Ar atsipirks nemenką šurmulį politinio kapitalo rinkose sukėlusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) investicija į prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampaniją? Kokios politinės naudos gali tikėtis dabartinį šalies vadovą rinkimų kovoje parėmę socialdemokratai? Ar jų politinė investicija būtų naudinga ir visuomenei?

Parama gerai, o reklama – dar geriau

Viešojoje erdvėje vis nerimsta triukšmas dėl socialdemokratų priimto sprendimo nekelti savo kandidato Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose, nors nuo tokį sprendimą priėmusios LSDP konferencijos prabėgo jau mėnuo. Tiesa, šiek tiek pasikeitė garsiai keliamų klausimų, kone iškart pavirstančių priekaištais ar netgi kaltinimais, pobūdis. LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės apsisprendimas nekandidatuoti ir socialdemokratų pareikšta parama antrosios kadencijos siekiančiam prezidentui G.Nausėdai, valdančiųjų stovykloje palydėti driokstelėjusios piktos retorinės salvės, aidu atsiliepė ir dalies socialdemokratų, pasipiktinusių lyderystės stoka savo partijoje, komentaruose.

Bandydamas išsklaidyti ir bendrapartiečiams, ir daliai socialdemokratų rinkėjų kilusias abejones dėl LSDP atsisakymo rengti savo prezidento rinkimų kampaniją ir vietoje to politiškai investuoti į G.Nausėdos kandidatūrą, LSDP vicepirmininkas Liutauras Gudžinskas įvardijo svarbiausius tokio apsisprendimo argumentus. Tai ir ribotos partijos finansinės galimybės tinkamai finansuoti visas tris – prezidento, Europos Parlamento (EP) ir Seimo – rinkimų kampanijas, ir prezidento rinkimų logika bei taisyklės, kurios esą teikia pirmenybę nepartiniams kandidatams ir įpareigoja išrinktą šalies vadovą atsisakyti narystės partijoje, ir moralinis motyvas: esą didžiausia ir populiariausia Lietuvos partija tiesiog negalinti „nusiplauti rankų“ ir prezidento rinkimuose nieko neparemti, jeigu jau nekelia savo kandidato. Partija be nuomonės neva blogai atrodytų, be to, tai būtų smūgis lietuviškai demokratijai. L.Gudžinsko teigimu, didžiausią pasitikėjimą turinčiai partijai parėmus didžiausią palaikymą turintį kandidatą į prezidentus, visuomenei pirmiausia siunčiama raminanti žinia.

LSDP vicepirmininkas nurodė ir tikėtiną paramos prezidentui G.Nausėdai naudą ne tik savo partijai, bet ir visuomenei. Vildamasis, kad įvairiais klausimais socialdemokratų bendradarbiavimas su naujai išrinktu G.Nausėda turėtų būti sklandus, L.Gudžinskas pasidžiaugė prezidento dėmesiu vietos savivaldai, jos savarankiškumui, regionams. „Taip pat pagirtinas rūpestis kai kurių grupių, pavyzdžiui, žmonių su negalia, padėčiai. Veikiausiai ir pačiai „gerovės valstybės“ idėjai bus kur kas daugiau prielaidų įgyvendinti, jei vyriausybę formuos socialdemokratai“, – teigė politologas.

Visgi šie iš pažiūros raminantys argumentai ilgainiui politinio teatro žiūrovams ir galbūt patiems dalyviams vėl ėmė kelti klausimų. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) išdavus parašų rinkimų lapus dešimčiai kandidatų į prezidentus, kilo rimtų įtarimų dėl socialdemokratų paramos kandidatui G.Nausėdai. Net ir praėjus savaitei nuo parašų rinkimų pradžios, už G.Nausėdą internete buvo pasirašę mažiau nei 15 tūkst. žmonių iš būtinų 20 tūkst. Žinoma, niekas neabejoja, kad reikiamą parašų skaičių G.Nausėda surinks, nes laiko yra pakankamai, be to, pasirašyti už jį galima ne tik internetu, tačiau tai gali būti tam tikras signalas, primenantis šaižų banknotų tikrumą tikrinančio aparatėlio pypsėjimą aptikus padirbtą kupiūrą. Socialdemokratų partijoje yra daugiau nei 14 tūkst. narių, ir jei bent pusė jų būtų parėmę G.Nausėdą pasirašydami už jį internete, galbūt jo rinkimų štabui nebūtų prireikę pirkti internetinės reklamos, raginančios piliečius palaikyti dabartinį prezidentą pasirašius už jį specialiame VRK tinklalapyje. Juk jo konkurentė rinkimuose Ingrida Šimonytė ir be kitų partijų paramos 20 tūkst. parašų internetu surinko vos per vieną dieną. Ir, atrodo, be jokios reklamos: tiesiog jos partija ir rinkėjai mobilizavosi.

