Jau įpratome, kad valdžią Lietuvoje renka mažuma. Ar po tokios lietuviškos demokratijos transformacijos neteks pratintis ir prie kitos naujovės: mažuma kaskart perrinks tą pačią valdžią, nes ji jai patinka?

Kam patinka, tikrai ateis

Bemaž metams belikus iki naujų Seimo rinkimų Raseinių-Kėdainių vienmandatėje rinkimų apygardoje vykstančių pirmalaikių Seimo nario rinkimų pirmojo turo rezultatai suteikė gerą progą pasvarstyti ne tik apie šiandienines rinkėjų nuotaikas. Jie privertė prisiminti anuomet plačiai nuskambėjusią ir nemenką šurmulį visuomenėje sukėlusią frazę apie tai, kad jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, tai 2024 metais jie galės ateiti ir išsirinkti tokią, kuri jiems patiks. Jeigu prieš pustrečių metų lengviausiai nuspėjama emocinė reakcija į tokį pasiūlymą rinkėjams tilpo trumpame atkirtyje „Taip ir padarysime!“, tai šiandien, politinio gyvenimo vežimui vis greičiau dardant nacionalinių rinkimų kryptimi, kyla nemažų abejonių dėl tokio užtikrintumo ir užsidegimo. Gal garsioji frazė, pribloškusi neregėta arogancija ir cinizmu, buvo anaiptol ne emocinė reakcija, o loginė šaltų politinių apskaičiavimų išraiška? Kaip nebūsi arogantiškas, jeigu žinai, kad šia valdžia nepatenkinti rinkėjai liks nusiminę ir po naujų Seimų rinkimų?

Kad tokia tikimybė, bent jau teoriškai, visai reali, verčia manyti plačiai įsigalėjusi rinkėjų apatija. Vasaros viduryje „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 12 proc. apklaustųjų neitų balsuoti, jeigu rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, o beveik 27 proc. sakė nežinantys, už kurią partiją balsuotų. Taigi, kone 40 proc. apklaustųjų nerodo didesnio noro priimti pilietinį sprendimą dėl būsimo Seimo ir būsimos Vyriausybės, ir tai verčia manyti, kad beveik ketveri dabartinės valdančiosios daugumos kadencijos metai yra nepakankamas laikas pagydyti rinkėjus nuo apatijos. Nors Lietuvą purtė dar nematytos krizės, jų poveikis visuomenės politiniam aktyvumui išlieka nykstamai mažas: tikėtina, kad ir kitais metais prie balsavimo urnų ateis mažiau nei pusė rinkėjų sąrašuose esančių piliečių.

O tai savo ruožtu tik į naudą apsisprendusiems, motyvuotiems ir tvirtai žinantiems, už ką balsuoti. Jie būtinai ateis į rinkimus ir tars savo žodį, kuris rinkimų rezultatuose bus ne šiaip statistiškai reikšmingas – kai kurie politologai tvirtina, kad Tėvynės sąjungos elektorato „lubos“ siekia 16–18 proc. visų rinkėjų – bet dalyje rinkimų apygardų tiesiog lemiamas. Jeigu per metus iki naujų Seimo rinkimų politikos technologų ir savos žiniasklaidos pastangomis pavyktų dar labiau padidinti valstybe nusivylusių, politika ir politikais pasibjaurėjusių rinkėjų dalį, kuri nuspręstų juos nubausti boikotuodama rinkimus, energingosios mažumos į urnas sumesti biuleteniai dabartinei Seimo daugumai – gal šiek tiek pasikeitusiai, prisidūrusiai naujų sąjungininkų, praturtėjusiai naujomis politinėmis spalvomis – nutiestų kelią į naujosios daugumos konstravimą.

Svarstyti apie tai skatina ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbti pirmojo rinkimų turo Raseinių-Kėdainių vienmandatėje rinkimų apygardoje rezultatai. Pasirodo, rinkti naują Seimo narį atėjo beveik 30 proc. visų teisę balsuoti turinčių rinkėjų. Viena vertus, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žmonės pirmalaikiams Seimo nario rinkimams buvo abejingi, kita vertus, galima prisiminti, kad 2020 metais renkant dabartinį Seimą balsuoti pirmajame ture buvo atėję daugiau nei 42 proc. šios apygardos rinkėjų. Taigi, vos 12 proc. daugiau nei dabar. O dabartinis rinkėjų aktyvumas buvo palankus konservatoriams: už buvusį Raseinių rajono merą Andrių Bautronį balsavo 30,5 proc. rinkėjų, antroje vietoje liko 20,4 proc. balsų gavęs socialdemokratų kandidatas Matas Skamarakas. Kuris iš jų taps Seimo nariu, nuspręs rytoj į antrąjį rinkimų turą atėję rinkėjai.

