimasi. Viena vertus, auksine tampanti elektra daug ką Lietuvoje atpratins žiūrėti televizorių, per kurį kasdien visuomenei aiškinama, kokia protinga, rūpestinga, vertybiška ir atsakinga yra mūsų valdžia ir kas kaltas dėl žiūrovų gyvenime vis dar pasitaikančių sunkumų. Kita vertus, ilgesniam laikui išjungus televizorių galva po truputį gali imti šviesėti, gali pradėti keistis lietuviškos tikrovės suvokimas ir rastis nedrąsių bandymų savarankiškai svarstyti, kas čia taip, o kas visai ne taip, kas dėl to kaltas ir ką reikėtų daryti, gali atvesti prie išvadų, kurių niekad neįvardija vieni ir tie patys kalbėtojai iš televizoriaus ekrano.

Tačiau iš TV hipnozės vaduojanti priverstinė elektros dieta anaiptol nereiškia, kad rudenį keisis ir politinė valdžios retorika ar jos veikimo būdas. Paradoksas: kuo reikalai šalies politikoje, ekonomikoje, visuomenės gyvenime prastesni, tuo labiau mažėja norinčiųjų pakeisti valdančiuosius prie valstybės vairo ir prisiimti atsakomybę už naują politinį kursą. Pasirodo, teisus buvo Kinijos komunistų vadas „draugas“ Mao: kuo blogiau – tuo geriau. Tiksliau, kuo blogiau visiems, tuo geriau kai kuriems. Puikiai tą suprantantys valdantieji visiškai nebijo parodomųjų Seimo opozicijos interpeliacijų ar nepasitikėjimo balsavimų: tokie spektakliai skirti tik mums, žiūrovams. Žvilgsnis į šių metų rudens politinį derlių turbūt neatskleistų nieko naujo. Stiprėjančios audros blaškomą Lietuvos burlaivį ir toliau valdo daugumai keleivių pasitikėjimo nekelianti labai lėtai, lyg apsirūkiusi, tai vieną, tai kitą lyną patampanti įgula, kurios niekas nesiruošia keisti, nors bangos jau kreipia laivą į uolas. Niekad nematytos eilės prie pasų išdavimo vietų sufleruoja, jog keleiviai supranta, kad gelbėtis teks patiems, ir skubiai.

Kas imsis atsakomybės?

Paklausta, kokios apskritai yra Vyriausybės galimybės dabartinėje situacijoje veikti efektyviai, kad sumažintų gniuždomą energijos kainų ir infliacijos poveikį ekonomikai, namų ūkiams, politologė Lidija Šabajevaitė pasiūlė imti pavyzdį iš kaimynų. „Pasižiūrėkime: štai Lenkija pasigamina 99 proc. jai reikalingos elektros energijos. Ji ten bent dvigubai pigesnė nei Lietuvoje. Kodėl mes nepasigaminame daugiau? Manau, turime tam išteklių. Juk dėl šitaip brangstančios elektros pasipils bankrotai, smulkieji verslininkai, mažosios įmonės bus visiškai nuvarytos į dugną. O mes be jų irgi negalime gyventi. Tuo labiau, kad ir stambieji atleidžia darbininkus. Lenkijoje ir degalai pigesni. Prieš porą savaičių pervažiavau visą Vokietiją, iki pat Reino. Benzinas ir ten pigesnis nei Lietuvoje. Iš kur toks kainų skirtumas? Kodėl mus vis bandoma išsunkti? Kas čia kaltas – valstybės politika ar privatūs degalinių tinklai? Krizinės situacijos atveju valstybė juk gali imtis didesnio ar mažesnio energijos išteklių kainų reguliavimo“, – sakė pašnekovė.

Politologė stebėjosi dabartinėje situacijoje nelabai adekvačiais valdžios veiksmais. „Turbūt šia prasme reikėtų grįžti prie Laisvės partijos atstovų, pirmiausia prie ekonomikos ir inovacijų ministrės. Naujausias svaičiojimas – ekonominių ryšių mezgimas su Egiptu. Na, žinoma, mums tik Egipto ir trūksta. Užuot pasižiūrėjus, ką galima ir ką būtinai reikia daryti dabar patiems pas mus. Paprastas pavyzdėlis: žmonės, turintys nedideles saulės elektrines, skundžiasi, kad pasigamintos elektros energijos pertekliumi negali pasidalyti su kitais – kaimynais, netoliese gyvenančiais pažįstamais. Girdi, tai jau bus elektros pardavimas. Na, atsiprašau: pigios energijos trūkumo metu valdininkų galvose šitoks sustabarėjimas! Neduok Dieve, jei kas nors savo giminaičiams atliekamos elektros energijos duos – esą čia jau nusikaltimas... Galima sakyti, kad tai smulkmena, bet juk iš smulkmenų ir susideda visuma“, – pridūrė L.Šabajevaitė. 