Tokia situacija norom nenorom verčia svarstyti, ar tikrai socialdemokratai remia G.Nausėdą darbais, o ne žodžiais? Beje, pats jis LSDP paramos sau, kiek žinoma, neprašė. Matyt, būtų per daug naivu tikėtis, kad buvęs bankininkas neatskirtų padirbto banknoto nuo tikro pinigo. Jei taip, kokių politinių palūkanų socialdemokratai galėtų tikėtis iš tokios savo investicijos?

Atsirado daugiau milijonierių

Kritiškai bendrapartiečių apsisprendimą paremti G.Nausėdą LSDP konferencijoje įvertinęs Seimo socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, paklaustas, ar atsipirks tokia socialdemokratų investicija, jeigu G.Nausėda vėl laimėtų prezidento rinkimus, atsakymo ilgai neieškojo.

„Paklauskit manęs po metų, tada atsakysiu, ar tikrai atsipirko. Man atrodo, kad dabar toks prognozavimas panašus į būrimą iš kavos tirščių. Niekas negali pasakyti, vieni teigia, jog atsipirks, kiti – kad ne. Visko gali būti. Tačiau pirmoje prezidento G.Nausėdos kadencijoje aš nelabai matau veiksmų, kurie tikrai padėtų gerovės valstybės plėtojimui Lietuvoje, atskirties mažinimui, žmogaus teisių apsaugos stiprinimui. Tai trys sritys, kuriose, galima sakyti, arba nieko nepadaryta, arba padėtis net pablogėjo. Tarkime, socialinės atskirties požiūriu situacija svyruojanti, padėtis tai pablogėja, tai pagerėja. Bet yra esminių dalykų, kurie labai aiškiai matomi: prie šito prezidento Lietuvoje atsirado daugiau milijonierių, jau yra net ir milijardierių. Skurdo rizikos lygis išliko toks pat, apie 20 proc. Mūsų socialinės ir ekonominės raidos rodikliai tarp ES valstybių yra vieni blogiausių, esame paskutiniame nuo galo ketvertuke ar trejetuke. Tad tikėtis, jog įvyks stebuklas, jeigu prezidentą perrinks kitai kadencijai, mano manymu, nelabai verta. Nematau prielaidų. Jeigu šią kadenciją jis būtų teikęs kokius nors įstatymų projektus, susijusius su šiomis problemomis, ir jo pasiūlymai Seimo būtų buvę atmesti, tai dar galėčiau pasakyti, kad prezidentas tikrai stengėsi jas spręsti. Tačiau tokių pasiūlymų nebuvo, išskyrus idėją padidinti mažiausias pensijas kitų pensininkų sąskaita. Man atrodo, kad kiekvienas prezidentas sugebėtų tą padaryti: jeigu „Sodra“ surinko daugiau lėšų, pasiūlyti jas perskirstyti šiek tiek kitaip. Bet tai nesprendžia pagrindinės problemos – kokioje vietoje mūsų pensininkai yra visų ES šalių pensijų dydžio lentelėje“, – sakė A.Sysas.

LSDP konferencijoje apgailestavęs dėl sprendimo nekelti prezidento rinkimuose savo kandidato, retoriškai kolegų klausęs, kas TV debatuose kalbės apie socialdemokratinę ideologiją, vertybes, lūkesčius ir tikslus, politikas nesutiko su teiginiu, kad prezidento konstituciniai įgaliojimai vidaus politikoje yra tokie menki, jog neverta dėti vilčių į kairiąją ar dešiniąją jo politinės veiklos kryptį.