Rinkti partiją – sunkiau

Didelę rinkimų organizavimo patirtį turintis buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, paklaustas, ar gerai mobilizuoti atskirų partijų rinkėjai, esant mažam rinkėjų aktyvumui, galėtų iš esmės nulemti kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų rezultatus, atsakė, kad iš pavienės vienmandatės rinkimų apygardos rezultatų spręsti, kokie rinkimai bus po metų – labai sudėtingas ir nedėkingas darbas.

„Tie atskiri rinkimai labiau atspindi atitinkamų regionų rinkėjų nuotaikas. Spręsti apie ateitį iš rinkimų Raseiniuose sunku. Kitas dalykas – ar rinkėjų abejingumas jiems patiems nepadarys meškos paslaugos? Atsakyčiau kategoriškai: žinoma, kad taip. Užtat kartais būna, kad dirbtinai slopinamas rinkėjų aktyvumas, ribojama ir reguliuojama informacijos sklaida, nuperkama arba bankrutuoti priverčiama žiniasklaida – kokių tik velnių neprigalvojama. Tokiu atveju rinkėjų abejingumas, nenoras dalyvauti rinkimuose, įsitikinimas, kad jų rezultatai jau nulemti, kad nieko čia nepakeisi, iš tikrųjų gali atlikti labai blogą vaidmenį“, – sakė buvęs VRK vadovas.

Z.Vaigausko teigimu, rinkėjų aktyvumą iš esmės lemia rinkimų sistema, partijų atlikti darbai, žiniasklaida ir pačių žmonių įsitikinimai. „Matote, balsuoti Seimo rinkimuose už atskirą asmenybę būna nei šis, nei tas, nes sprendimus juk priima visas Seimas. Čia ne prezidentas ir ne meras. Atskiras Seimo narys, kad ir kaip balsuotų, nelabai ką reiškia, nebent jis sugeba balsavimui suburti kitų Seimo narių. Bet jeigu jis nesugeba suburti bendraminčių nei savo rinkimų apygardos, nei visos Lietuvos mastu, rinkėjai turbūt supranta, kad nelabai kaip pasireikš ir Seime. Todėl partijos turi nepalyginamai didesnį prioritetą visais atvejais. Renkant kolegialias valstybės valdymo institucijas daugelyje valstybių naudojama proporcinė rinkimų sistema. Ją turi mūsų kaimynai latviai, estai, lenkai. Tvirtai už vienmandates rinkimų apygardas stovi tik Baltarusija. Aišku, rinkėjams balsuoti už atskirą asmenį, ypač jeigu jie nėra gerai apsisprendę, yra patogiau. Pakalbėjo gražiai žmogus per televiziją – ir galima jį rinkti. O rinkti partiją – sunkesnis darbas, ten daug asmenybių. Bet daugelyje demokratinių valstybių rinkėjų aktyvumas balsuojant už kandidatų sąrašus yra gana didelis. Didesnis nei pas mus“, – pabrėžė pašnekovas.

Teiginys, kad konservatorių rinkėjai yra ypatingi – neva visiškai drausmingi, absoliučiai ištikimi – pasak Z.Vaigausko, tėra vienas iš mitų. „Rinkimų rezultatai rodo, kad konservatorių rinkėjai dažnai iš viso neateina balsuoti, nes būna nusivylę. Mano įsitikinimu, būtent dėl to konservatoriai 2000 metais pralaimėjo Seimo rinkimus ir gavo tik 8 mandatus. Nors prieš tai buvusi finansų ministrė Elvyra Kunevičienė tvirtino, kad ši partija valdys 100 metų. Jie dar buvo įvedę vieno rinkimų turo sistemą, bet ir tai jiems nieko nepadėjo. Nors tada apklausos rodė, kad konservatorių padėtis prieš 2000 metų rinkimus ne tokia jau ir bloga. Mano manymu, sprendžiant iš dabartinių požymių, gerų signalų konservatoriams 2024 metų rinkimuose nereikėtų laukti. Nuolatinis reitingų mažėjimas, skandalai, jų dangstymas, kuris tampa dar didesniais skandalais... Nesu linkęs manyti, kad per rinkimus rinkėjai tam liks abejingi. Žmonės galvoja apie savo ir savo vaikų ateitį, mato politikų darbo rezultatus, sprendžia apie juos iš gyvenimo pavyzdžių, ir, manau, yra tikrai nusiteikę pareikšti savo poziciją“, – sakė Z.Vaigauskas.