Pašnekovė sakė nemananti, kad rudenį dėl Vyriausybės veiklos šalį gali ištikti politinė krizė. „O kas imsis atsakomybės formuoti naują Vyriausybę? Kas norės šitokioje padėtyje? Opozicijos darbas – kritikuoti, nors vien kritikavimas, mano manymu, yra labai blogas dalykas, reikėtų siūlyti ir alternatyvas. Vyriausybė galėtų keistis nebent tik dėl priešlaikinių Seimo rinkimų, bet į tai nepanašu. Niekas nenorės imtis atsakomybės. Taip, vieną kitą ministrą gal tikrai vertėtų pakeisti. Gal naujas ekonomikos ir inovacijų ministras galėtų rimčiau į situaciją pasižiūrėti nesvaičiodamas apie kosminius projektus. Žiūrėkime, kaip žemėje spręsti mus užgriuvusias problemas, kaip padėti žmonėms, o ne plasnokime kažkur“, – ragino politologė.

„Pridaryta nesąmonių, ir ne tik šios valdžios, bet ir elektros rinkos pseudoliberalizaciją pradėjusios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės.“

Pradėjo abejoti

„Atsakymas į klausimą, kas rudenį dėsis mūsų politinėje scenoje, tikrai nelengvas, nes padėtis dabar tokia, kokios dar neturėjome. Pradėjau abejoti šios Vyriausybės gebėjimu reaguoti į situaciją. Būtų keista, jeigu opozicija nepradėtų tuo naudotis“, – teigė politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Pasak jo, rimtų klausimų kyla vis daugiau – dabar jau ir dėl aplinkos ministro Simono Gentvilo. „Turiu galvoje jo norą pasitarnauti nekilnojamojo turto verslui mažinant želdynų plotus miestuose. Čia išvis kvepia kažkokiais mafijos dalykais. Ir energetikos ministras Dainius Kreivys, mano manymu, nelabai adekvačiai suvokia padėtį energetikoje. Tauškia kažką apie tai, kas būtų buvę, jeigu būtume pasistatę atominę elektrinę. Nėra tos atominės, kam čia kalbėti, kas būtų buvę. Kalbėkime apie ateitį, apie tai, ko dabar imtis. Reikia ką nors daryti su elektros energijos pirkimu per „Nord Pool“ biržą. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovas prakalbo, kad reikia keisti biržos algoritmą. Na tai keiskit, ko plepat? O premjerė neseniai pareiškė, kad pastabų dėl darbo kokybės neturi nė vienam Vyriausybės nariui“, – stebėjosi politologas.

V.Dumbliausko manymu, blogai, jeigu premjerė neturi pastabų ministrams dėl jų darbo. „Du iš jų akivaizdžiai išsiskiria – vienas galimais ryšiais su kažkokiomis interesų grupėmis, kitas – nesugebėjimu reaguoti. Ekonomikoje padėtis blogėja, o politinio veikimo sprendžiant problemas nematyti. Prezidento įtakos – irgi, jis kažką šneka apie energetiką, bet ryžtingesnio įsikišimo nesulaukiame. Taigi tas politinis ruduo gali būti gana chaotiškas. Akivaizdu, kad valdančioji koalicija netvirta, dėl elektros kainų gali kilti protestų. Gali į gatves išeiti pikti žmonės. Suprantu, ne vien šita valdžia kalta dėl elektros kainų, priežastys platesnės, bet jos reagavimas, jos vykdytas elektros rinkos vadinamasis liberalizavimas kelia pasipiktinimą. Elektra – ne tokia prekė, kad būtų galima žaisti pseudoliberalizaciją, tai, mano įsitikinimu, turėtų būti valstybės monopolis, kurį prižiūrėtų valstybės įmonė. Elektros ūkio negalima palikti privačiam verslui, loterijų bendrovėms. Pridaryta nesąmonių, ir ne tik šios valdžios, bet ir elektros rinkos pseudoliberalizaciją pradėjusios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės“, – sakė V.Dumbliauskas.