„Vakar kaip tik buvau naujo dokumentinio filmo apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimą premjeroje. Neginčiju režisieriaus ar filmo finansuotojo požiūrio, aš į tuos dalykus kitaip žiūrėčiau, bet esmė nesikeičia. Kodėl suderintą mūsų Konstitucijos projektą Aukščiausioji Taryba priėmė svarstyti paskutinėmis minutėmis prieš 1992 m. spalio 25 d. referendumą? Vien dėl Respublikos prezidento vietos mūsų valstybės politinėje sistemoje. Prezidento institucijos atsiradimas Lietuvos, kaip parlamentinės valstybės, sąrangoje po 30 metų parodė, kad jeigu politinėje smėlio dėžėje požiūriai ir norai nesutampa, kažkas kažko neatitinka, tai vietoje bendro darbo visą laiką būna konfrontacija. Štai ir dabar matome ketverius metus besitęsiančią konfrontaciją tarp prezidento ir valdančiųjų dėl užsienio politikos. Gal prezidento postas pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo reikalingas dėl to, kad telkė visuomenę, bet dabar jis tapo akmenėliu, už kurio vis užkliūname. Jis pridaro daugiau problemų, nei duoda naudos. Tad toks lenktyniavimas, manau, gali išlikti ir toliau, todėl tikrai atrodo, kad Konstitucijoje apie prezidento instituciją parašyta vienaip, o gyvenimo tikrovėje, jau nebe popieriuje, kiekviena pusė tai traktuoja pagal savo norus ir ambicijas“, – pridūrė Seimo narys.

Paklaustas, ar jo abejonės dėl savo partijos paramos prezidentui G.Nausėdai prasmingumo yra mažesnės, nei dėl LSDP pergalės rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, A.Sysas pabrėžė labai atsargiai vertinantis prognozes. „Jau prieš anuos Seimo rinkimus lūkesčiai buvo labai aukšti, bet gavome mažai balsų. Pirma reikia laimėti rinkimus, o tik paskui žiūrėti, su kuo galima dirbti kartu. Socdemai tikrai nelaimės 72 vietų Seime, nors ir labai to norėčiau. Tačiau to tikrai nebus, koalicija bus marga. O tai reiškia, kad ir norai bus margi. Jei nebus normalios koalicinės sutarties, labai abejotina, ar kažkas labai stipriai keisis. Dėl nenormalios koalicinės sutarties mes aną kartą suskilome, kai konjunktūrininkai pasiliko prie savo kėdžių ir valdžios, užuot kartu bandę atstovėti tai, ką norėjome. Nežinau, ką žmonės išsirinks, tad visko gali būti“, – sakė pašnekovas.

„Krachas!“

Ar socialdemokratų nedalyvavimas prezidento rinkimuose iš tiesų, kaip teigia politiniai jų oponentai, rodo krizę šioje partijoje? „Trumpai sakant, graudu, nes tai iš tikrųjų yra krachas“, – atsakė Povilas Gylys, ekonomikos profesorius, buvęs užsienio reikalų ministras, politikos ir visuomenės veikėjas.

„Graudu tą sakyti, nes esu iš to paties politinio krašto, mano politinė karjera yra susijusi su savarankiška Lietuvos komunistų partija (LKP), o vėliau – su Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). Kitaip tariant, su politinės kairės frontu, kuris yra už socialinį teisingumą, solidarumą, bendrąjį gėrį, už valstybę. Kairieji, tarp jų ir socialdemokratai, valstybės nevadina blogiu kaip liberalai. Bet dabar... Partiniai socialdemokratų sąrašai, kiek pamenu, didžiausi, žmonių daug, o idėjos tai nėra. Ir nėra lyderių. Ši partija faktiškai nudreifavo į liberalųjį kraštą, iš esmės į rinkos fundamentalizmą, kai manoma, kad nacionalinį turtą sudaro tik prekės. Remti G.Nausėdą, kuris tikrai nėra už socialinį teisingumą, kuris, mano manymu, tikrai nėra patriotinis žmogus, kuris palaiko karo paradigmą, yra ideologinis socialdemokratų krachas. Jeigu jiems tinka G.Nausėda, kurį mums padovanojo bankai, ilgus metus formavę valstybininko įvaizdį, ruošę viešųjų ryšių produktą, tai apie ką belieka kalbėti?“ – klausė pašnekovas.