Pasak jo, iki Seimo rinkimų dar metai, tad, suprantama, valdantieji, kaip ir kiekviena valdančioji partija, stengsis dar labiau patikti rinkėjams, bandys taisyti padarytas klaidas. „Nedaug turėjome Vyriausybių, kurios prieš rinkimus įsigudrindavo priimti kokius nors itin nepopuliarius sprendimus. Kitas dalykas – politinių oponentų pastangos: ar jie turės idėjų, kaip ir ką reikėtų keisti. Manau, kad svarbų vaidmenį artėjančiuose Seimo rinkimuose suvaidins ir prezidento rinkimai. Tačiau lieku prie nuomonės, kad šitie priešlaikiniai rinkimai Raseinių-Kėdainių vienmandatėje labai daug ko neparodys“, – teigė pašnekovas.

Rinkėjų abejingumas ir partijų vertybės

Politologė Lidija Šabajevaitė, svarstydama apie rinkėjų pasyvumo problemą ir galimą jo poveikį rinkimų rezultatams, išsakė kritišką požiūrį į pirmalaikių Seimo nario rinkimų organizavimą likus nedaug laiko iki Seimo kadencijos pabaigos.

„Pirmiausia, mano manymu, reikėtų koreguoti Rinkimų įstatymą, nes likus metams, juolab mėnesiams, iki kadencijos pabaigos nereikėtų organizuoti naujų rinkimų. O jie surengti dėl tos priežasties, kad buvęs Seimo narys dalyvavo mero rinkimuose, buvo išrinktas ir pasitraukė iš Seimo. Čia vienas su kitu susiję dalykai. Tokie politikų veiksmai atneša nemenką žalą, suprantama, taip pat ir finansinę: juk nauji rinkimai kainuoja. Be to, tai kelia politinį nestabilumą. Juk Seimo narius renkame tikėdamiesi, kad jie dirbs iki kitų rinkimų. Bet, pasirodo, vienas ar kitas apsisprendžia pasitraukti iš Seimo, imtis kitų pareigų. Toks elgesys didina rinkėjų nepasitikėjimą valstybės valdymu: atrodo taip, tarsi vienoje įstaigoje dirbusiai valytojai kažkas nepatiko, ir ji išėjo į kitą. Bet politikų atveju tokie apsisprendimai atrodo visai kitaip. Manau, kad tokie dalykai valstybės valdymo sferoje turėtų būti neleistini, reikėtų atitinkamai sutvarkyti įstatymus. Jeigu jau įsipareigojote rinkėjams – turite savo darbą atlikti iki galo. Ką jau kalbėti apie tokius politikų apsisprendimus, kai iki kadencijos pabaigos lieka labai nedaug laiko. Tad nesunku suprasti, dėl ko kyla rinkėjų apatija“, – sakė politologė.

L.Šabajevaitės teigimu, apskritai dabar valdžią mūsų šalyje renka ne dauguma, kaip turėtų būti pagal demokratijos principus, o mažuma. „Tai apie kokius demokratijos standartus galime kalbėti? Žinoma, demokratija, kaip ir kiekviena santvarka, taip pat yra laikina. Tai nereiškia, kad jos reikia atsisakyti ar kad jos nebeliks, bet ji keičiasi. Matome tendenciją, kad pasaulyje stiprėja autoritarizmas, tokių bruožų matome ir Lietuvoje. Ir nacionalinėje valdžioje, ir kai kuriose savivaldybėse aiškiai matomas polinkis diktuoti“, – pridūrė pašnekovė.