Anot politologo, premjerės nenoras pakeisti vieną ar kitą ministrą nesuprantamas: juk tai leistų nuleisti garą, sumažinti visuomenėje susikaupusią įtampą. „Panašu, kad Ingrida Šimonytė nenusiteikusi nė vieno ministro atleisti. Čia, man atrodo, turėtų Tėvynės sąjungos vadovybė įsikišti. Reikia galvoti apie rinkimus. Jeigu ir toliau taip pykdysi publiką... Priminsiu, kad 2000 m. per Seimo rinkimus už Tėvynės sąjungą balsavo 3 kartus mažiau rinkėjų nei 1996 m. Partija tada pateko į tokią duobę, kad jos frakcija Seime teturėjo 9 narius. O žmonės dabar pikti. Aišku, ištikimiausi rinkėjai nepabėgs, bet balsuojančiųjų garantuotai sumažės. Kaip politologas galiu pasakyti, kad premjerės pastebėjimas, esą žmonės turėjo atidžiau rinktis elektros tiekėją, – šūvis sau į kojas. Tai didžiausia politinė jos klaida iš visų jau padarytų. Juk žmonės rinkosi iš tų, kuriuos licencijavo valdžia. Kur čia žmonių kaltė? Vadinasi, valdžia visiškai nusimeta atsakomybę kaip „Sekundės“ banko laikais, kai neprižiūrėjo bankų? Ar jau grįžta tie laikai? Palaukit, tai ar mes – valstybė, ar jau nebe? Kita vertus, o kas laukia kitų tiekėjų: jei elektros kaina biržoje – 1 euras, ar yra garantijų, kad jie elektrą klientams tieks po trisdešimt kelis centus? Tikėkimės, kad opozicija išnaudos valdančiųjų nesugebėjimą reaguoti į situaciją ar bent jau baksnos pirštu ten, kur valdžia daro klaidų. Tačiau kol kas opozicija, mano manymu, per mažai aktyvi“, – tvirtino V.Dumbliauskas.

Reikia gelbėtis patiems

Advokatas, politikas ir buvęs Seimo pirmininkas  Artūras Paulauskas sakė manantis, kad ruduo ir artėjanti žiema bus labai sunkūs. „Visų pirma dėl energetikos krizės ir kainų šuolio. Gali būti, kad žmonės, gavę sąskaitas, tiesiog nebesupras, kaip toliau gyventi. Ką jau kalbėti apie tai, kad verslas šiandien skaičiuoja, ar jam dar apsimoka toliau dirbti, ar reikia stabdyti gamybą. Ar neatsitiks taip, kad turėsime didelę armiją bedarbių ar nemokamų atostogų išleistų žmonių? Kitaip sakant, mūsų ekonomikai artimiausi metai, panašu, nebus labai šviesūs. Suprantame, kad bus ieškoma atsakymo į klausimą, kas dėl to kaltas, kas ko nepadarė, nors galėjo ir turėjo padaryti. Ir čia iš tikrųjų mūsų politikai turėtų prisiimti kaltę, kad neskaičiavo, neprognozavo, nenumatė. Manau, dauguma jų tiesiog stokoja kompetencijos. Į aukštas pareigas paskirti žmonės, jeigu nebūtų jokių krizių, gal ir galėtų kaip nors pratempti tą kadencijos laiką, bet kai eina krizė po krizės ir kai reikia sumanumo, žinių ir išminties jas atlaikyti, pasirodo, nieko panašaus nėra...“, – sakė pašnekovas.

Pasak A.Paulausko, kai energetikos ministras aiškina, kodėl šiandien tokios didelės elektros kainos, sunku suprasti, ką jis kalba. „Atvirai sakant, nesuprantu. Jis negali žmoniškai ir aiškiai pasakyti kodėl. O kai žmogaus galvoje tokia košė, kaip jis gali surasti kokį nors sprendimą? Tas pat su verslais: jų atstovai jau tiesiai sako, kad neišgyvens, neatlaikys tokio energijos kainų šuolio. O ekonomikos ministrė lanko kanapių laukus, žiūri, kiek dar reikėtų padidinti kanapių plotus. Seime prioritetinis tapo Civilinės sąjungos įstatymas. Rimtai svarstoma, ar Seimo nariai gali užsiimti dar kita kokia veikla, pavyzdžiui, pedagogine. Diskutuojama, ar reikia Seimo viešbutyje apgyvendinti tuos parlamento narius, kurie turi butus Vilniuje. Matyt, tokie Lietuvos gyvenimo klausimai dabar labiausiai domina politikus. Atrodo, jie gyvena paraleliniame pasaulyje. Ir visai kitokį gyvenimą gyvena žmonės, kuriems reikia skaičiuoti, kaip išgyventi“, – pabrėžė A.Paulauskas.