P.Gylio teigimu, LSDP pirmininkė europarlamentarė V.Blinkevičiūtė yra patyrusi politikė, ir prezidento rinkimuose būtų galėjusi neblogai pasirodyti. „Aš ją pažįstu dar nuo Vilniaus universiteto laikų. Kaip politikė ji turėjo duomenų, bet, kaip suprantu, tiesiog tingi. Tai grubokas žodis, bet ką padarysi. O jeigu esi politikoje, ir dar lyderio pozicijoje, negali tingėti. Tu atsakingas ir už partiją, ir už valstybę. Ypač jeigu esi didelės partijos vadovė. O be V.Blinkevičiūtės kito lyderio partijoje nėra. Krachas!“ – apibendrino pašnekovas.

Kai kurie socialdemokratai paramą G.Nausėdai sieja su galima investicija į kairesnę prezidento politiką – ar ji atsipirktų? Juk prezidentas dažnai kalbėdavo apie gerovės valstybę... Paklaustas apie tai, P.Gylys atsakė manantis, jog technine prasme išties galima samprotauti, kad jeigu G.Nausėdą vėl išrinktų prezidentu, tai socialdemokratų parama kažkiek atsipirktų. „Bet G.Nausėdą, manau, valdo ne šis kraštas, jį valdo globalistai. Tai yra: šeimininkai yra net ne Lietuvoje. Todėl rimto laimėjimo negali būti. Kaip ir sakiau, nebent technine prasme, bet kur vertybių sistema, apie kurias Lietuvoje taip dažnai kalbama? Kur vertybės? G.Nausėda yra tarptautinio kapitalo žmogus, kuris elgsis – nesvarbu, ar ekonominės strategijos, ar karo, ar taikos klausimais – taip, kaip sako Davosas. Kaip sako Schwabas (Klausas Martinas Schwabas – vokiečių ekonomistas, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir prezidentas – red. past.). Tad jeigu socdemams su juo yra pakeliui, tai reiškia ideologinį jų žlugimą“, – pridūrė profesorius.

Gal socialdemokratų sprendimas nekelti prezidento rinkimuose savo kandidato – protingas taktinis žingsnis, turint galvoje V.Blinkevičiūtės galimybes rinkimuose įveikti G.Nausėdą? Gal taip siekiama išvengti lyderės pralaimėjimo prieš Seimo rinkimus ir užsitikrinti prezidento palankumą tuo atveju, jeigu rudenį socialdemokratams tektų formuoti valdančiąją koaliciją?

„Taip, tai normalus motyvas, jis gali būti svarstomas, – sutiko P.Gylys. – Manau, kad jeigu tauta galų gale prabustų... Nesu mazochistas, bet mano diagnozė tokia: šiandien lietuviai yra labiausiai kvailinama tauta ES. Daug metų apie tai galvoju ir turiu argumentų taip tvirtinti. Esu net straipsnį apie tai parašęs. Nemanau, kad G.Nausėda jau laimėjo. Reikės paplušėti, nes situacija prasta. Žmonės mato, kad jis visiškai paklūsta dabartiniam „dvarui“, todėl nesu tikras, kad jie nepraregės, norės būti toliau kvailinami. Prezidentūroje gali atsirasti naujas žmogus. Va čia jau kita paramos prezidentui pusė: yra ir tokia rizika. Jeigu G.Nausėda nelaimi, tai tavo investicija eina šuniui po uodega. Aš, pavyzdžiui, pasisakau už tai, kad G.Nausėdos nerinktų. Tiesiai ir aiškiai: mano manymu, du pavojingiausi kandidatai – G.Nausėda ir I.Šimonytė. Taigi, net ir technine prasme socdemų parama G.Nausėdai, mano manymu, yra metimas pro šalį. Čia keli veiksniai. V.Blinkevičiūtė irgi priklauso globalistiniams sluoksniams, ji yra „Briuselio kopūstas“, kaip vadinu. Aš tai labiau mėgstu lietuviškus kopūstus. Ji nori ramiai, be stresų, gyventi Briuselyje, gauti gerą algą. Tingi. Vilija tingi“, – konstatavo P.Gylys.