Tačiau kaip būtų galima tą rinkėjų apatiją gydyti? Jeigu valdžią renka mažuma, jei į rinkimus vieningai ateina drausmingas vienų ar kitų partijų elektoratas, tai rinkimų rezultatai turbūt tokią apatiją dar labiau didina? Politologė sutiko, kad vienoms politinėms jėgoms tokia rinkėjų apatija gali atrodyti naudinga, kitoms – priešingai.

„Tačiau partijos visgi nesugeba visą laiką išlikti valdžioje. Socialdemokratai Švedijoje valdė daugiau kaip 50 metų, bet Lietuvoje šito nebus. Be politinių partijų demokratija niekaip negali išsiversti, tačiau ar mūsų partijos apskritai galvoja apie savo autoritetą? Ar rimtai svarsto, ką norėtų ir galėtų padaryti atėjusios į valdžią? Paimkime kad ir socialdemokratus, kurie dabar pirmauja visuomenės apklausose. Ką jie propaguoja ir už kokius siūlymus parlamente balsuoja? Kiek ten dar yra tikrųjų socialdemokratinių vertybių, jeigu balsuodami palaiko liberalų ar konservatorių remiamus įstatymus, jais reiškiamas liberalias idėjas? Nesakau, kad turėtų visiškai nepalaikyti, bet vis dėlto ar tikrai verslas visada turi būti pirmoje vietoje? Ar tikrai verslo interesai visada yra šventi? Palūkėkite: juk visuomenės daugumą sudaro ne verslininkai. Tai kuo tada socialdemokratai ar konservatoriai skiriasi nuo liberalų, nuo Laisvės partijos? Čia tokia nebranda... O tai blogai. Tad, atsižvelgus į visa tai, aš irgi nežinau, kaip padidinti rinkėjų aktyvumą. Žmonių abejingumas tikrai didelis. Daug kas sako: o man tas pats. Va, jeigu mane papirks, duos didesnį atlyginimą, didesnę pensiją, tai gal ir nueisiu pabalsuoti. O jeigu ne – žinokitės...“ – sakė L.Šabajevaitė.

Svarstydama, kaip dėl rinkėjų abejingumo galėtų pasikeisti politinis peizažas po kitą rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, politologė teigė esanti tikra, kad politinės naujos valdžios spalvos šiek tiek pasikeis. „Manau, kad nemenką įtaką rinkėjams gali padaryti sociologinių apklausų rezultatai. Dalis visuomenės, ypač vyresnieji, išgirsta, kad tam tikra partija yra populiari, ir nutaria balsuoti už ją taip tarsi prisijungdami prie daugumos. Turi įtakos ir tikėjimas, kad gal į Seimą ateis nauji žmonės, gal bus geriau. Esminis žodis čia – gal. Čia galima prisiminti posakį, kad viltis – kvailių motina, bet juk tikėtis geresnio labai žmogiška“, – apibendrino pašnekovė.

Prognozuoja kairiųjų pergalę

Politologas Vytautas Dumbliauskas, Mykolo Romerio universiteto docentas, nebuvo linkęs sureikšminti rinkėjų aktyvumo Raseinių-Kėdainių vienmandatėje rinkimų apygardoje rodiklio.

„Manau, kad kitais metais per Seimo rinkimus bus didesnis aktyvumas. Vis vien juk tai bus bendras renginys, tada visa Lietuva ūžia. O čia juk rinko vieną Seimo narį, žmonės turbūt blaiviai įvertino, kad jam dirbti liko tik vieneri metai, tai ar bus čia dar vienas Seimo narys, ar ne, Seimas dėl to neprapuls. Kiek prisimenu, Seimas puikiausiai dirbo ir be trijų savo narių, kai jų nepavyko išrinkti. Tiesiog yra sąnaudų ir naudos santykis: visi mes – racionalūs žmonės. Dažnas turbūt pagalvoja, ar verta eiti, gaišti laiką ir rinkti Seimo narį, kuris po metų tame Seime nedirbs. Manau, kad suveikė tokie dalykai. O kai jau visą Seimą renka, kyla ažiotažas, atsiranda viltis, kad galbūt pasikeis valdžia. Tie, kam Tėvynės sąjunga nepatinka, tikrai ateis balsuoti, kam ji patinka – taip pat“, – sakė politologas.