Pašnekovas sakė šiuo metu matantis tikrai dideles politines įtampas, ir ne tik Lietuvoje. „Visoje Europoje vyriausybės patirs didelį visuomenės spaudimą. Ir jei nesugebės sukaupti atsargų, pasirūpinti kompensaciniais mechanizmais, tai gali baigtis prastai. Jos gali būti atstatydintos. Skirtumas tik tas, kad Europoje vyriausybės mato didėjančias problemas, supranta verslo ir žmonių situaciją, jautriai į tai reaguoja ir kai kada net pačios pasitraukia, jei nesugeba veikti krizės sąlygomis. O pas mus, kol žmonės nepradeda daužyti langų ir šaukti, niekas per daug nė nesirūpina. Tad teigiamų perspektyvų artimiausiais mėnesiais ir gal net metais nelabai matau. Nesinori nei gąsdinti, nei suteikti kokių nors nepagrįstų vilčių. Reikia gelbėtis patiems: pažįstu žmonių, kurie bando statytis saulės elektrines, nors paramos šiemet jau nebeliko, keisti šildymo sistemas iš dujinių į „oras-vanduo“ ar kitokias. Žmonės ruošiasi žiemai. Tie, kurie skaičiuoja ir galvoja apie rytdieną, supranta, kad kai gaus sąskaitą už šildymą, dujas ir elektrą, visos pensijos jai apmokėti neužteks“, – sakė A.Paulauskas.

Laukia socialinis sprogimas?

Profesoriaus, habilituoto ekonomikos mokslų daktaro Povilo Gylio teigimu, dabartinė situacija valstybėje atrodo niūriai. „Reikia pradėti nuo geopolitinių procesų. Padėtis pasaulyje šiuo metu labai sudėtinga, ypač Europoje. Tęsiasi karas dėl Ukrainos. Vyksta ne tik karo veiksmai: kitas frontas – ekonominis. Tame mūšyje dalyvaujame ir mes. Šitie ekonominio karo veiksmai, manau, daug kainuos visoms pusėms. Bijau, kad per energetiką Europos, taigi ir Lietuvos, ekonomikai bus smogtas stiprus smūgis. Mūsų energetiniai šv. Vito šokiai yra ne tik vietinės, bet ir europietiškos kilmės. Turime būti objektyvūs: dėl priežasčių, nepriklausančių nuo mūsų, negalime kaltinti Vyriausybės. Dalis energetikos krizės mus pasiekė iš globalinio politinio ir ekonominio vandenyno. Kita dalis – visiška mūsų pačių nekompetencija ir amoralumas: 30 metų ėjome link neįgalios valstybės. Visi ėjome, nereikia visko suversti vien tik „bukalaurų“ Vyriausybei. Mes paprasčiausiai tuos žmones išrinkome, juk ne iš Marso juos mums kas nors atvežė. Toks buvo mūsų supratimas, tokia buvo apatija. Jei į rinkimus būtų atėję 80 proc. visų rinkėjų, būtume turėję bent kiek geresnę Vyriausybę. O dabar turime katastrofišką“, – apibendrino profesorius.

Prasidėjęs ruduo, pašnekovo teigimu, bus labai sudėtingas: laukia naujos elektros, šildymo kainos. „Neatmetu socialinio, taip pat ir politinio, sprogimo tikimybės. Opozicija šiandien tikrai nesiveržia į valdžią. Visi gerai suprantame, kad perimti valstybės valdymą tokioje padėtyje yra rizikinga. Todėl jie ir nesiveržia. O mums, paprastiems žmonėms, reikia geros, blaivios, sveiką nuovoką išlaikiusios valdžios. Bet iš kur ją gausi? Dabartinė valdžia šitaip dirbti negali, o dabartinė opozicija irgi ne kažin kas, potencialas nėra didelis, švelniai pasakius. Be to, jie dar ir nenori. Žinome, kad yra keli būdai keisti valdžią. Pigiausias ir geriausias – rinkimai, bet paskutinį kartą mes tuo nepasinaudojome. Todėl išlieka revoliucingo, labai chaotiško scenarijaus tikimybė“, – teigė pašnekovas.

Anot P.Gylio, jeigu krizė, ekonominiai sukrėtimai, šokiruojančios kainos prispaudžia 30 ar 50 proc. visų gyventojų, gali kilti ir Mahatmos Gandžio laikų taikus pilietinis pasipriešinimas. Esą gali prasidėti masinis pasipriešinimo valdžiai judėjimas, nes kai žmogus nebegali išgyventi, jis neturi ko prarasti. „Jei taip įvyktų, kiltų klausimas, ar valdžia naudos fizinę jėgą prieš protestuojančius, taikius žmones, kurie tiesiog nebeišgyvena, ar ne. Mūsų laukia tikrai sunkūs laikai. Žmonės kol kas dar to nejaučia, rimti procesai prasidės po mėnesio ar dviejų. Nenoriu kranksėti, būtų gerai, kad mano prognozės neišsipildytų. Duok Dieve, kad rastume atsidavusių valstybei, nacionalinius Lietuvos interesus kaip liūtai ginančių žmonių ir juos kaip nors įstatytume į valdžią. Būtų puiku“, – sakė prof. P.Gylys.

Rekomenduojami video