Daug neatsakytų klausimų

Ekspremjeras Gediminas Kirkilas, pats 2007–2009 m. vadovavęs socialdemokratų partijai, iš dalies pripažįsta, kad LSDP atsisakymas dalyvauti 2024 m. prezidento rinkimuose yra krizės partijoje ženklas. „Tam tikra prasme taip, nes tai atsitiko pirmą kartą. Socialdemokratai visuomet dalyvaudavo prezidento rinkimuose, nepriklausomai nuo vienokių ar kitokių situacijų. Visuomet turėdavo savo kandidatą. Jau nekalbu apie tai, kad šiemet vyks treji rinkimai. Anksčiau laiko prasme dar būdavo tam tikras atstumas nuo prezidento rinkimų iki Seimo. O dabar jie vyksta tais pačiais metais, ir atsisakyti dalyvauti pirmuosiuose, kurie yra savotiškas startas į parlamento rinkimus, manau, yra tam tikra klaida. Ar ji iš tikrųjų padaryta, greitai pamatysime“, – sakė ekspremjeras.

G.Kirkilas nesutiko su prielaida dėl tokio žingsnio politinio racionalumo: ar ne geriau į Seimo rinkimus partiją vesti jos lyderei prieš kelis mėnesius nepatyrus pralaimėjimo? „2014 m. prezidento rinkimai, kuriuose dalyvavo Zigmantas Balčytis, o ne Algirdas Butkevičius, tuo metu iš socialdemokratų turėjęs aukščiausią reitingą, parodė, kad net ne pirmas partijos kandidatas sugebėjo patekti į antrąjį turą. Neabejoju, kad ir V.Blinkevičiūtė būtų į jį patekusi. O jau kaip ten būtų antrajame ture, niekas negali tvirtai pasakyti. Priminsiu, kad Z.Balčytis surinko daugiau nei 40 proc. balsų. Tai geras rezultatas partijai. Jis rodo, kad visa partija, visi jos skyriai veikia, kad įjungtas partinis rinkimų mechanizmas. O juk po pusmečio Seimo rinkimai. Manau, kad tos kalbos apie gudrų manevrą ar dar kažką – tiesiog atsikalbinėjimas, nenoras prisiimti politinės atsakomybės. Greitai pamatysime, ar V.Blinkevičiūtė dalyvaus ir Seimo rinkimuose. Manau, kad ne“, – spėjo pašnekovas.

Jis pridūrė manantis, kad partijos lyderė siekia tik EP nario mandato. „Ties tuo ir apsistos. O kas ves socialdemokratų sąrašą Seimo rinkimuose, dar nežinome. Taip pat ir kas pretenduotų į premjerus. Be to, neaišku, kokia bus koalicija, neaišku, ar toks lyderės nedalyvavimas rinkimuose smarkiai nesumenkins socialdemokratų šansų. Dar labai daug neatsakytų klausimų“, – sakė G.Kirkilas.

Paklaustas, ar būtų galima socialdemokratų paramą G.Nausėdai sieti su galima investicija į kairesnę prezidento politiką, ir jei taip, ar atsipirktų tokia investicija, ekspremjeras atsakė taip nemanantis. „Man atrodo, kad jau dabar G.Nausėda su savo politine retorika yra pakrypęs į kairę. Ar mes ką matėme joje iš politinės dešinės? Tikrai ne. Be to, kitas klausimas – jeigu partijos mano, kad gali kur nors pakreipti savo rinkėjus, paskatinti balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, tai jos smarkiai klysta. Galbūt nedidelė jų dalis tikrai įsiklausys į partijos raginimą, bet dauguma rinksis savo kandidatą. Jei nematys jo tarp socialdemokratų, rinks kitus. O tokių, pretenduojančių į politinę kairę, kaip matome, bus nemažai. Tarp jų, manau, ir Ignas Vėgėlė. Turbūt beveik niekas iš jų, išskyrus galbūt Laisvės partijos kandidatą, neišvengs kairiosios retorikos, įvairiausių pažadų ir pan.“ – prognozavo pašnekovas.