V.Dumbliauskas visiškai logišku pavadino ir demografinį Raseinių-Kėdainių vienmandatėje apygardoje rinkėjų aktyvumo pirmajame ture aspektą: VRK paskelbė, kad aktyviausiai jame dalyvavo 65 metų ir vyresni rinkėjai. Lyginant su praėjusiais Seimo rinkimais, šios amžiaus grupės rinkėjų aktyvumas esą padidėjo 7 proc. O mažiausiai aktyvūs buvo 25–27 metų rinkėjai. „Na, vyresni nei 65-erių nelabai turi ką veikti, o ir šiaip vyresniajai kartai labiau būdingas pareigos jausmas. Jie mano, kad reikia atlikti pilietinę pareigą. O tiems, kuriems 25-eri, tie rinkimai „dzin“, jie turi savų rūpesčių, tad toks aktyvumo rodiklis visiškai logiškas“, – pakomentavo politologas.

Jo manymu, būtų sunku pasakyti, kaip skirtingų rinkėjų kartų aktyvumas Seimo rinkimų dieną galėtų paveikti rinkimų rezultatus. „Šiaip Tėvynės sąjungos rinkėjai yra labai drausmingi ir lojalūs, tai įrodyta sociologiškai. Tačiau prognozuoti kažką konkrečiau rizikinga, nes pagyvenę žmonės gali būti ir socialdemokratų rinkėjai. Kažkam gal patinka Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernelis taip pat turi gerbėjų. Kol kas tyrimai rodo, kad Tėvynės sąjunga po Seimo rinkimų turėtų atsidurti opozicijoje. Panašu, kad ji su Liberalų sąjūdžiu, sprendžiant iš reitingų, nelabai suklijuos valdančiosios koalicijos, juolab kad visai neaišku, ar į Seimą išvis pateks Laisvės partija.

Dabar visi reitingai rodo, kad socialdemokratai su Vilija Blinkevičiūte priešakyje yra rinkėjų favoritai. Nors, mano manymu, socialdemokratai šiuo metu yra didžiulėje krizėje, tai jau jų problemos. Palyginti gerai apklausose atrodo ir „valstiečiai“, kai kuriuose sociologiniuose tyrimuose jie lenkia ir S.Skvernelio partiją, o tai, prisipažinsiu, man buvo netikėta. „Valstiečiai“ turi savo rinkėją, ir tas rinkėjas tikrai ateis. Tad kol kas, jeigu rinkimai į Seimą būtų šį spalį, manau, kad juos laimėtų kairioji koalicija, trys mano jau paminėtos partijos. Manau, kad tokiu atveju dėl valdžios ir S.Skvernelis su R.Karbauskiu susitaikytų, tai nebūtų problema. Žinoma, iki parlamento rinkimų dar metai. Velnias žino, kas gali nutikti. Bet kad Tėvynės sąjunga dvi kadencijas išliktų valdžioje, man kažkaip nesitiki“, – svarstė V.Dumbliauskas.

Galimybę padidinti rinkėjų aktyvumą jis siejo nebent su privalomo balsavimo įvedimu. „Pas mus susiklostė taip, kad rinkimuose į Seimą dalyvauja apie pusę rinkėjų. Matyt, kažko daugiau šia prasme neišpešime, nebent pareiga balsuoti būtų įtvirtinta įstatymu. Yra šalių, kur piliečiams balsuoti privalu, pavyzdžiui, Belgijoje, Liuksemburge. Tiesa, nemanau, kad tokią pareigą įvestume Lietuvoje, nes to nenorės patys politikai: juk tokiu atveju balsuoti ateitų ir tie, kurie niekad nebalsuoja, ir jie gali nubalsuoti taip, kad politikai žiaukčios. Į valdžią gali ateiti tokios partijos, kurios dabar nesurenka nė kelių procentų. Tai savotiškai pavojinga. Vis dėlto politinė sistema jau nusistovėjo, žinome tas 5–6 partijas, kurios gali patekti į Seimą, žinome, kokių nesąmonių iš jų galima tikėtis. Taigi, man atrodo, kad jeigu į rinkimus ateis tik pusė rinkėjų, tai bus sveikiau politinei sistemai, nes išlaikomas tam tikras jos prognozuojamumas. Galima prognozuoti, kad jeigu ateis pusė rinkėjų, tai valdžioje bus arba Tėvynės sąjunga su Liberalų sąjūdžiu, arba socialdemokratai su kitomis kairiosiomis partijomis. Aišku, daliai žmonių turbūt tokie variantai gal ir nusibodo, bet jie paprastai neina į rinkimus. Tegul tada ateina ir balsuoja už kitas partijas“, – sakė politologas.