G.Kirkilo teigimu, šiuo metu žmonės palaiko socialdemokratus kaip nuosaikią politinę jėgą, nes mato, koks konfliktas vyksta tarp prezidento ir valdančiųjų. „Ir turbūt pernelyg negalvoja, kas čia galės būti socialdemokratų premjeru. Bet priartėjus rinkimams šis ir kiti klausimai dėl lyderių iškils visu aštrumu. Beje, dabartinis socialdemokratų reitingas nėra labai jau aukštas. Tam, kad laimėtum Seimo rinkimus, reikia turėti gerokai aukštesnį nei 20 proc. reitingą. Dabar jis gana vidutiniškas, be to, nereikia pamiršti, kad tai – opozicinė partija. Todėl socialdemokratų reitingai turėtų būti gerokai aukštesni. Sprendimas nekelti kandidato prezidento rinkimuose gali dar pabloginti situaciją“, – sakė ekspremjeras.

Žino, ką daro

Politologas Lauras Bielinis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, mano, kad kalbėti apie krizę socialdemokratų partijoje nevertėtų. „Štai, pavyzdžiui, konservatoriai kelis kartus nedalyvavo prezidento rinkimuose, nekėlė savo kandidato. Tai visiškai nebuvo krizė. Tai buvo racionalus taktinis sprendimas – du kartus paremti Dalią Grybauskaitę ir keliuose rinkimuose iš dalies pritarti Valdo Adamkaus kandidatūrai. Todėl socialdemokratų apsisprendimą nekelti savo kandidato vadinčiau normaliu politinės taktikos veiksmu, kuris atskleidžia partijos laviravimą sudėtingoje politinėje situacijoje. Vis dėlto treji rinkimai iš eilės nėra taip paprasta. Todėl, manau, socialdemokratai žino, ką daro, jie mąsto strategiškai, galvoja apie ateitį, tokiu būdu siųsdami signalą prezidentui G.Nausėdai, kuris galimai pradės antrąją savo kadenciją, kad jie nesiruošia su juo konfliktuoti ir yra pasirengę bendradarbiauti. Tai labai svarbu ir pačiam G.Nausėdai: jam reikia nekonfliktuojančios, ramiai su juo kalbančios politinės jėgos, su kuria būtų galima susitarti“, – sakė politologas.

Jis pridūrė iš dalies sutinkantis su tuo, kad LSDP parama prezidentui G.Nausėdai gali būti laikoma savotišku bandymu politiškai sustiprinti „kairiąją prezidento ranką“. „Suprantame, kad prezidentas nemato savęs socialdemokratinės politikos lauke, greičiausiai jis labiau linksta į dešinę. Bet, vis dėlto, iššūkiai mūsų valstybėje reikalauja būtent tokių sprendinių, kurie artimesni socialdemokratiniams veiksmams. Pirmiausia valstybėje reikia spręsti socialinius klausimus, o jų yra labai daug. Sprendžiant tas problemas būtų galima daugiau bendradarbiauti su socialdemokratais. Nežinau, kaip bus iš tikrųjų, gyvenimas parodys“, – svarstė profesorius.

L.Bielinis skeptiškai atsiliepė apie dažnai išsakomą nuostatą, kad politinių partijų vadovai tiesiog privalo patvirtinti savo lyderystę dalyvaudami prezidento rinkimuose. „Manau, čia kiek išpūstas reikalas. Iš tikrųjų prezidento rinkimai mūsų politinėje sistemoje nėra esminiai. Svarbiausi – Seimo, nes pagal Konstituciją esminius sprendimus valstybėje priiminėja Seimas. Prezidento rinkimuose partijos turi šansą patikrinti save. Jeigu joms reikia, keldamos kandidatus jos garsiau prisistato visuomenei. Nors ir žino, kad nelaimės, siekia bent jau parodyti save. Kita vertus, jeigu partija yra rimta ir turi nemažai šansų gerai pasirodyti Seimo rinkimuose, jai reikia turėti labai aiškią strategiją, susietą ne su prezidento, o su Seimo rinkimais. Ir šiuo atveju tokios partijos lyderio pralaimėjimas prezidento rinkimuose gali suvaidinti neigiamą vaidmenį. Todėl manau, kad LSDP sprendimas nekelti savo kandidato į prezidentus – tai žingsnis, kuris neleidžia parodyti socialdemokratų kaip pralaiminčių“, – apibendrino politologas.