Vieni renka, kiti piktinasi

Advokatas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas, buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas prisiminė politinių sprendimų grimasas, susijusias su balsavimu demokratiniuose rinkimuose. „Prieš daugiau nei 20 metų galiojo kvota: balsuoti į vienmandatę rinkimų apygardą turėjo ateiti 40 proc. rinkėjų, kad rinkimai įvyktų. 2008 metų kovą dalyvavau pakartotiniuose Seimo nario rinkimuose Naujosios Vilnios vienmandatėje apygardoje. Surinkau daugiau nei 12 800 rinkėjų balsų ir pagal jų skaičių būčiau Seime buvęs antras po Gedimino Vagnoriaus vienmandatėje išrinktas parlamentaras, bet balsuoti atėjo tik 36 proc. apygardos rinkėjų, ir rinkimai neįvyko. Beje, šioje apygardoje buvo atvejų, kai Seimo nario neišrinkdavo per visą kadenciją, nors rinkimai vykdavo kasmet. Tiesiog per aukštai buvo pakelta rinkėjų dalyvavimo kartelė. O dabar išeina taip, kad į antrąjį rinkimų turą gali ateiti nors ir 10 proc. rinkėjų, ir jie išrinks Seimo narį. Taip į Seimą pateks vienmandatininkas, išrinktas kokiais 3 000 balsų“, – sakė A.Paulauskas.

Jo manymu, kadangi pakartotiniuose Seimo rinkimuose žmonės būna labai neaktyvūs, dalyvavusių procentas žemas, apskritai reikėtų pagalvoti, ar likus tiek mažai laiko iki kadencijos pabaigos reikėtų tų papildomų rinkimų. „Gal verčiau remtis ankstesnio balsavimo toje rinkimų apygardoje rezultatais ir suteikti Seimo nario mandatą antrajam pagal gautų balsų skaičių kandidatui. Aišku, kad tokioje situacijoje lemia rinkėjų drausmė, o A.Bautronis – buvęs Raseinių meras, suprantama, turi palaikymą. Manęs nestebina, kad jis pirmajame rate užėmė pirmą vietą“, – pridūrė A.Paulauskas.

Svarstydamas, ar šie pakartotiniai Seimo nario rinkimai galėtų būti tam tikras signalas prieš eilinius Seimo rinkimus, pašnekovas sakė, kad konservatorių vietoje nebūtų optimistas ir nemanytų, jog jiems būsimi rinkimai gali būti sėkmingi. „Bet tokio rinkėjų smūgio, kokį jie gavo 2000 metais, kai jų Seimo frakcijoje beliko 8 nariai, manau, kitais metais tikrai nebus. Prisiminkime 2008–2012 metus, kai valdė konservatoriai, tas naktines reformas, tą emigracijos bangą. Ir vis tiek po eilinių rinkimų jie gavo 33 vietas Seime. Manau, kad 2024 metais per Seimo rinkimus pretenduoti į pirmą vietą jiems būtų per sunku, bet kad jie gali neblogai pasirodyti, turbūt galima nesunkiai prognozuoti“, – sakė buvęs Seimo vadovas.

Anot jo, dabar visuomenėje jaučiamas bendras nusivylimas valdančiaisiais, jų valdymo rezultatai nėra geri, o kai kuriose srityse esą tiesiog apgailėtini, bet ar balsavimo rezultatai kitąmet atspindės tokią visuomenės nuomonę, jis labai abejojantis. „Konservatorių rinkėjai – iš tikrųjų drausmingi, žino, kad reikia gelbėti savus, ir ateina balsuoti. O visi kiti, per kiekvienus rinkimus lakstantys nuo vienos partijos prie kitos, arba apskritai į juos neinantys, po rinkimų tik piktinasi“, – apibendrino A.Paulauskas.